Planuojant ateitį tenka rinktis iš kelių tūkstančių aukštojo mokslo studijų programų, jei šalia beveik 50 lietuviškų universitetų ir kolegijų dar pridėsime ir studijų užsienyje galimybes.
Apsistokime ties lietuviškomis ugdymo įstaigomis. Neseniai žurnalo „Reitingai“ pateiktas aukštųjų mokyklų vertinimas leidžia susidaryti bendrą pirmąjį įspūdį apie mūsų šalies aukštojo mokslo įstaigų vertę.
Vis tik dar kartą verta pasigilinti: ką ir kaip renkamės, kai galvojame apie aukštojo mokslo studijas? Kokia informacija leidžia įvertinti būsimųjų studijų kokybę ir netapti reklamos aukomis?
Universitetai: panašūs ar skirtingi?
„Studijų programos skirtinguose universitetuose gali turėti vienodus pavadinimus, studijų moduliai – labai mažai besiskiriantį turinį ir studentams keliamus mokymosi uždavinius.
Ypač Lietuvoje niekam nekelia nuostabos, jei skirtinguose aukštojo mokslo institucijose dėsto tie patys dėstytojai. Tačiau panaši situacija yra ir kitose šalyse. Profesorius, antropologas, Amerikos akademikų asociacijos prezidentas Peteris Woodas, minėdamas JAV aukštojo mokslo institucijas, teigia, jog akademiškai jos yra labai panašios.
Todėl tiek būsimi studentai, tiek jų šeimos nariai priversti rinktis studijas ne pagal studijų turinį, kokybę, o pagal mažiau prasmingus kriterijus: prestižą, dydį, reputaciją, gyvenimo ir studijų materialiąsias sąlygas. P. Woodo teigimu, universitetai daro viską, kad pritrauktų dėmesį savo unikaliu „įpakavimu“. Lietuvoje taip pat matomos ženklios investicijos į studentų laisvalaikio ir sporto erdves, bibliotekas, atnaujinamos auditorijos, statomi nauji mokslo centrai“, – sakė specialistė.
Kaip pasirinkti?
Remiantis aukštojo mokslo įstaigų reitingų kriterijais, geriausiųjų sąrašai sudaromi pagal įstaigos absolventų ilgalaikius ir trumpalaikius karjeros ir įsidarbinimo rodiklius, studentų miestelio patrauklumą ir siūlomų paslaugų studentams kokybę, aukštojo mokslo įstaigos prestižą, studentų iškritimo iš universiteto procentą ir kt.
Žemiau pateikiamas dažniausiai sutinkamų universiteto vertinimo kriterijų sąrašas, pagal kurį tiek abiturientai, tiek jų tėvai gali susidaryti pradinę, bendrą nuomonę apie aukštojo mokslo įstaigą:
Citatų skaičius – vidutinis vienos mokslinės publikacijos citatų skaičius. Rodo kaip dažnai universiteto mokslininkų publikacijos buvo vidutiniškai cituojamos kitų akademikų. Kitaip tariant, kiek paskelbtos publikacijos buvo reikšmingos tos srities mokslo pažangai. Šis skaičius taip pat rodo universiteto prestižą mokslo pasaulyje.
Tarptautinė orientacija – jungtinės studijų programos su užsienio universitetais, užsienio studentų procentas. Užsienio mokslo darbuotojų ir užsienio dėstytojų skaičius, užsienio kalba dėstomų studijų programų skaičius, užsienio kalbų mokymosi galimybės. Projektai ir bendradarbiavimo iniciatyvos su užsienio universitetais.
Studentų gerovė ir tarpusavio kontaktai – kaip studentai bendrauja ir bendradarbiauja su kitais studentais, kiek yra studentų laisvalaikio organizacijų, kokie jų pasiekimai. Kokie studentų organizuojami renginiai mieste ir universitete. Kokios papildomos paslaugos, be studijų ir mokslo siūlomos studentams. Bendrabučiai, studentų miestelio kokybė. Visi šie rodikliai leidžia susidaryti nuomonę apie bendrą atmosferą universitete.
Tyrimų kryptys – ar aukštojo mokslo institucija pirmauja dominančioje mokslo srityje. Žymiausi ir daugiausia pasiekę profesoriai ir geriausiai vertinami dėstytojai. Garsiausi moksliniai tyrimai, patentų ir inovacijų skaičius. Parama jauniems verslininkams, parama studentų verslo startuoliams.
Studijų organizavimas – parama studijuojančiam: nuotolinių studijų galimybė, galimybė gauti dėstytojo individualias konsultacijas, mentorystės pasiūlymai; studijų turinys, naudojami inovatyvūs dėstymo metodai ir IT priemonės, egzaminavimo tvarka, santykis su dėstytojais, iškrentančių iš studijų studentų procentas, procentas pabaigusiųjų studijas, per konkretų studijoms pabaigti oficialiai skirtą laiką.
Karjeros galimybės – absolventų įsidarbinimo rodikliai, ilgalaikiai absolventų karjeros pasiekimai, atlyginimo dydžiai, absolventų, padariusių globalią karjerą skaičius. Šie duomenys yra sunkiai prieinami, nes tik nedidelė dalis absolventų sutinka dalintis išsamia, asmenine finansine informacija. Tačiau, bendrai, galima susidaryti nuomonę pasidomėjus viešai prieinamais duomenimis internete, kreipiantis į Alumnų organizacijas apie atskirus vienos laidos absolventus, kurie baigė konkrečią įstaigą. Tokią informaciją gali suteikti ir universitetų Karjeros centrai.
Ar studijų kaina pagrįsta?
KTU Karjeros centro vadovė J. Kavalė teigia, kad atsižvelgiant į minėtus kriterijus, galima įvertinti ir studijų kainos pagrįstumą, ypač jei ketinama mokėti už mokslą.
„Nemažai mažų ir nežinomų aukštojo mokslo institucijų, su abejotina reputacija daug investuodami į reklamą ir taikydami solidžios įstaigos lygio kainodarą, sudaro kokybiškos institucijos įvaizdį.
Kartais tokių įstaigų siūlomos studijos nėra akredituotos, todėl diplomai nepripažįstami kitose šalyse. Todėl visuomet reikėtų pasidomėti, kas yra už reklaminio lankstinuko, kokia reali studijų vertė. Ypač ketinant studijuoti užsienyje, reikėtų sužinoti, kokio lygmens yra studijas siūlanti įstaiga, kadangi kai kada stojantieji apsigauna – ketinę studijuoti universitete, įstoja į kolegiją, tikėjęsi mokėti už studijas vieną metinę kainą, sumoka trigubai už pragyvenimą neesant bendrabučio, vadovėlius ir kitas, papildomas paslaugas.
Priimant sprendimą dėl studijų svarbu nepamiršti, kad tai nėra vienkartinis apsisprendimas. Šiuolaikinė darbo rinka reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo, naujų mokėjimų įgijimo, pastovaus asmeninio ir profesinio tobulėjimo. Todėl tikėtina, kad universitetinės studijos bus tik pagrindas, ant kurio vėliau bus prijungiamos kitų studijų, kursų, stažuočių, darbo patirčių metu įgytos žinios ir mokėjimai.
Įgytos papildomos patirtys ir kompetentingumai dažnai pakreips karjerą skirtinga kryptimi, arba leis turėti dvi paralelines ir vienodai sėkmingas darbinės veiklos kryptis. Tikiuosi, kad žinojimas, kad apsisprendimas dėl studijų pasirinkimo ir asmeninio tobulėjimo baigus vidurinę mokyklą yra tik vienas iš kitų dešimties ar dvidešimties, nuims šiek tiek baimės ir įtampos nuo tėvų ir moksleivių pečių, dėl jau netrukus įvyksiančio pirmojo svarbaus karjeros apsisprendimo“, – svarstė ji.