Čia mokėsi nuo JAV prezidentų iki „Google“ ir „Facebook“ įkūrėjų: milžiniškos kainos ir sunkiai įveikiamos atrankos

Puikios karjeros galimybės ateityje, Nobelio premijomis apdovanoti dėstytojai ir daugybė kitų privalumų gundo tūkstančius žmonių kasmet bandyti patekti į geriausius pasaulio universitetus, tačiau laimė nusišypso tik keliems procentams. Kuo iš tiesų išskirtiniai šie universitetai?

Didžiausiame nepriklausomame pasauliniame universitetų reitingo „QS World University Rankings“ viršuje puikuojasi institucijos turinčios turtingą istoriją, pasaulyje jos žinomos ir pripažįstamos ne vieną dešimtmetį. Šie universitetai yra sukaupę milžiniškas bibliotekas, turi išskirtines laboratorijas ir mokymosi priemones, o jų atliekamiems tyrimams kasmet skiriama šimtai milijonų eurų.

„Jie suteikia geriausios kokybės personalizuotą edukaciją studentams. Personalizuota – tai reiškia, kad studentai gauna daugiau asmeninio dėmesio iš dėstytojų, paskaitos vyksta mažesnėse grupėse, daugiau personalizuoto darbo. Savaime aišku, kad tuomet ir pačių studijų kokybė labai užauga ir reitingai į tai irgi atkreipia dėmesį“, – aiškina profesionalus „Egoperfectus“ studijų konsultantas Aleksandras Feldmanas.

Visi geriausi pasaulio universitetai pasižymi tuo, kad didžioji dalis, apie 80 proc. visų paskaitų vyksta mažose grupėse, kuriose būna ne daugiau nei 20 studentų.

„Kitas dalykas, kas daro labai didelę įtaką reitingams, kokios yra baigusių studentų istorijos. Kaip jie yra įdarbinami, kokias pozicijas jie užima. Jei pažiūrėsime, pirmi 50 universitetų yra išleidę daugiausiai Nobelio laureatų, įvairiausių mokslininkų“, – sako A. Feldmanas.

Pasak pašnekovo, geriausių universitetų absolventai nesunkiai gali įsidarbinti bet kokioje pasaulio šalyje, nes, pavyzdžiui, Harvardo ar Kembridžo išsilavinimas yra globaliai pripažįstamas ir labai vertinamas.

„Išsilavinimas geriausiuose universitetuose yra ne tik mokslo garantas, kad gausi kokybiškas žinias, bet ir draudimas, kad darbo rinkoje būsi konkurencingesnis nei kiti studentai baigę kitus universitetus“, – tikina karjeros konsultantas.

A. Feldmanas pabrėžia, kad reitingai nėra visiškai objektyvūs, nes ženklaus skirtumo tarp pirmajame penkiasdešimtuke reitinguojamų universitetų nėra. Visi jie siūlo išskirtinį ir itin kokybišką išsilavinimą.

„Tie universitetai yra sukaupę tiek didžiulę patirtį, tiek fondo ir pinigų, kad jie gali leisti sau įdarbinti geriausius specialistus ir mokėti jiems aukščiausius atlyginimus. Savaime aišku, kad tuomet jie tampa geidžiamiausiais mokslininkų ir akademikų darbdaviais, o jie dėsto studentams. Ne visada visi jie užsiima moksline veikla. Be to, jie kviečiasi ir verslo atstovus, organizuoja įvairiausias konferencijas, turi labai daug rėmėjų, didžiausios įmonės remia tuos universitetus“, – teigia A. Feldmanas.

Kalbant apie jaunuolius iš Lietuvos, A. Feldmanas tikino, kad jie tikrai turi galimybę patekti į geriausius pasaulio universitetus. Reitinguose dominuoja JAV universitetai, pirmajame dvidešimtuke jų yra daugiau nei pusė. Čia patekti lietuviams yra kiek sudėtingiau nei į Europoje esančius universitetus.

„Norint mokytis JAV, pats stojimo procesas yra sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau biurokratinių dalykų, daugiau dokumentų, daugiau visokių formų pildymo ir panašiai, bet jie tikrai priima ir mūsų studentus. Tačiau labai dažnai stojant į JAV neužtenka tik mūsų brandos atestato, yra laikomi papildomi testai, tai tarsi stojamieji valstybiniai egzaminai į JAV universitetus. Jei Lietuvoje stojamieji egzaminai laikomi, kai tu baigęs mokyklą, tai JAV jie yra laikomi, kol dar esi 11 – 12 klasėje.

Jei sėkmingai išsilaikai stojamuosius, esi motyvuotas, gerai mokaisi, tikrai yra galimybių įstoti ir dar yra galimybių gauti pilną finansavimą, nes studijos JAV yra gana brangios, kartais viršija 50 – 70 tūkst. eurų į metus. Bet universitetai po visą pasaulį ieško talentų. Jie suteikia galimybę, kad talentai galėtų pas juos mokytis ir gali finansuoti absoliučiai viską, kad studentui nereikėtų mokėti nei už mokslą, nei už būstą ir kartais dar nuperka bilietą į JAV“, – sako A. Feldmanas.

Problema su JAV universitetais yra ta, kad skirtingai nuo Didžiosios Britanijos universitetų, kuriuose lietuviai gali gauti paskolas studijoms palankiomis sąlygomis, ten paskolos studijoms užsienio studentams nėra teikiamos, todėl negavus finansavimo mokytis yra tikrai brangu.

Geriausi pasaulio universitetai

Masačusetso technologijų institutas

Kembridžo mieste esantis Masačusetso technologijų institutas (MTI) buvo įkurtas 1861 m. 2016 m. jame studijavo 11 331 studentas, o iš visų norinčių įstoti pateko vos 7,9 proc. žmonių.

Norintys studijuoti šiame universitete už mokslą turi sumokėti 48,452 JAV dolerius, dar beveik 14 tūkst. JAV dolerių kainuoja apgyvendinimas ir maitinimas, o maždaug 3 tūkst. JAV dolerių atsieina knygos ir kitos asmeninės išlaidos. Iš viso metams studijos kainuoja 65 tūkst. JAV dolerių.

Tik pirmakursiai privalo gyventi universiteto studentų miestelyje, tačiau beveik 70 proc. studentų pasilieka ten visiems keturiems metams, nes MTI bendrabučiai, vadinami „Kempine“, dėl savo išskirtinės architektūros laikomi vienais įspūdingiausių šalyje.

MTI koncentruojasi į mokslinius ir technologinius tyrimus. Šis institutas suskirstytas į penkis fakultetus ir vieną koledžą.

Geriausiai vertinami Inžinerijos ir Vadybos fakultetai. Taip pat šis institutas turi stiprias ekonomikos, psichologijos, biologijos, chemijos, geologijos, fizikos ir matematikos programas.

MTI vidutiniškai per metus atlieka tyrimų, kurių kaina viršija 1.35 mlrd. JAV dolerių (1.22 mlrd. eur.). Šiuos tyrimus finansuoja vyriausybė ir privačios įstaigos.

Žinomi instituto alumnai yra astronautas Buzzas Aldrinas, buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas, lingvistas Noamas Chomskis, dabartinis Izraelio premjeras Bendžaminas Netanjahas.

Šio instituto darbuotojai, mokslininkai ir absolventai iš viso yra gavę 85 Nobelio premijas. 2015 m. vidutinė alga šiame institute buvo 144 665 JAV doleriai (131 tūkst. eur.).

Stanfordo universitetas

Kalifornijos valstijoje esantis Stanfordo universitetas įkurtas 1885 metais. 2016 metais čia mokslus pradėjo 7 tūkst. studentų, o studijų kaina siekia 45 tūkst. JAV dolerių (41 tūkst. eur.).

Stanfordas pagarsėjęs savo studentų organizacijomis. Viena iš žinomų studentų iniciatyvų – Stanfordo saulės energija varomų automobilių projektas. Studentai gamina tokius automobilius ir kas du metus jais lenktyniauja.

Stanfordo universitete labiausiai vertinami Edukacijos, Inžinerijos, Teisės ir Medicinos fakultetai. Taip pat aukštai reitinguojamas Verslo fakultetas, tačiau jame galima mokytis tik magistro ir doktorantūros studijų programas.

Žinomi žmonės baigę šį universitetą yra JAV prezidentas Herbertas Hooveris, golfo žaidėjas Tigeris Woodsas, kuris šiame universitete pradėjo savo profesionalo karjerą, vienas iš „Google“ įkūrėjų Larry Page ir dabartinė „Yahoo!“ vadovė Marissa Mayer.

Šiame universitete bakalauro studentai yra labai skatinami įsitraukti į mokslinius tyrimus. Stanfordo darbuotojai iš viso yra pelnę 49 Nobelio premijas ir 4 Pulitzerio prizus. Universiteto dėstytojai ir mokslininkai vidutiniškai uždirba 180 691 JAV dolerių (164 tūkst. eur.) per metus.

Į šį universitetą patenka maždaug 5 proc. norinčių ten studijuoti žmonių.

Harvardo universitetas

Harvardo universitetas įkurtas 1636 metais. Jame studijuoja 29 tūkst. studentų. Mokslas metams čia kainuoja 47 tūkst. JAV dolerių (43 tūkst. eur.).

Milžiniška Harvardo biblioteka turi seniausią knygų kolekciją JAV ir didžiausią privačią knygų kolekciją pasaulyje.

Harvardas sudarytas iš 13 fakultetų ir institutų, iš kurių aukščiausiai vertinami Verslo ir Medicinos fakultetai, taip pat gerai vertinami Edukacijos, Inžinerijos, Taikomųjų mokslų, Teisės fakultetai.
8 JAV prezidentai baigė Harvardą, tarp jų Franklinas Rooseveltas ir Džonas F. Kenedis. Kiti žinomi alumnai: rašytoja Helen Keller, aktorius Tommy Lee Jonesas. Harvarde taip pat studijavo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.

Harvardas gaunas didžiausias dotacijas iš visų universitetų pasaulyje. Į šį universitetą priimami vos 5.2 proc. norinčiųjų. Darbuotojų atlyginimai siekia 172 308 JAV dolerius (156 tūkst. eur.).

Kembridžo universitetas

XIII a. įkurtame Kembridžo universitete yra daugybė istorinių pastatų, kurie sutraukia minias turistų iš viso pasaulio, o muziejų kolekcijose galima rasti daugybę išskirtinių vertybių.

Universitete studijuoja maždaug 20 tūkst. studentų iš viso pasaulio. Į Kembridžą patenka penktadalis visų pretenduojančių studentų.

Mokslo metų kaina vieninteliame Didžiosios Britanijos universitete patekusiame į geriausiųjų penketuką yra 9250 svarų (10 tūkst. eur.)

Kembridžo universiteto absolventai ir darbuotojai iš viso yra gavę 95 Nobelio premijas. Mokslininkų algos šiame universitete gerokai kuklesnės nei JAV kolegų, jos svyruoja nuo 28 iki 42 tūkst. svarų (31 - 47 tūkst. eur.) per metus (31 - 47 tūkst. eur.).

Šį universitetą baigė daugybė monarchų ir šalies vadovų, tarp įžymių absolventų taip pat yra Charlesas Darwinas, aktorius Hugh Laurie, komikas Sacha Baronas Cohenas.

Kalifornijos technologijų institutas (KTI)

Kalifornijos technologijų institutas (KTI) įkurtas 1891 metais. Mokslas jame kainuoja 48 tūkst. JAV dolerių (44 tūkst. eur.).

Pasadenos mieste įsikūręs institutas specializuojasi į inžinerijos studijas. KTI labiausiai vertinamos inžinerijos, biologijos, chemijos, informatikos, geologijos, matematikos ir fizikos programos.

KTI atlieka daugybę mokslinių tyrimų ir gauna dotacijas, juos remia tokios organizacijos kaip NASA.

Viena iš KTI tradicijų, erzinti ir pokštauti iš Masačiuseso technologijos instituto.

KTI absolventai įkūrė tokias kompanijas kaip „Intel“, „Compaw“ ir „Hotmail“.

Čia priimami 9 proc. norinčių studijuoti.