Į Lietuvą sugrįžęs vaikinas palygino gyvenimą čia ir Kanadoje – skiriasi ne tik kainos

Studijos Amerikoje daug kam gali pasirodyti kaip tolima svajonė. Bakalauro studijos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atsieis mažiausiai 100 tūkst. eur., neskaičiuojant pragyvenimo išlaidų, o gauti paskolą užsienio studentams praktiškai neįmanoma. Tačiau egzistuoja alternatyva, apie kurią susimąsto tik retas – studijos Kanadoje.

Stebima tendencija, kad Kanada pritraukia vis daugiau studentų iš užsienio. Neapsikęsdami didelių studijų kainų ten išvyksta studijuoti ir nemažai jaunuolių iš JAV. Kolumbijos tarptautinio koledžo vadovas Clementas Chanas DELFI teigė, kad studijų kokybė Kanadoje yra neprastesnė nei JAV.

„Pavyzdžiui, Kanados Waterloo universitetas garsėja aukšto lygio informatikos ir matematikos studijomis, reitinguose jis atrodo panašiai kaip Jeilio arba Prinstono universitetai, tačiau studijų kaina yra maždaug tris kartus mažesnė nei JAV universitetuose“, – teigia C. Chanas.

Kaip vieną prioritetų Kanados valdžia dar 2014 m. išsikėlė sau tikslą, kad studentų iš užsienio skaičius jų universitetuose iki 2020 m. padvigubės. Į Kanadą kasmet atvyksta studijuoti daugiau nei 330 tūkst. užsienio studentų.

Tiesa, studijos ir pragyvenimas čia nėra labai pigus, kaip DELFI pasakojo ten gyvenanti lietuvė Jurgita Budraitytė, vietiniai už studijas moka apie 8 tūkst. Kanados dolerių per metus (~5500 eur.).

„Pragyvenimas yra sunkus, kol esi studentas. Daug už ką reikia mokėti: namai, mašina, maistas, knygos, kursai, o ir dar jeigu ką nori paveikti“, – teigė J. Budraitytė.

C. Chanas patvirtino, kad studijos Kanadoje yra brangios, o užsienio studentams reikia mokėti dar daugiau nei vietiniams, kaina metams, priklausomai nuo specialybės, svyruoja nuo 10 iki 40 tūkst. Kanados dolerių (7 – 28 tūkst. eur.).

Studentai iš užsienio negali gauti paskolos studijoms, už viską jiems reikia susimokėti patiems. Be to, jaunuoliai, norėdami išvykti studijuoti į Kanadą, prieš gaudami vizą privalo įrodyti, kad turi pakankamai lėšų susimokėti už mokslą ir pragyventi visus studijų metus. Bakalauro studijų trukmė Kanadoje yra 3 arba 4 metai.

Nemaža studijų kaina dar nėra viskas. Pragyvenimas Kanadoje taip pat nėra pigus. Kanadoje studijas baigęs Algimantas Puteris DELFI teigia, kad vien už būstą jam reikėjo mokėti apie 500 Kanados dolerių (~350 eur.) per mėnesį.

„Į šią sumą dar neįskaičiuojant elektros, vandens, interneto, mobiliųjų telefonų sąskaitų, kurios Kanadoje yra beprotiškai brangios“, – sako A. Puteris.

Esminis skirtumas – lankstumas

Kaip DELFI sako C. Chanas, lankstumas yra pagrindinis studijų Kanadoje išskirtinumas. Šioje šalyje daugelyje universitetų bakalauro studijas pasirinkę jaunuoliai bent pirmaisiais metais turi galimybę išmokti daugybę labai skirtingų dalykų, gali pasirinkti juos dominančius kursus.

„Jaunuoliai baigę mokyklą būna 17 ar 18 metų amžiaus. Tokio amžiaus žmonės dar nėra tikri, ką nori daryti ateityje. Taigi universitete jie mokosi bendresnius ir platesnius dalykus. Yra universitetų, kuriuose, pavyzdžiui, pasirinkę verslo vadybos specialybę jie konkrečius tos specialybės dalykus pradeda mokytis tik trečiaisiais studijų metais“, – sako C. Chanas.

Be abejo, daug kas priklauso nuo universiteto. Kai kur Kanadoje galima rinktis studijų programas, kuriose nėra su pagrindiniu studijų dalyku nesusijusių paskaitų.

Tačiau Biomedicininės toksikologijos bakalauro studijas Kanadoje baigęs A. Puteris pasakoja, kad tokia lanksti studijų sistema, kai suteikiama galimybė rinktis su specialybe nesusijusius dalykus, jam padėjo atrasti savo pašaukimą.

„Aš pradėjau savo medicininę karjerą studijuodamas nekilnojamojo turto buhalteriją. Pirmi metai man ten labai nepatiko. Bet mūsų universitete nesvarbu, ką studijavai, ar ekonomiką, ar anglų kalbą, privalėjai turėti nors vieną mokslinį kreditą. Tai aš turėjau galimybę pasirinkti bitininkystę, o draugai man dar rekomendavo pabandyti toksikologiją. Tai buvo geriausia klasė tais metais ir nuo to momento aš nusprendžiau, kad buhalterija tikrai buvo blogas žingsnis“, – sako A. Puteris.

Milžiniškos sumos tyrimams

Kanadoje universitetai yra labai dideli, panašiai kaip ir JAV, jie turi ir daugybę lėšų. A. Puteris sako, kad jo universitete studijavo apie 30 tūkst. žmonių, o tyrimams kasmet buvo skiriama apie 350 mln. Kanados dolerių (242 mln. eur.). Be to, tyrimus Kanados universitetuose atlieka ne tik profesoriai ir mokslininkai, į juos aktyviai įtraukiami ir pirmosios pakopos studentai.

„Studentams šiuo atžvilgiu yra gerai, nes atlikdamas tyrimus išmoksti ir gauni pats kažką padaryti, atlikti“, – teigė A. Puteris.

Tačiau kalbant apie galimybes įsidarbinti, pašnekovų nuomonės išsiskyrė. J. Budraidytė tikino, kad baigus studijas įsidarbinti yra labai lengva. Tuo tarpu A. Puterio patirtis buvo kiek kitokia.

„Gerą darbą susirasti yra be proto sunku. Bakalauras čia kaip penkios kapeikos, jis nėra reikšmingas, visi jį turi. Mano draugai 6 - 8 mėnesius ieškojo normalaus darbo, o jie turi magistro laipsnius“, – tikino A. Puteris.

Tuo tarpu C. Chanas tvirtino, kad viskas labai priklauso nuo pasirinktos specialybės. Baigę komunikacijos studijas ar panašius dalykus tikrai gali susidurti su sunkumais ieškant darbo, tačiau informatikai ar inžinieriai darbą gaus labai greitai.

Baigę bakalaurą Kanadoje jaunuoliai gali tikėtis uždirbti mažiausiai 40 tūkst. Kanados dolerių (27 tūkst. eur.) per metus, tačiau pasak C. Chano, patys geriausi specialistai tik baigę universitetus gauna ir virš 100 tūkst. Kanados dolerių (70 tūkst. eur.).

Svarbu pažymėti, kad Kanadoje įgytas išsilavinimas pripažįstamas ir vertinamas beveik visame pasaulyje.

Klaidų neatleidžia

A. Puteris pasakojo, kad Kanadoje savo studijų grafiką gali susidėlioti kaip tau patogiau. Pats pašnekovas sako, kad paskaitas jis lankydavo tris dienas per savaitę, o likusias dvi eidavo į laboratorinius darbus.

Šiuo metu A. Puteris studijuoja mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Lietuvoje įprasta, kad vieną dalyką studentai mokosi pusmetį ir tada laiko egzaminą. Kanadoje sistema kiek kitokia.

„Kanadoje tu, pavyzdžiui, farmakologiją mokaisi dvejus metus. Yra tarpiniai atsiskaitymai, bet po dvejų metų laikai baigiamąjį farmakologijos egzaminą. Ir jei tu neatsimeni vaisto, kurį mokeisi prieš dvejus metus, tai viskas“, – sako A. Puteris.

Be to, susikirtus per egzaminą, skirtingai nei Lietuvoje, studentas neturi antro šanso, perlaikymai nėra organizuojami.

„Jei susivėlei ir gavai 10 proc. savo baigiamajame egzamine, vėl susimoki 900 ar 1500 dolerių ir šypsodamasis pakartoji visą kursą kitais metais“, – sako A. Puteris.