Kas po „Brexit“?
Studijos Anglijoje kainuoja maždaug 8.5 – 9 tūkst. (maždaug 10 tūkst. eurų) svarų per metus. Kol kas studentams iš ES šalių taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir vietiniams, todėl jie gana nesunkiai gali gauti valstybės finansuojamą paskolą mokslams.
„Studijų paskolą gauti iš tiesų lengva, lengva ją ir atšaukti, jei nusprendi studijuoti ne Anglijos, o, pavyzdžiui, Škotijos universitete. Pastaruoju atveju, studentai iš Europos Sąjungos gauna visišką mokslo finansavimą“, – pasakoja į prestižinį Kembridžo universitetą šiemet įstojusi Alvilė.
Studijų paskolą reikia grąžinti per 30 metų ir tik tuo atveju, jei per 3 metus Anglijoje susirandi darbą ir uždirbi ne mažiau nei 1750 svarų per mėnesį. Jei baigę mokslus, tačiau turintys paskolą lietuviai grįždavo į Lietuvą, atiduoti paskolą jų buvo prašoma tik pradėjus uždirbti ne mažiau kaip 1862 eurų „ant popieriaus“.
Pasak Alvilės, kol kas situacija nėra pasikeitusi: „Dėl „Brexit“ universitetai nuramino iš karto, pasakė, kad mums įstojusiems su tokiomis sąlygomis, kokios buvo prieš „Brexit‘ą“, niekas jų nekeis iki tol, kol baigsime savo studijas.“
Jungtinės Karalystės Švietimo departamentas jau patvirtino, kad situacija nesikeis ir 2017 bei 2018 metais mokslus planuojantiems pradėti jaunuoliams. Tačiau kas bus po to – neaišku.
„Blogiausias scenarijus – studijų prieinamumo sumažėjimas. Jei po trejų ar ketverių metų studijos taps prieinamos tik stipendininkams ir tiems, kas galės susimokėt 9 tūkst. svarų, aišku, kad tai sumažins prieinamumą“, – sako „kalba.lt“ vadovas ir karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas.
Jei jaunuoliai nebegalėtų Britanijoje gauti valstybės finansuojamos paskolos, tai turėtų skaudžių pasekmių, kadangi kitose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Skandinavijos šalyse studijos anglų kalba dažniausiai būna susijusios su verslo ar ekonomikos specialybėmis, o visi kiti dalykai dėstomi tos šalies kalba.
„Anglija populiariausia yra dėl to, kad anglų kalba dėstomos tokios studijos kaip kokia psichologija, inžinerija ir visi kiti dalykai, labai daug specialybių yra tik ten“, – aiškina R. Jurkėnas.
Tačiau „Baltic Council for International Education“ valdybos pirmininko Jevgenijaus Govoro nuomone, toks scenarijus yra labai pesimistiškas. Tikėtina, kad net Britanijai pasitraukus iš sąjungos, ES šalių piliečiai ir toliau galės mokytis panašiomis sąlygomis kaip ir dabar.
„Jei pasiklausysite įvairių kalbų, pavyzdžiui, vidaus reikalų ministro ar diskusijų tarp partijų, daug kalbama apie migracijos mažinimą į Britaniją. Tačiau tiesiogiai nekalbama apie tai, kad reikia stabdyti migraciją iš ES šalių. Visų pirma, žmonės kalba apie migracijos mažinimą iš trečiųjų šalių“, – sako J. Govoras.
Šiais metais studentų iš ES šalių atvykusių studijuoti į Jungtinę Karalystę skaičius yra rekordiškai didelis. Statistika rodo, kad lyginant su praėjusiais metais, studentų skaičius išaugo 11 proc. ir šiemet į Angliją atvyko studijuoti 27800 žmonių. J. Govoras teigimu, šiems studentams „Brexit“ atnešė didelės naudos.
Po istorinio balsavimo Britanijoje padaugėjo nacionalistų išpuolių prieš imigrantus. Tačiau studentai dėl to neturėtų susirūpinti.
„Žmonės studijuoti važiuoja į didelius miestus: Londoną, Edinburgą, Bristolį. Tai nėra industriniai regionai, kur įvyksta tie reti ksenofobijos atvejai. Mūsų studentai neturėtų dėl to rūpintis“, – ramina J. Govoras.
Klaidos stojant
Alvilė pasakoja, kad visų pirma ji išsirinko norimą studijuoti specialybę – genetiką, o tik tada ieškojo, kur geriausia ją studijuoti.
„Britaniją rinkausi, nes anglų kalba yra mano antroji kalba. Ieškojau universitetų, kuriuose mano specialybė būtų aukštai vertinama mokslo ir įsidarbinimo baigus srityse. Anglijoje didelė darbo rinka, labai aukštos technologijos ir plačios galimybės genetikoje, tyrimuose, laboratorijose“, – pasakoja prestižinio universiteto studentė.
Pasak R. Jurkėno, labai daug jaunų žmonių rinkdamiesi studijas daro vieną didelę klaidą: išsirenka kur nori studijuoti, o tik tada ieško, ką studijuoti.
Pasak jo, dauguma žmonių veržiasi į užsienį, nors to daryti tikrai nebūtina: „Svarbiausia – ką studijuoti. Jei pasirinkote mediciną ar teisę, natūraliai ją reikia studijuoti Lietuvoj, nes su angliška jums bus nelengva. Taip pat būna, kad pasirinkau specialybę, kurioje yra aukštoji matematika, o aš matematikos nekenčiu. Tokių dalykų pastoviai pasitaiko, bet taip jau nutinka kiekvienais metais. Tada grįžta jaunas žmogus ir sako, nesąmonė, koks blogas tas universitetas, kaip ten viskas blogai. Nors ten dar 20 jaunų žmonių mokosi ir jiems viskas gerai.“
Laikas pildyti dokumentus
Išsirinkus norimą specialybę ir apsisprendus stoti į Britanijos universitetą, kitas žingsnis – dokumentų pildymas. Tam reikia parašyti motyvacinį laišką, gauti vieno ar kelių mokytojų rekomendacijas ir užpildyti dokumentus Didžiosios Britanijos stojimų sistemoje. Tai kainuoja apie 30 eurų. Norint stoti į mediciną, veterinariją ar prestižinius universitetus, tokius kaip Oksfordas ar Kembridžas, dokumentus reikia pateikti iki spalio 15 dienos. Daugumai kitų universitetų iki sausio 15, o menų ir dizaino studijoms iki kovo 24 dienos.
R. Jurkėnas sako, kad dažniausiai pasitaikanti klaida stojant – neteisingas dokumentų pildymas. Dažnas jaunuolis tą daro savarankiškai ir dėl kokios įsivėlusios klaidos praranda šansą studijuoti užsienyje.
„Kiekvienais metais turim tokių jaunų žmonių, kurie pildydami visiškai patys ir savarankiškai kartais pridaro klaidų ir su 9,5 vidurkiais gauna visus neigiamus atsakymus“, – teigia R. Jurkėnas.
Stojant į prestižinius universitetus, be dokumentų pildymo yra ir papildomų sąlygų: „Kadangi stojau į aukščiausios lygos Britanijos universitetus, tai reikėjo ir gerai mokytis 11-12 klasėse. Stojau į Kembridžo universitetą, todėl reikėjo važiuoti į interviu, kuris man buvo sunkus, o prieš tai turėjau interviu su Mančesterio universitetu, tai turbūt šie du interviu buvo patys didžiausi sunkumai stojimo periodu“, – iššūkius prisimena Alvilė.
Dauguma Britanijos mokymo įstaigų iš stojančiųjų reikalauja pateikti įrodymą, kad jų anglų kalbos žinios yra pakankamos. Dažniausiai prašoma išlaikytų IELTS arba TOEFL egzaminų, tačiau kai kuriems universitetams užtenka ir gerai išlaikyto valstybinio anglų kalbos egzamino.
Kadangi dokumentus stojimui į Britanijos universitetus reikia pateikti gerokai iki valstybinių brandos egzaminų, beveik visada yra žiūrima į 11 ar 12 klasės pažymių vidurkį. Pasak R. Jurkėno, tokia sistema yra daug pranašesnė už Lietuvos.
„Geriausias pavyzdys, pas mus buvo talentingas muzikantas, turėjo vidurkį 5,5, bet jis norėjo studijuoti muziką universitete. Mes sakom, jei tu išmoksi anglų kalbą, reiškia gali. Jis mokėsi anglų kalbą, išlaikė IELTS. Jis ten baigė mokyklą vidurkiu 6 ir įstojo į tikrai gerą universitetą Anglijoje, į muzikos specialybę ir jam ten labai gerai sekasi. Jie jį priėmė su paruošiamaisiais metais, nes jį reikėjo vis tiek paruošti. Ir jis sėkmingai ten mokosi, nors Lietuvoj jis buvo visiškai nurašytas“, – pasakoja R. Jurkėnas.