Geros žinios norintiems rinktis socialinių mokslų studijas
Pasak MRU Teisės mokyklos dekanės prof. dr. Lyros Jakulevičienės, universiteto tarptautiškumas išlieka prioritetu universiteto veikloje: „Tarptautiškumas, ilgą laiką buvęs prioritetu universiteto strategijoje, palaipsniui tapo integralia visos universiteto veiklos dalimi. Tai rodo ir kasmet vis augančios universiteto pozicijos pasauliniame „QS World University Rankings by Subject“ universitetų reitinge. Teisės, kuri įprastai siejama su nacionaliniu kontekstu, krypties reitinge MRU kelerius metus iš eilės patenka tarp 250 geriausių pasaulio teisės mokyklų“, – pažymi prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
Šiemet, reaguodamas į tarptautinių ir nacionalinių partnerių poreikius bei įtemptą saugumo situaciją pasaulyje, MRU pristato naują tarptautinę studijų programą Teisė ir globalus saugumas anglų kalba. Programa atspindi ne tik visuotinius saugumo iššūkius, bet ir pasaulines aukštojo mokslo aktualijas, darbo rinkos tendencijas. „Skiriame didelį dėmesį studijų tarpdiscipliniškumui, kas leidžia ugdyti universalias kompetencijas, jungiančias teisę, technologijas, tarptautinį saugumą“, – teigia prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
Tarptautiniai ekspertai dalinasi naujausiomis patirtimis
Kaip teigia Luis Martins, tyrėjas ir dėstytojas iš Portugalijos, daugiau negu 10 metų dėstęs Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose, pats globalumas jau yra iššūkis. „Žinoma, mes skaitome daug naujienų, girdime pasaulines tendencijas, aptariame su draugais ar kolegomis viską, kas susiję su globaliais iššūkiais – nuo skurdo iki pandemijų, karo, terorizmo, saugumo, tarptautinio nusikalstamumo, laukinio kapitalizmo, tiesą sakant, netgi klimato kaitos. Šie reiškiniai yra sudėtingi, nes jų sprendiniai priklauso ne nuo vienos konkrečios valstybės sprendimo, o nuo geros visų tautų valios, strategijos, nacionalinių ir tarptautinių susitarimų bei interesų. Štai kodėl pasaulis yra tikras iššūkis. Kaip transformuoti ir sujungti skirtingas kultūras, darbotvarkes, ideologijas, nacionalinius interesus į bendras misijas? Galiausiai, kaip suformuoti skirtumų įvairovę ir ieškoti tvarkos netvarkingame pasaulyje? Kai kurie teigia, kad sprendimas yra teisė. Ją kurti, diskutuoti apie ją, įteisinti, ginti, vykdyti ir pritaikyti. Man patinka žvelgti į tai kaip į instrumentą, formuojantį nacionalines ir tarptautines arenas, kartu ugdant visų joje gyvenančių žmonių sąmoningumą“, – pažymi Luis Martins.
Mykolo Romerio universiteto alumnė, JAV praktikuojanti imigracijos teisės advokatė Laura Lapytė teigia, kad kiekvienoje imigracijos į JAV byloje, ar tai būtų neimigracinės laikino pobūdžio vizos prašymas, ar imigravimas nuolatiniam gyvenimui, JAV institucijos tikrina įvairias duomenų bazes, kad įsitikintų, jog asmuo nekelia vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ (angl. red flags) nacionaliniam saugumui. Didžiuliai pokyčiai, susiję su grėsme nacionaliniam saugumui, buvo įvesti po 9/11 teroristų atakų. Peržiūrimos duomenų bazės yra prieinamos tik JAV valstybės pareigūnams. Informacijos apie tai nei asmeniui, nei asmens advokatui niekas niekada nesuteikia. Terminas, kiek asmens duomenų patikra gali užtrukti, nėra reglamentuojamas. JAV imigracijos procese yra kodinė frazė „tikrinimas nacionalinio saugumo tikslais“ (angl. national security checks), kas iš esmės reiškia, jog JAV pareigūnai vidiniais kanalais naršys duomenis (areštus, tarptautines keliones, narystes organizacijose, pinigų pavedimų srautus, pasisakymus ir veiklą socialinėje medijoje, ir t. t.) ir užlaikys sprendimo priėmimą tiek, kiek reikės.
Laura Lapytė teigia, kad teisininko vaidmuo asmens teisių pažeidžiamumo aspektu šioje vietoje yra labai reikalingas. „Yra laikoma, kad asmuo, kuris kreipiasi dėl leidimo atvykti į JAV, neturi teisės į teisinį atstovavimą ir gynybą, kol yra už sienos ir pasienyje. Teisinė gynyba atsiranda tik patekus į šalies vidų. Kai kurie asmens teisių suvaržymai gali būti pateisinami JAV nacionalinio saugumo ir žvalgybos motyvais, kadangi vizos atmetimo atveju pareigūnai neprivalo išdėstyti konkrečių priežasčių, dėl ko prašymas buvo atmestas. Dauguma imigrantų iš įvairių pasaulio šalių įtarimų ir grėsmių nacionaliniam saugumui nesukelia, todėl procesas neužtrunka. Bet visada gali būti įvardintos vadinamosios didesnės rizikos šalys, iš kurių vizų prašytojai laukti atsakymo gali keletą mėnesių ir netgi metų. Be abejo, neteisėtas sienos kirtimas, siekiant patekti į šalį be dokumentų ir patikros, gali sukelti grėsmes nacionaliniam saugumui“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Nyderlandų tyrėjas ir politikos patarėjas, šios programos dėstytojas Anno Bunnik atkreipia dėmesį į karjeros perspektyvas. „Šiandienos saugumo iššūkiai dažnai yra sudėtingi ir tarptautiniai. Europoje turime tendenciją prisitaikyti prie naujų grėsmių saugumui aktyviau bendradarbiaudami tarptautiniu teisiniu ir politiniu ryšiu bei dalindamiesi informacija. ISIS keliama grėsmė pastarąjį dešimtmetį paskatino stiprinti bendradarbiavimą. O šiais metais Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra lūžis Europos saugumui. Turime suprasti, kaip Europos valstybės ir agentūros prisitaiko prie sudėtingų tarptautinių terorizmo ir saugumo problemų. Vidaus ir tarptautinė sritys vis labiau susipynusios, o tai turi gilias teisines ir politines pasekmes. Tai, kaip ir kodėl institucijos prisitaiko prie naujos aplinkos, dažnai nepakankamai ištirta ir nusipelno daugiau dėmesio. Teisės ir globalaus saugumo studijos labai padės pasiruošti studentų karjerai valstybinėse įstaigose arba teisinio bei patariamojo pobūdžio darbui su šiomis institucijomis “.
Programos akiratyje – kovos su tarptautine korupcija ir klastotėmis klausimai
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Egidijus Radzevičius, taip pat MRU alumnas, pažymi, kad korupciniai ryšiai vis dažniau neapsiriboja valstybės sienomis, autoritariniai režimai korupciją naudoja antidemokratiniais tikslais, asmenys neteisėtai įgytą turtą slepia užsienyje – tai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria tarptautinė bendruomenė. Todėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimas ir vystymas, aktyviai taikant teisines priemones, yra vienas iš globalaus bei nacionalinio saugumo, valstybės demokratijos, teisės viršenybės garantų. Kartu tai yra gerosios valdysenos dalis ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo prielaida. Žinios apie tarptautinius bei nacionalinius teisinius antikorupcinės aplinkos kūrimo instrumentus, jų privalumus ir iššūkius bei gebėjimai juos taikyti praktikoje neabejotinai sulauktų potencialių darbdavių dėmesio.
Mykolo Romerio universiteto alumnas, Tarptautinės kovos su klastotėmis organizacijos teisininkas Gytis Brazauskas atkreipia dėmesį, kad intelektinės nuosavybės vagystės kelia įvairius saugumo iššūkius tiek teisių turėtojams, tiek vartotojams, tiek valstybėms. Intelektinės nuosavybės objektų kūrėjai patiria materialinę ir reputacijos žalą. Vartotojus pasiekia prastos kokybės, nežinomos sudėties, o dažnai ir sveikatai pavojingos prekės. Valstybės netenka biudžeto pajamų. Prekyba pavogta intelektine nuosavybe finansuoja kitas nusikalstamas veikas. „Pažeistų teisių gynyba šioje srityje dažnai yra įvardinama kaip „kova“ ir yra neįsivaizduojama be intelektinės nuosavybės teisių turėtojo (jo atstovo) iniciatyvos bei bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis. Sparčiai kintantis technologijų pasaulis ir elektroninės komercijos pasiekiamumas sukuria kompleksinių sprendimų reikalaujančias globalias teisines problemas. Todėl teisinis reguliavimas, jo praktinis įgyvendinimas tiesiogiai lemia teisių gynybos strategiją, pažeidimų prevencijos priemonių efektyvumą bei žalos atlyginimą. Šios teisės srities specialistų poreikis yra ypač aktualus“, – teigia Gytis Brazauskas.
Atskiras dėmesys – duomenų apsaugos klausimams
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbu parengti specialistus, gebančius efektyviai panaudoti teisę sprendžiant šiuolaikinius saugumo klausimus. Privatumo klausimas dirbtinio intelekto eroje yra taip pat svarbus. „Visgi, asmens duomenų apsauga šiame kontekste išskirtinė – ji siekia įvairius konkuruojančius visuomenės interesus vertinti per konkretaus asmens (duomenų subjekto) prizmę, jo orumą ir jam suteiktą galimybę laisvai pasirinkti – jam suteiktą teisę būti paliktam vienam (angl. the right to be left alone). Šiuo aspektu asmens duomenų apsauga, nepaneigdama galimybės tam tikrus asmens duomenis tvarkyti visuomenei reikšmingais tikslais, visgi, viena vertus, kelia reikalavimą, kad asmuo turėtų galimybę aiškiai žinoti, kokiais tikslais, kokie ir kaip jo asmens duomenys yra tvarkomi, kita vertus, kad tam tikrais atvejais pats savarankiškai spręstų, kokie jo asmens duomenys ir kokiu tikslu gali būti apskritai tvarkomi“, – atkreipia dėmesį Raimondas Andrijauskas.
Gali kilti klausimas, kodėl asmens duomenų apsauga yra tokia svarbi? Dažnai net nesusimąstome, kad dėl įvairių asmens duomenų saugumo pažeidimų fiziniai asmenys gali patirti kūno sužalojimą, materialinę ar nematerialinę žalą, pavyzdžiui, patirti teisių apribojimą, diskriminaciją, gali būti pavogta ar suklastota asmens tapatybė, padaryta finansinių nuostolių, gali būti pakenkta žmogaus reputacijai, padaryta kita ekonominė ar socialinė žala asmeniui. Kartais siekiant visuomenei reikšmingų tikslų, pavyzdžiui, rūpinantis terorizmo prevencija, individualaus asmens interesai nublanksta, ir tokiame kontekste siekiama pateisinti visuotinį asmenų mobiliųjų įrenginių vietos sekimą ar, galbūt, automatiniu būdu vykdomą asmenų pokalbių ar susirašinėjimų kontrolę. Tam tikrais atvejais, siekiant visuomenei reikšmingų tikslų, atskiros technologijos ir jų panaudojimo galimybės yra suabsoliutinamos, pavyzdžiui, siekiant susidoroti su vis didėjančiais teisingumo vykdymo iššūkiais, diegiamos dirbtinio intelekto sistemos, kurios pateikia informaciją, susijusią su asmens galimybėmis padaryti tam tikrą nusikaltimą. Tačiau, kaip ir kiekvienoje sistemoje, yra galima klaida ir šios tikimybės kontekste būtina įvertinti, kokia rizika asmens teisėms ir laisvėms kiltų, jeigu naudojant konkretaus asmens duomenis priimti sprendimai būtų neteisingi. Ar tam tikros dalies asmenų patirti jų teisių ir laisvių suvaržymai (pradėti teisminiai procesai, galimas asmens įkalinimas) gali būti laikomi nepageidaujamu šalutiniu poveikiu, kuris visgi yra pateisinamas ir priimtinas, siekiant visai visuomenei reikšmingų tikslų?
„Ne ką mažiau svarbi yra ir jau tvarkomų asmens duomenų apsauga. Kadangi asmens duomenų panaudojimo galimybės sparčiai vystosi, tam tikri asmens duomenys netinkamose rankose gali būti panaudojami visai visuomenei žalingais tikslais, pavyzdžiui, manipuliuojant ir siekiant tam tikroms interesų grupėms palankių rinkimų rezultatų (Cambridge Analytica atvejis). Be to, daugelį visuomeninio gyvenimo sričių perkėlus į skaitmeninę erdvę, galimi įvairūs koordinuoti išpuoliai prieš valstybės institucijų vykdomą asmens duomenų tvarkymą vien tam, kad asmenims negalint gauti tam tikrų paslaugų (pavyzdžiui, būtino gydymo, galimybės įsigyti vaistus ir pan.), būtų sukeltas visuomenės nepasitenkinimas ir taip būtų pažeista visuomenės rimtis, skatinama nesantaika“, – pažymi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas.
Teisės ir globalaus saugumo specialistai yra paklausūs visame pasaulyje. Tokios institucijos kaip Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, NATO ir kitos ieško žmonių, turinčių tvirtus teisinius įgūdžius tarptautinėje aplinkoje. Teisės ir globalaus saugumo studijų programos absolventai galės dirbti tarptautinėse ir nacionalinėse institucijose, sprendžiančiose nacionalinio ir globalaus saugumo problemas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, ypač susijusiuose su žmogaus teisėmis, atitiktimi, kovos su pinigų plovimu, energetikos ir kitomis saugumo formomis. Programa sudaro sąlygas išplėsti karjeros galimybes, profesinių kontaktų tinklą ir įgyti gyvybiškai svarbių teisinių ir „minkštųjų“ įgūdžių, tokių kaip komandinis darbas, laiko planavimas ir kūrybiškas problemų sprendimas.
Daugiau apie šią studijų programą: https://bit.ly/teise_ir_globalus_saugumas
Daugiau informacijos apie Mykolo Romerio universitetą: www.mruni.eu.