Įtampos buvo visada
„Daugelis mūsų beveik kasdien patiriame nuolatinę įtampą, stresą. Jį kelia skubėjimas į darbą, svarbų susitikimą, automobilių kamščiai, stovėjimas eilėje, atsakingos pareigos ir begalė kitų dalykų“, – patvirtina Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatrė Jurgita Vasiliauskaitė-Treinavičienė. Ji sako, kad į psichikos sveikatos centrą kreipiasi vis daugiau pacientų, besiskundžiančių įtampa, baime, pablogėjusiu miegu, padidėjusiu jautrumu, sunkumu susikaupti, atsipalaiduoti.
Bet gydytoja nepritaria kartais pasigirstančiai nuomonei, kad anksčiau žmonės gyveno ramiau. Taip teigti, jos manymu, būtų neteisinga: „Visada buvo savų sunkumų, net karo, badmečių ir pan. Skirtumas tas, kad šiais laikais greitėja gyvenimo ritmas, griežtėja reikalavimai.“
Sunkumai paveikia nevienodai
Gydytojos praktika rodo, kad dažniausiai stresą žmonėms sukelia artimo žmogaus netektis, skyrybos, nesutarimai šeimoje, darbo praradimas, įvairūs finansiniai sunkumai bei kitos socialinės, ekonominės problemos. Žinoma, net tos pačios aplinkybės visus žmones veikia nevienodai.
Kaip mes reaguojame į įvairius sunkumus, iškilusias problemas, kaip su jomis susidorojame, priklauso nuo mūsų asmenybės struktūros ir patirties, tai yra nuo to, kaip nuo mažų dienų mokame susitvarkyti su sunkumais, kokį pavyzdį matome šeimoje, visuomenėje, kaip elgiamės. „Nerimo sutrikimai kyla dėl menko savo vertės pojūčio ir kritikos baimės, neįsisąmoninus savo vidinio konflikto ir nesiekiant pasikeisti“, – sako gydytoja J. Vasiliauskaitė-Treinavičienė.
Gali išsivystyti į depresiją
„Literatūroje nerimas apibūdinamas kaip laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino, kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga“, – aiškina gydytoja psichiatrė, akcentuodama, kad nežinojimas dažnai išgyvenamas sunkiau negu bloga žinia ar įvykis.
Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla susitelkia tik į šias mintis ir išgyvenimus. „Svarbu paminėti ir tai, kad nerimas ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet jam stiprėjant, būklei sunkėjant ir nesigydant, gali atsirasti depresija“, – įspėja specialistė.
Moksliniai tyrimai teigia, kad sergant bet kuriuo nerimo sutrikimu, kartu pasireiškus depresijos simptomams, ligoniai dažniau mėgina pasitraukti iš gyvenimo.
Kada įtampa pavojinga?
Kiek laiko žmogus gali ištverti stresą, kokia yra sveikatai pavojinga riba? „Kiekvienas esame skirtingas. Vieni jautriau reaguojame į stresines situacijas, kiti – ramiau. Nusakyti, kiek galime ištverti, yra sudėtinga“, – sako gydytoja.
Tačiau jeigu jus vis dažniau pradeda varginti silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas ir lėtinis skausmas, karščio pylimas ir prakaitavimas, širdies plakimas, sunkumas ar skausmas krūtinėje, pilvo skausmai ir skrandžio spazmai, padidėjęs rūgštingumas, dažnas tuštinimasis ar šlapinimasis ir kiti nemalonūs simptomai, tuomet reikėtų nedelsti ir kreiptis kvalifikuotos pagalbos.
Pomėgiai padeda nusiraminti
Kaip galima sumažinti įtampą? Psichiatrė teigia, kad labai svarbu turėti mėgstamą veiklą, užsiėmimą, kuris padėtų užmiršti dienos rūpesčius.
Nusiraminti padeda maudynės šiltoje vonioje su eteriniais aliejais, pėrimasis vantomis, kambario pakvėpinimas smilkalais, patiekalų su tam tikrais prieskoniais ragavimas, raminamosios ar tonizuojamosios arbatos gėrimas, akmenų ar metalų, pasižyminčių tam tikromis savybėmis, nešiojimas. Tereikia kiekvienam atrasti, išsirinkti sau tinkamą ir prieinamą priemonę.
„Taip pat rekomenduočiau apsilankyti psichikos dienos stacionaruose, kurių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Juose galima išmokti valdyti nerimą, įtampą, susidoroti su stresu pasinaudojus įvairiais nemedikamentiniais gydymo metodais: biblioterapija, muzikos, meno, filmų, šviesos, judesio terapijomis ir kitais pasaulyje populiariais alternatyviais gydymo metodais“, – pataria gydytoja.
Nervus stiprina maistas ir mankšta
Nerimui mažinti rekomenduojami kvėpavimo pratimai. Reikia patogiai atsisėsti, daug kartų giliai įkvėpti ir ramiai iškvėpti. Svarbiausia neskubėti, nes per greitai atliekant šį pratimą, gali pradėti svaigti galva. Iš fizinių pratimų geriausiai tinka tempiamieji nugaros, rankų, kojų, pilvo raumenų pratimai.
Kad nervų sistema būtų stipresnė, rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose yra B grupės vitaminų. Šių vitaminų galima rasti juodoje duonoje, piene, kiaušiniuose, ryžiuose, paukštienoje, žuvyse, riešutuose, įvairiose daržovėse: brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, pupelėse, pomidoruose, špinatuose.
Kai prireikia papildomos pagalbos
Gydytojos psichiatrės teigimu, galima įsigyti vitaminų ar papildų, kurie skirti nervų sistemai stiprinti, naudingi su gausiu B grupės vitaminų kompleksu.
„Nerimą ir įtampą mažina šios vaistažolės: svaigieji pipirai, valerijonai, pasifloros, jonažolės ir kitos. Galite vaistinėse nusipirkti įvairių žolinių, homeopatinių preparatų su šiomis vaistažolėmis“, – rekomenduoja gydytoja.
Jos manymu, nesudėtinga ir patiems pasigaminti raminamosios arbatos. Tereikia žiupsnelį sausų susmulkintų sukatžolių užplikyti stikline verdančio vandens, leisti pritraukti ir gerti po šaukštą kelis kartus per dieną, geriau antrą jos pusę.
Nervų sistemą ir organizmą stiprina ir padeda kovoti su stipriu stresu liaudies medicinoje vartojama arbata: sumaišyti ramunėlių, asiūklių žolės, jonažolių, erškėtrožių vaisių, sukatžolių, gudobelių žiedų ir lapų, dilgėlių, ajerų šaknų, medetkų žiedų ir didžiųjų gysločių žolės, užpilti verdančiu vandeniu, leisti nusistovėti ir po 15 minučių nukošti. Rekomenduojama tokios arbatos stiklinę išgerti ryte ir vakare.