Vienuoliktokai nebesiblaško
ISIC vadovas Antanas Mikalauskas atkreipia dėmesį, kad mokiniai mokymosi procesą dabar suvokia kitaip nei prieš trejus ar ketverius metus. „Dabar vyrauja tendencija, kad vienuolikta ir dvylikta klasės yra lyg pasirengimas universitetui. Apie studijas užsienyje svajojantys moksleiviai žino, kad į pateikiamus dokumentus bus surašomi vienuoliktos klasės pažymiai, tad jie daug svarbesni negu dvyliktos klasės rezultatai“, – aiškina A. Mikalauskas.
Tokiai nuomonei pritaria ir „Balticcouncil Lietuva“ studijų užsienyje konsultantė Daiva Siautilaitė: „Dvyliktokai labai daug ko nebeprilaižys, nes dokumentus reikia teikti jau dabar. Liepos antroje pusėje mūsų dvyliktokai gauna brandos atestatus, iki to laiko universitetai laukia atsakymų ir oficialių dokumentų. Kai juos gauna, pateikia galutinį atsakymą – ar priima į universitetą, ar ne. Visa procedūra yra labai ilga.“
Nenorintys apsikrauti papildomais rūpesčiais, kad galėtų ramiai ruoštis brandos egzaminams, neretai vienuoliktoje klasėje laiko ir būtinus užsienio kalbos įvertinimo egzaminus IELTS.
Populiariausi pasirinkimai
Kaip pasakoja studijų konsultantė, pastaruoju metu jaunimas labai žiūri į patį universitetą, domisi, ar jo išsvajota sritis, specialybė tame universitete stipri, kokios siūlomos programos, ką mokysis pirmais, antrais metais, kokius pasiekimus universitetas turi toje srityje ir pan. „Jau tai suprasdami mokiniai renkasi, kur stoti. Žinoma, kai kurie renkasi tas mokslo institucijas, kurios yra patogesnės geografiškai, gal tame mieste gyvena jo draugai, giminės, pažįstami, taip tikisi šiokios tokios pagalbos pirmomis dienomis, lengvesnės socializacijos“, – sako D. Siautilaitė.
Yra moksleivių, kurie renkasi tik geriausius ir seniausius klasikinius universitetus – Oksfordą, Kembridžą, Edinburgą, Daramą, Niukaslą. „Į šiuos universitetus gali pretenduoti patys gabiausi moksleiviai, kurių mokslo metų pažymiai ir egzaminų rezultatai yra labai geri. Stojant taip pat labai svarbi papildoma veikla, kuria užsiimama po pamokų, įvairūs būreliai, pavyzdžiui, jaunųjų medikų, chemikų, architektų mokyklos ir pan.“, – kalba studijų konsultantė.
A. Mikalausko teigimu, be konkurencijos populiariausiu pasirinkimu tarp lietuvių išlieka Anglija, tačiau mūsų moksleiviai vis dažniau renkasi ir Daniją, taip pat Olandiją ir Prancūziją. „Anglija populiari ne tik dėl garsių savo universitetų, bet ir dėl to, kad ten gana patogi ir lanksti paskolų sistema. Finansų sumetimais renkamasi ir Daniją – ten daugelyje mokymosi programų mokslas nekainuoja“, – sako ISIC vadovas.
Susiduria su problemomis
Dokumentų į užsienio universitetus pateikimas, anot A. Mikalausko, yra pakankamai sudėtingas procesas, reikalaujantis tam tikro įsigilinimo ir patirties, todėl daugelis nesiryžta rizikuoti ir kreipiasi pagalbos į specialistus.
„Labai populiarios įmonės, kurios teikia pasiruošimo stojant į užsienio universitetus paslaugas. Jos ne tik padeda pateikti reikalingus dokumentus, bet ir ruošia pokalbiui, padeda parašyti motyvacinį laišką, jei ketinama stoti į meninės krypties programas, pataria, kaip išrinkti tam tikrus savo darbų pavyzdžius ir pan. Apskritai tokios įmonės padeda susivokti, kaip vyksta visas procesas“, – kalba A. Mikalauskas.
Kaip pasakoja D. Siautilaitė, kai kurie moksleiviai dokumentus ryžtasi tvarkytis savarankiškai, vieniems pavyksta, kitiems nelabai. Ji prisimena vieną merginą, kuri taip pat nusprendė nesikreipti pagalbos ir viską darė viena su tėvais, tačiau dvyliktos klasės pavasarį paaiškėjo, kad kažkur buvo padaryta klaida, tad jai teko laukti kitų akademinių metų ir bandyti stoti iš naujo.
„Paraiškas galima teikti į penkis universitetus ir, skirtingai nei Lietuvoje, į vieną specialybę. Procedūra tikrai yra ilga. Jei dokumentai pradedami tvarkyti rudenį, tai pati procedūra baigiama tik rugpjūčio pabaigoje – tik tada sulaukiama galutinio atsakymo, – kalba D. Siautilaitė. – Reikia žinoti, kad pirmiausia nesutampa mūsų ir užsienio šalių švietimo sistemos, yra tokių kodinių dalykų, kurie mūsų jaunimui paprasčiausiai nėra atpažįstami.“
Vėliau, jau įstojus, taip pat tenka susidurti su kai kuriomis problemomis, juk reikia perprasti naujos šalies tvarką, kitus dalykus. „Pavyzdžiui, Danijoje yra pakankamai sudėtinga su gyvenamuoju būstu. Dvi mano pažįstamos netgi buvo priverstos dvi savaites gyventi palapinėje kempinge toliau nuo Kopenhagos, kol išlaukė, kol joms bus suteiktas butas. Kopenhagoje žmonės nelabai nori nuomoti būstus pirmo kurso studentams, ypač atvykėliams. Reikia laiko, kol savininkai įsitikina jaunų žmonių patikimumu“, – pavyzdį pateikia A. Mikalauskas.
Dokumentų pateikimo tvarka
D. Siautilaitė primena, kad stojimais jau reikėtų labai smarkiai susirūpinti, nes pirminis dokumentų priėmimas į Jungtinės Karalystės universitetus prasidėjo jau rugpjūčio mėnesį.
„Tie dvyliktokai, kurie ruošia dokumentus, turėtų suskubti, nes galutinis pirmojo etapo dokumentų pateikimo terminas – iki sausio 15 d. Iki to laiko dokumentus teikia tie, kurie nori įstoti į geresnius universitetus, arba tie, kurie viską nori susitvarkyti greičiau, kad nereikėtų dokumentais rūpintis po Naujųjų metų“, – sako ji.
Per pirmąjį dokumentų pateikimo į JK universitetus etapą pateikiami visi būtini duomenys. „Anglijoje yra centralizuota dokumentų pateikimo tvarka, jos metu teikiama UCAS paraiška, kuri yra pildoma internetu – pateikiami dešimtos, vienuoliktos klasių pažymiai, anglų kalbos žinių įvertinimo sertifikatas IELTS, visi papildomi diplomai, tokie kaip muzikos ar sporto mokyklų, įvairių olimpiadų pasiekimai. Pateikiamas ir motyvacinis laiškas bei rekomendacija iš mokyklos. Tai yra svarbiausi dalykai. Vėliau į kiekvieną stojantįjį žiūrima individualiai ir pagal tai sprendžiama, kokius dokumentus pateikti kaip prioritetinius“, – vardija D. Siautilaitė.
Antrasis etapas skirtas tiems, kurie studijomis užsienyje susidomi tik po Naujųjų metų. Jie savo paraiškas gali teikti nuo sausio 15 d. „Tačiau tada jau mažesnė tikimybė sulaukti teigiamo atsakymo. Be to, dažniausiai antruoju etapu kandidatuojama į pagal reitingus žemesnius universitetus. Pretenduoti į geriausius universitetus galima, tačiau neretai jų programos jau būna uždarytos, skelbiama, kad grupės jau surinktos“, – aiškina studijų konsultantė.
Trečiasis etapas vyksta rugpjūčio mėnesį. Tuomet, jei moksleivis gavo neigiamus atsakymus iš visų penkių universitetų, jis gali tiesiogiai kreiptis į universitetą ir siūlyti savo kandidatūrą, ir jei universitetas turi laisvą vietą, yra tikimybė, kad jį priims.
Kitokie terminai yra Olandijos aukštosiose mokyklose – ten dokumentai priimami vasarį, o jau balandį-gegužės pradžioje moksleiviai sužino, ar įstojo, ar ne.
Anot specialistės, JK taip pat būna programų, į kurias galima įstoti, nepriklausomai nuo to, ar moksleivis išlaikys valstybinius egzaminus, ar ne. „Tai priklauso ir nuo specialybės, ir nuo vienuoliktos klasės įvertinimų, taip pat nuo motyvacinio laiško, kaip jis parašytas ir pateiktas – visa tai labai individualu. Universitetas pats sprendžia, ko reikia, jokių reikalavimų moksleivis iš anksto nesužino“, – kalba D. Siautilaitė.