„Reakcija į patiriamą įtampą gali būti įvairi: žmogus gali išrausti, pajusti stipriai mušančią širdį, užsimanyti į tualetą ar iš baimės žagsėti. Visa tai – normalu“, - sako „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja, Vilniaus Žemynos gimnazijos psichologė Lina Rasimaitė.
Psichologė paaiškina, kad pasitaiko, kai prieš svarbų pokalbį ar egzaminą užsinorima į tualetą. Kartais ir egzaminų metų moksleiviams taip susuka pilvus, kad galima įtarti ir apsinuodijimą.
„Evoliuciškai tokia reakcija yra normali, nes žmogaus organizmas stresą supranta kaip pasiruošimą kovai. Fiziologiškai vyksta procesai, kurie pasiruošimą kovai palengvina: užsinorima į tualetą ar stipriau ima mušti širdis, kad būtų sutelkiamos visos jėgos ir kovoti būtų kuo lengviau“, - komentuoja ji.
Pajutus nemalonius pojūčius, pirmiausia psichologė pataria imtis priemonių, kad žmogus pasijaustų geriau: jei tai egzaminas – išeiti į koridorių, jei reikia – ir į tualetą. Po to ji siūlo pasistengti įtampą sumažinti, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimais.
„Svarbu pasakyti ir tai, kad žmonės, kurie laikosi kasdien psichohigienos, pavyzdžiui, sportuoja, sveikai gyvena, yra įpratę reguliariai atsipalaiduoti, rečiau patiria nemalonių netikėtumų esant dideliam stresui“, - kalbėjo L. Rasimaitė.
Pratimai, kaip suvaldyti baimę
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Rita Juodelienė ne pirmus metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentus moko viešo kalbėjimo, t. y., supažindina su kalbos technikos pratimais ir kalbine improvizacija, kuri padeda drąsiau ir sklandžiau garsiai dėlioti mintis.
„Įtampa prieš bet kokį viešą pasirodymą, ar tai egzaminas, ar spektaklis, visada yra, bet rezultatą lemia tai, kiek žmogus nori pasisakyti ar pasakyti tai, ką žino, kas jam svarbu. Iš tiesų gyvą kalbą lemia tikėjimas ir noras pasakyti tai, kas tau svarbu“, - pataria pašnekovė.
Dėstytoja studentams siūlo išbandyti įvairių pratimų, kurie padeda nurimti ir mąstyti nuosekliau. Vienas jų – kvėpavimo ir skaičiavimo.
„Yra labai daug pratimų, kurie padeda žmogui nusiteikti kalbėjimui, nusiraminti. Vienas jų – įkvėpti su pirmu žingsniu, per du ar tris žingsnius sulaikyti kvėpavimą, o per dar kitus septynis ar aštuonis žingsnius ramiai iškvėpti orą. Šį pratimą patogu kartoti einant. Man studentai jau yra pasakoję, kad eidami į pokalbį šį pratimą atliko iki pat susitikimo vietos, nurimo, ir struktūrizuotai lyg skaičiuodami susidėliojo savo mąstymą: ką nori pasakyti, kodėl jiems tai svarbu“, - atkreipia dėmesį ji.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Ieva Labanauskaitė pasakoja, kad ruošiantis baigiamiesiems egzaminams jautė nerimą, tačiau pradėjusi studijuoti išmoko geriau valdyti kylančią įtampą.
„Veikiausiai prisimenant mokyklos laikus reikia pasakyti, kad norisi pasirodyti mokytojui protingesniu nei esi iš tiesų, o tai labai varžo. Po studijų suprantu, kad kai žinai, ką nori pasakyti, kodėl tavo žinutė yra aktuali šiandien, pasirodyti viešai yra lengviau“, - mano pašnekovė.
Mergina sako iš draugų aktorystės studentų yra išmokusi greitą atsipalaidavimo pratimą, kurį siūlo išmėginti ir kitiems, jei įtampa labai sukyla: kelioms sekundėms įtempti kuo daugiau kūno raumenų, o po to juos atpalaiduoti.
„Šis pratimas yra veiksmingas, padeda sušilti: įtampa sukyla ir nuslūgsta“, - sako ji.
Netinkama laikysena - priešas
Dėstytoja R. Juodelienė studentams sako visada kartojanti, kad tik laisvame kūne gyvena laisva kalba.
„Verta pasižiūrėti į žmones: kaip atrodo jų pečių linija, ar jie susikūprinę, susigūžę, sulinkę? Tokia kūno poza rodo ne tik prastą savijautą, bet ir fiziškai suspaudžia kvėpavimą, kalbą, judesį“, - pastebi R. Juodelienė.
Tam, kad žmogus taptų laisvesniu, išsitiestų, dėstytoja siūlo nuolat atlikti atsipalaidavimo pratimus, klausytis patinkančios muzikos, jos ritmu šokti.
„Pabandykite spyruokliuoti, tarsi šokinėtumėte ant lovos ir pasistengti tuo metu apie nieką negalvoti. Tik spyruokliuojant šokinėti. Po tokio pratimo iš tiesų pagerėja nuotaika, kūnas sušyla, pasidaro laisvesnis“,- pataria R. Juodelienė.
Ji sako, kad galima norimą pasakyti kalbą ir parepetuoti, geriausia, elgiantis natūraliai, pavyzdžiui, šokant, žaidžiant krepšinį, mėtant kamuoliuką ir panašiai. Svarbiausia, kad kūnas judėtų ir atsikratytų fizinės įtampos.
Visgi, ji pataria susilaikyti nuo vieno dalyko – repetavimo prieš veidrodį, nes tikrovėje priešais gali nebūti draugiškų veidų ar replikų. Pašnekovė primena, kad bet koks viešas pasirodymas pirmiausia atspindi, kiek žmogus pasitiki savimi.
„Jei kažko neišmokai ar nežinai yra nejauku. Tačiau nerimas nepadės prisiminti to, ką tikrai žinai. Todėl reikia stengtis atsipalaiduoti ir būti savimi“, - pataria R. Juodelienė.