Įmonės „Personalo valdymo inovacijos“ direktorius Jonas Marcinkus sako, kad populiariausios tarp lietuvių – Didžiosios Britanijos, JAV ir Danijos aukštojo mokslo institucijos. Kitų šalių universitetai, anot jo, nesvarbu, ar jie gali pasigirti savo prestižiškumu, ar ne, nėra populiarūs.
Grįžti neskuba
Specialisto teigimu, Lietuvos darbo rinkoje nėra daug žmonių, kurie turėtų prestižinių pasaulio universitetų išsilavinimą. „Kiek man teko patirti per savo darbo metus personalo valdymo srityje, didžioji dalis lietuvių, baigusių prestižinius universitetus, į Lietuvą nebegrįžta. Arba grįžta jau sukaupę tam tikrą investicinį potencialą tam, kad galėtų investuoti į Lietuvos ekonomiką, kuria savo įmones ir verslą toje srityje, kurioje yra įgiję patirties besimokydami žymiose užsienio mokslo įstaigose arba jas baigę“, – sako J. Marcinkus.
Vis dėlto, anot jo, negalima sakyti, kad Lietuvoje tokie žmonės neieško galimybių realizuoti savo žinias ir įgūdžius. „Pavyzdžiui, savo duomenų bazėje mes turime gyvenimo aprašymus iš žmonių, kurie baigę Harvardą ir Oksfordą. Žinau, kad tokie žmonės Lietuvoje dirba, žinoma, jų labai mažai. Keletas prestižinį išsilavinimą užsienyje įgijusių žmonių Lietuvoje dirba paslaugų sferoje, žinau, kad toks žmogus dirba viename iš Lietuvoje esančių bankų, taip pat „Western Union“ Lietuvos padalinyje ir vienoje aukštųjų technologijų įmonėje“, – vardija J. Marcinkus.
Anot jo, į Lietuvą grįžta tik tie, kurie turi aiškių planų ar pasiūlymų. „Aš pažįstu žinomų verslo žmonių vaikų, kurie studijuoja ar studijavo užsienio prestižinėse mokyklose. Bet patikėkite manimi, dauguma verslo mecenatų vaikų dirba užsienyje“, – sako J. Marcinkus.
Jis pasakoja, kad apskritai įprasta praktika po studijų likti dirbti užsienyje ir įgyti patirties. „Būna, kad įgiję patirties jie grįžta į tėvų verslą ir sėkmingai jį ugdo. Kaip pavyzdį aš galiu paminėti „Arvi“ įmonių grupės pagrindinį akcininką Vidmantą Kučinską – jo sūnus baigė prestižinį universitetą Didžiojoje Britanijoje, studijavo makroekonomiką. Ten kažkiek stažavosi ir dirbo, o dabar grįžo ir dirba vienos iš įmonių valdybos nariu ir yra vienos įmonės generalinis direktorius“, – kalba pašnekovas.
Lietuviai neinvestuoja
Tačiau specialistas sako, kad kalbant apie galimybes įsidarbinti Lietuvoje reikia būti realistams – mūsų šalyje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, be to, patys Lietuvos verslininkai nėra linkę investuoti į darbuotojų mokslus prestižinėse įstaigose.
„Tiesą pasakius, jiems nerūpi, ar pas juos dirbs žmogus, baigęs prestižinį užsienio universitetą, ar turintis lietuvišką išsilavinimą. Jam svarbus tik darbo rezultatas. O tai, ar darbdaviams apskritai rūpi aukštasis išsilavinimas – tai jau atskira tema“, – kalba jis.
J. Marcinkaus teigimu, Lietuvoje prestižinių užsienio mokslo įstaigų absolventus vertina tik pažangios užsienio kapitalo įmonės. „Man neteko girdėti, kad Lietuvos įmonės investuotų į abiturientų mokslą prestižinėse įstaigose – kad siųstų, finansuotų, sudarytų sutartis siekdami, kad vėliau toks žmogus sugrįžtų pas juos“, – sako specialistas.
Vis dėlto jis pamini ir išskirtinį pavyzdį, kai prieš keletą metų šviesos technika užsiimančios įmonės „Gaudrė“ akcininkai subsidijavo vieno iš įmonės darbuotojų studijas viename Jungtinės Karalystės universitete. „Jie tikslingai mokytis į užsienį išsiuntė vieną darbuotoją, kuris pas juos pradėjo dirbti vos baigęs mokyklą. Jis išvyko mokytis būtent tos srities, kurioje įmonė dirba. Baigęs studijas absolventas grįžo į įmonę ir iki šiol sėkmingai joje dirba. Taigi jie patys susikūrė, užsiaugino sau geidžiamą darbuotoją, kokio negalėjo rasti“, – pasakoja J. Marcinkus.
Atlyginimai skiriasi kelis kartus
Specialistas pasakoja, kad populiariausios sritys tarp prestižinio išsilavinimo siekiančių žmonių yra finansų valdymas, ekonomika ir informacinės technologijos. Prestižinis išsilavinimas, jo teigimu, garantuoja ne didelį atlyginimą, o darbą žinomoje užsienio kapitalo įmonėje arba pradėtą šeimos verslo tąsą.
„Nesu girdėjęs, kad žmogus, baigęs prestižinę mokslo instituciją, grįžtų į Lietuvą ir įsidarbintų tipiškoje Lietuvos įmonėje. Didžioji dalis tokių absolventų pasilieka dirbti toje šalyje, kurioje baigia universitetą. Pavyzdžiui, mano žiniomis, dar nėra grįžęs nė vienas garsų JAV universitetą baigęs lietuvis, bent jau iškart po studijų“, – kalba pašnekovas.
Jo teigimu, atlyginimai lietuviškose ir užsienio kapitalo įmonėse, skiriasi žymiai. „Konkrečiais atlyginimų skaičiais operuoti nenorėčiau, galiu pasakyti tik tiek, kad jie skiriasi keletą kartų. Galimybės šiose įmonėse yra nepalyginamos, o atlyginimų skirtumai – didžiuliai. Žinoma, į užsienio kapitalo įmones įmanoma įsidarbinti ir turint lietuvišką išsilavinimą, tačiau tam būtina patirtis. Vis dėlto dažniausiai tokios įmonės orientuojasi į užsienietišką išsilavinimą turinčius absolventus“, – pasakoja J. Marcinkus.
Specialistas pasakoja, kad šios įmonės turi atskiras savo duomenų bazes, į kurias įtraukia užsienyje besimokančius studentus, bendradarbiauja su jais, domisi, kaip jiems sekasi, kviečiasi pokalbiams, vertina ir t.t. „Lietuvoje esančios užsienio kapitalo įmonės siekia susigrąžinti lietuvius ir į tai investuoja. Nes įdarbinti žmogų, kuris čia turi šaknis, yra daug naudingiau, nei samdyti žmogų iš trečios šalies.
Geriausias pasaulio universitetas Harvardas šiame sąraše lieka dešimtoje vietoje su 59 310 ir 111 890 eurų metinėmis algomis.
Timeshighereducation.com duomenimis, lengviausiai įsidarbina žmonės, baigę Harvardo universitetą, antroje vietoje – Kembridžo absolventai, trečioje – Oksfordo, ketvirtoje – Kalifornijos technologijos instituto, penktoje – Jeilio universiteto išsilavinimą turintys žmonės.