Vilnietė Vaiva jau metus važinėja su paskola įsigytu nauju automobiliu. Moteris pasakoja, kad automobilis jai buvo reikalingas darbui, nes ji dirba pardavimų srityje, todėl į šį pirkinį žiūri kaip į investiciją.
Kitos alternatyvos netenkino
„Žinoma, prieš imdama paskolą įsivertinau savo mokumą, bet kartu pagalvojau, kad tokios sumos, kurios reikėjo automobiliui, iš karto pati nesusitaupysiu“, – prisipažino ji.
Vaiva prisipažino, kad prieš imant paskolą automobiliui šiek tiek ir bijojo, nes suprato, kad teks už jį sumokėti su palūkanomis daugiau nei perkant iš karto. Visgi sostinės gyventojos senas automobilis buvo labai prastos būklės, o kitos alternatyvos jos netenkino.
„Kadangi automobilis man reikalingas kasdien darbo reikalais, svarsčiau ir kitus variantus. Tačiau, pavyzdžiui, automobilio nuoma man būtų daug brangiau kainavusi“, – pasakojo ji.
Nors moteris po ilgų svarstymų pasiryžo pasiimti paskolą, ji kartu mano, kad ne bet kokiems pirkiniams verta skolintis.
„Manau, kad jei yra būtinybė ar investicija į ateitį, skolintis verta. Tačiau, jei tiesiog yra užgaida, manyčiau, kad ne“, – savo nuomone dalijosi pašnekovė.
Paskola padėjo įsukti verslą
Vilnietis Ignas, pradėjęs savo karjerą IT bendrovėje, vėliau pradėjo dirbti vienoje kredito unijoje. Įgavęs žinių ir patirties apie paskolas, vyras sugalvojo pradėti savo verslą.
Kadangi Igno abu tėvai – smulkieji verslininkai, iš Panevėžio kilęs sostinės gyventojas patikėjo, kad ir jis gali būti sau viršininkas.
Dar 2010 m., kai Lietuva pradėjo atsigauti po paskutinės krizės, Ignas nusprendė įkelti koją į nekilnojamojo turto pasaulį. Jis susidomėjo pigesniu nekilnojamuoju turtu.
„Susipažinau su žmonėmis, kurie jau dirbo NT srityje. Taip pat sužinojau, kad yra keli tos rinkos sluoksniai. Viename jų parduodamas pigesnis turtas. Pavyzdžiui, perimtas bankų arba valstybei priklausantis NT, kuris parduodamas varžytinėse. Supratau, kad investavus palyginti nedidelius pinigus galima padoriai užsidirbti“, – kalbėjo jis.
Ilgai nelaukęs vyras, gavęs šiek tiek mažiau nei 60 tūkst. eur kreditą (tuomet 200 tūkst. litų), pradėjo įgyvendinti savo svajonę: pirkti pigesnį NT, jį sutvarkyti ir parduoti už daug didesnę kainą. Per 2,5 metus sostinės gyventojas sėkmingai įgyvendino nė vieną projektą. Vyras atvirauja, kad važiuodamas Vilniaus gatvėmis nuolat pastebi namus, kuriuose jo sutvarkyti butai.
„Apima labai malonus jausmas. Jaučiu, kad pavyko sukurti šį tą apčiuopiamo, naudingo žmonėms ir atsispindinčio kasdieniniame gyvenime“, – pridėjo jis.
Vėliau vyras nusprendė imtis statybų. Susiradęs patikimus rangovus Ignas pradėjo statyti mažaaukščių namų kvartalą. Po sėkmingo projekto įgyvendinimo verslininko planuose – nauji statybų projektai.
Ko savęs paklausti prieš skolinantis?
Asmeninių finansų ekspertai turi nemažai patarimų ne tik apie tai, kaip išleisti pinigus ar juos taupyti, bet ir apie skolinimąsi. Vieni jų įvardija, kad viena iš svarbiausių priežasčių skolintis – būstui. Juolab, kad ilguoju laikotarpiu dažniausiai nekilnojamo turto kaina išauga.
Savo ruožtu Lietuvos bankas siūlo prieš skolinantis pinigų iš kredito įstaigos sau atsakyti į keletą klausimų. Visų pirma, kokiu tikslu norima skolintis. Verta apgalvoti, ar pirkinio tikrai reikia, o gal jam galima per kurį laiką susitaupyti lėšų.
Lietuvos banko teigimu, skolintis verta tuomet, kai ketinate su skola įsigyti tai, kas turi ilgalaikę vertę, pavyzdžiui, nuosavą būstą, mokslus, verslo idėją. O jei norimas pirkinys skirtas trumpalaikiam vartojimui, pavyzdžiui, mobiliajam telefonui, buitinei technikai, pirmiausiai reikėtų pagalvoti, per kiek laiko būtų galima susitaupyti šiam pirkiniui ir tuomet įsivertinus situaciją galima skolintis.
Finansų konsultantas Nerijus Murauskas teigė, kad visos situacijos individualios, todėl griežtai pasakyti, kam skolintis verta, o kam – ne, labai sudėtinga. Vis dėlto pašnekovas pridėjo, kad skolas galima suprasti kaip geras arba blogas.
„Geros paskolos tos, kurios papildo kišenę, blogos, kurios iš jos ištraukia pinigus“, – pasidalijo apibūdinimu jis. N. Murauskas taip pat patarė prieš skolinantis pagalvoti, ar tikslas, kurio norima pasiekti su paskola, yra reikalingas. Jei reikalingas, galima ieškoti būdų imti paskolą.
Vis dėlto nusprendus imti paskolą, finansų konsultantas siūlė atsakyti sau į klausimą, ar pavyks paskolą grąžinti ir ar tai nebus per didelė našta. Vertinant galimybes grąžinti skolą, pasak jo, reikėtų įsivertinti ne tik šiandienines savo finansines galimybes, bet ir galimą pajamų sumažėjimą ateityje, pavyzdžiui, netekus darbo ar atėjus krizei. Atsakius į šiuos klausimus galima imti paskolą.