Vartojantys valerijoną – per žingsnį nuo didelių priklausomybių

Turbūt daugelis kovojančių su nemiga žmonių yra girdėję apie stebuklingą valerijono poveikį miegui. Teigiama, kad augalas neprognozuojamo elgesio protrūkius sukelia tik katinams, o žmones jis priešingai – ramina.

Tačiau mažai kas žino, kad valerijoną vartojant nemigos gydymui dažnai bei dideliais kiekiais, kai kuriems žmonėms jis gali sukelti priešingą efektą – nerimą. Šio preparato negalima vartoti ir vaikams iki 14 metų, kitaip gali pasireikšti šalutinis poveikis dėl atminties silpnėjimo.

Po šaukštelį valerijono lašiukų – visą mėnesį kiekvieną dieną

„Geriu valerijoną beveik kasdien maždaug po vieną desertinį šaukštelį. Man tai padeda nusiraminti. Nemanau, kad šis vaistas pavojingas, juk yra parduodamas be recepto, be to – natūralus“, - pasakoja studentė Rasa valerijoną pradėjusi vartoti dėl to, kad patiria įtampą – bakalaurinio darbo rašymą jai sunku suderinti su darbu picerijoje.

Merginos nuomonę patvirtina ir daugelyje internetinių šaltinių platinama informacija, kad valerijono arbata ramina nervus, malšina širdies, gerklės, dantų, vidurių skausmus, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja bronchų spazmus. Be to, valerijonai yra sudedamoji dalis raminamųjų, širdies ir kraujagyslių ligas gydančių vaistinių augalų mišinių.

Tiesa, su tuo nelinkęs sutikti nei psichiatras, teigiantis, kad mus ramina ne valerijono esencija, o lašiukiuose esantis alkoholis, nei medikas, kurio teigimu, valerijonas tėra tik placebas, kurio ilgainiui neužteks, tad imsimės stipresnių vaistų.

Priprantame ne prie valerijono, o prie alkoholio

Išgirdęs apie tokį neatsakingą valerijono vartojimą gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius pabrėžė, kad neretai nesuprantame, kokia stipri gali būti cheminė priklausomybė. Ją norinčius įveikti asmenis konsultuojantis psichiatras pasakojo, kad Vakarų civilizacijose priklausomybė nuo raminančių vaistų yra paplitusi labiau nei kitur. Dėl to galime kaltinti pernelyg lengvą tokių vaistų pasiekiamumą.

„Nors fizinės priklausomybės valerijono ekstraktas nesukelia, perdozuoti jo negalima, tačiau susiformuoja tam tikras įprotis. Psichiatrai yra pastebėję, kad daugelis žmonių naudoja visokius ekstraktus, tačiau poveikį gauna ne iš tos vaistinės augalo medžiagos, bet iš etilo spirito, kuris yra tame buteliuke. Tad iš tikrųjų jie yra priklausomi nuo alkoholio. Jautresniam žmogui to stikliuko ar gurkšnio užtenka, kad pajustų atsipalaidavimą“, - pasakojo M. Šablevičius.

Jis neigiamai vertina ir visuomenėje paplitusią nuomonę, kad augaliniai preparatai yra saugesni. Be to, pabrėžia, kad ilgai naudojamas valerijonas sukelia skrandžio skausmus ir net gastritą.

„Kiekvienas žmogus yra nuo kažko priklausomas, nes esame santykių būtybės. Svarbu ir tai, kad iš santykio gautume malonumą. Kai yra problemos žmogiškuose santykiuose, ieškome nebežmogiško santykio, pavyzdžiui, su chemine medžiaga. Tam tikra prasme bendraujame su medžiaga ir gauname iš jos malonumą, todėl santykiuose su žmonėmis to malonumo mums reikia mažiau“, - pabrėžė psichiatras.

Norintiems suprasti, ar yra priklausomi nuo tam tikros medžiagos, jis patarė stebėti, kokia yra organizmo reakcija nutraukus tos medžiagos naudojimą. Jeigu atsiranda nerimas, drebulys, pakyla kraujospūdis, išpila karštis ar šaltis bei dingsta miegas, o jokie kiti būdai nepadeda to įveikti, galima teigti, kad esate priklausomi.

„Paprastai žmonės žino, kad yra priklausomi. Bėda atsiranda dėl to, kad jie nenori atsisakyti tos priklausomybės“, - pabrėžė specialistas.

Valerijonas – tik placebas, kas bus kai jo neužteks?

Jam antrino ir Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius medicinos mokslų daktaras Emilis Subata. Jis pasakojo, kad nors per 25 metus nesusidūrė su nuo valerijono priklausomu žmogumi, negalima paneigti nerimą malšinančių vaistų pavojaus. Persotintas tokių medžiagų organizmas nesugeba jų visų pašalinti, todėl jos kaupiasi ir sukelią inotoksikaciją – lėtinį apsinuodijimą.

„Priklausomybė atsiranda dėl dvejopų priežasčių – dalis žmonių turi genetinį polinkį priklausomybei atsirasti, kitus veikia psichosocialiniai faktoriai įskaitant ir šeimą, kurioje vaikas auklėjamas. Lietuviai neturi genetinio išskirtinumo linkusio į priklausomybę, tačiau mūsų tradicijos šioje geografinėje platumoje nėra palankios visiškiems abstinentams“, - apie lietuvių ir priklausomybių santykį pasakojo medikas.

Neretai jam tenka susidurti ir su žmonėmis, kenčiančiais nuo priklausomybės vaistams skirtiems gydyti nemigą ir nerimą. Pasak jo, dėl to kalti ir neapdairiai vaistus rašantys medikai, ir neatsakingai juos vartojantys pacientai, ir maža tokių vaistų kaina.

„Dalis žmonių nemoka susidoroti su stresu įprastiniais būdais. Valerijoną tikrai galima pakeisti didesnių fiziniu krūviu, meditacija, skaitymu ar kita atpalaiduojančia veikla. Manau, kad valerijonas veikia ne gydymo tikslais, o kaip placebas – mergina tikisi, kad jis padės, todėl jaučiasi nuo jo priklausoma. Tiesa, labai pavojinga tai, kad valerijoną ji gali pakeisti stipresniais gydytojų išrašytais vaistais, kurių ilgainiui reikės vis daugiau ir daugiau. Šios rūšies vaistai yra labai pavojingi todėl, kad to pačio kiekio ilgainiui nepakanka – centrinė nervų sistema prie jo pripranta, todėl gali išsivysti priklausomybė nerimą malšinantiems vaistams“, - pabrėžė E. Subata.