Tikslui subręsti padėjo mama
Šiuo metu E. Stašelis yra daugiau nei 70 darbuotojų turinčios, vienos iš didžiausių geodezijos įmonių Lietuvoje, įsteigusių savo filialą Švedijoje, generalinis direktorius. Dar mokantis mokykloje, kai kiti klasės draugai rinkosi ir svarstė, kur pratęsti mokslus ir kokią specialybę rinktis, E. Stašelis jau buvo tvirtai apsisprendęs – mokslus tęs žemėtvarkos, kraštotvarkos srityje.
Mokykloje dauguma klasės draugų galvojo apie „tradicines” specialybes, tokias kaip teisė, ekonomika ar medicina, o kiti dar nežinojo, kur norėtų studijuoti. Anot pašnekovo, bendraklasiams buvo keista ir įdomu, kodėl E. Stašelis pasirinko tokią netradicinę sritį.
Viena iš priežasčių, paskatinusių E. Stašelį pasirinkti žemėtvarkos ir kraštotvarkos sritį – joje ilgą laiką dirbo jo mama, kuri, teigia pašnekovas, ir supažindino E. Stašelį su žemėtvarkos, kraštotvarkos, geodezijos darbo subtilybėmis bei parodė, kad toks darbas toli gražu nėra nuobodus ir monotoniškas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Pradėjus intensyviai domėtis kraštotvarka, man ši specialybė pasirodė įdomi ir dėl to, kad darbo pobūdis glaudžiai susijęs su teisės aktų žinojimu, jų pritaikymu kasdieninėje veikloje. Geras šios srities specialistas turi išmanyti teisės aktus, susijusius su teritorijų planavimu, nekilnojamuoju turtu, kadastru bei daug kitų, žinoti kaip tinkamai juos įgyvendinti. Tad dar studijų metais pradėjau dirbti pagal specialybę ir iškart pajutau, kad esu toje srityje, kurioje ir noriu siekti karjeros. Dirbti man buvo labai įdomu, jaučiausi esąs savo vietoje”, – sako E. Stašelis.
Tiesa, jis prisipažįsta, jog besibaigiant studijoms labai tikslios vizijos apie savo ateitį neturėjo.
Kitaip pažvelgė į darbuotojus
„Dabar labai madinga rinktis tokius mokslus, kurie yra „ant bangos”, kaip, pavyzdžiui, informacinių technologijų studijas, teisę, mediciną, kuriuos baigus karjera gali būti užtikrinta. Tačiau kur kas svarbiau pasirinkti sau įdomią sritį, kad darbas teiktų malonumą ir skatintų kasdien tobulėti. Aš manau, kiekvienas jaunas žmogus, kad ir kokią specialybę pasirinktų, pirmiausia turi siekti būti profesionalu, savo srities ekspertu, nes tokiems žmonėms visada atviros visos durys ir nereikia sukti galvos, kaip gauti darbą”, – įsitikinęs verslininkas.
Prieš įkurdamas savo įmonę, E. Stašelis kurį laiką dar kaupė patirtį keliose darbovietėse, stebėjo procesus ir mąstė, ką galėtų daryti kitaip. Todėl, įsteigęs savo įmonę, jis pirmiausia siekė sukurti palankesnes ir geresnes sąlygas patiems darbuotojams. Iki šiol įmonėje aktyviai palaikoma darbuotojų iniciatyva, kiekvienas yra skatinamas siūlyti savo idėjas ar konkrečius veiksmus, kurie tobulintų darbo procesus, sukurtų patogesnes sąlygas efektyviam darbui, taip parodant, kad kiekvienas darbuotojas čia yra vertinamas ir gerbiamas. Verslininkas teigia pabrėžiantis, kad patys darbuotojai gali prisidėti prie įmonės augimo bei tobulėjimo.
Švedijos padalinyje atlyginimas keliskart didesnis
„Geometra” yra įsteigusi savo padalinį Švedijoje „Geodeal”, kuriame dirba ir keletas specialistų iš Lietuvos. Nors darbo pobūdis yra toks pat kaip ir Lietuvoje, darbuotojai pastebi ryškius skirtumus – šalyse skiriasi ne tik bendravimo kalba, bet ir atlyginimo dydis.
Švedijoje esančiame padalinyje visi dirbantys žmonės bendrauja anglų kalba, kadangi įmonėje dirba ir švedai, ir lietuviai. Pavyzdžiui, Švedijos padalinyje geodezininku dirbantis Gediminas Ozolas prie įmonės prisijungė dar būdamas studentu ir neilgai trukus gavo pasiūlymą dirbti ne Lietuvoje, o Švedijoje – šiandien šioje šalyje vaikino kasdienybe tapo darbai statybų aikštelėse.
Vienas iš kriterijų, padėjusių vaikinui apsispręsti, buvo alga, kuri svetur yra keletą kartų didesnė nei mokama Lietuvoje. Nors pats pragyvenimas Švedijoje dirbantiems žmonėms kainuoja net iki trijų kartų brangiau nei Lietuvoje, tačiau Švedijoje dirbantys geodezininkai teigia, jog svetur gyventi ir dirbti tikrai galima, o darbas yra pelningesnis.
E. Stašelis sako, kad sukurti sėkmingą verslą jam padėjo aiškiai suformuluoti uždaviniai ir ryžtas, išsikelto tikslo siekimas. Įgavęs patirties jis turėjo aiškią įmonės viziją – kokia linkme ji turėtų vystytis ir kokias vertybes deklaruoti, pirmiausia dėmesys buvo nukreiptas į darbuotojų motyvacijos kėlimą. Direktorius suvokė, kad įmonė nėra vien tik verslo subjektas, įmonė yra joje dirbantys darbuotojai. Jeigu žmonės darbovietėje jausis gerai, bus skatinami ir gerbiami, anot verslininko, laukia sėkmė.
Įsteigti nėra sunku, sunkiausia – išsilaikyti
Sukūrus savo verslą, rūpesčiai ir atsakomybė tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais. Pašnekovas prisimena, kad pirmieji žingsniai versle buvo sunkūs, bet ne mažiau sunku ir dabar, praėjus 15 metų nuo įmonės įsteigimo. Kraštotvarka per tuos 15 darbo metų stipriai pasikeitė: anksčiau, prisimena pašnekovas, dar tekdavo brėžinius rankomis braižyti, o dabar viskas keliama į skaitmeninę erdvę, teritorijų planavimo darbai šiandien jau vykdomi skaitmeninėje erdvėje, o kadastriniai matavimai netrukus taip pat bus ten perkelti.
E. Stašelio darbo diena, šypsosi verslininkas, nelabai kuo skiriasi nuo kitokio pobūdžio įmonių direktorių, rytas prasideda susirinkimu, o toliau darbai tęsiasi pagal įtemptą ir pagal minutes suplanuotą darbotvarkę, kuri reikalauja tikslaus planavimo įgūdžių, žinių, kartais ir tolerancijos. Didelis dėmesys skiriamas ir bendravimui su darbuotojais, kiekvienas gali ateiti pasikalbėti su vadovu.
„Visi dabar nori būti direktoriais, turėti savo verslą. Taip, įsteigti įmonę nėra sunku, sunkiausia ją paversti pelningai veikiančia ir išsilaikyti rinkoje. Atsiranda daug konkurentų, keičiasi verslo aplinka, tad negali pasibaigus darbo dienai tiesiog uždaryti kompiuterį ir užrakinti kabinetą. Būnant savininku, darbas tęsiasi nuolat, rizikos niekur nedingsta. Pavyzdžiui, Švedijoje žmonių požiūris į nuosavą verslą yra kitoks, ten žmonės nepuola kurti savo įmonių, nes supranta kokia didelė atsakomybė ir darbo krūvis jų laukia, tad dauguma pasirenka būti savo srities profesionalais, kad gerai atlikę savo darbą turėtų daugiau laisvo laiko pomėgiams ar šeimai”, – situacijas Lietuvoje ir Švedijoje lygina pašnekovas.
Jaunuoliams pataria siekti profesionalumo
„Šiandien mes turime susiformavę požiūrį, kad įmonėje dirbantis žmogus turi tapti savo srities ekspertu, nesvarbu, ar tai architektas, geodezininkas, vadybininkas, specialistas. Tokiu požiūriu vadovaujamės priimdami naujus darbuotojus, tiek turinčius labai daug patirties, tiek dar tik pradedančius ją kaupti. Jeigu mūsų vertybės sutampa – tokius žmones mielai priimame į savo komandą, padedame augti ir stiprėti. Per 15 darbo metų mačiau kaip keičiasi darbuotojų požiūris, anksčiau jaunimas buvo labiau susikaustęs, o dabar matau laisvus žmones, kurie sprendžia patys – ar tik atidirbti savo darbo valandas, ar siekti tobulėjimo bei augimo”, – pasakoja E.Stašelis.
Penkioliktus metus veikiančios geodezijos ir teritorijų planavimo įmonės generalinis direktorius mano, kad svarbiausia ne įkurti savo įmonę, o tapti pasirinktos srities profesionalu. Tokį patarimą jis duoda visiems jaunuoliams, žengiantiems pirmuosius savo karjeros žingsnius.
„Šiandien jaunuoliams, galvojantiems apie savo verslą ar karjeros sėkmę, palinkėčiau pirmiausia atrasti sritį, kuri jiems teiktų džiaugsmą, kad darbas nebūtų kančia. Tai labai svarbu, nes tik užsiimant mėgstama veikla ir keliant sau aukštus reikalavimus galima pasiekti ypač gerų rezultatų. Dar viena labai svarbi savybė – pastovumas. Ne kiekvienam būtina vadovauti, tačiau kiekvienas tikrai gali tapti mėgstamos veiklos ekspertu ir su malonumu keltis į darbą”, – sako E. Stašelis.
„Kraštotvarka, žemėtvarka yra įdomi sritis, čia kasdien galima atrasti kažko naujo, o pats darbas nėra nuobodus, nes tenka bendrauti su labai daug žmonių, važinėti po gražias Lietuvos vietas, besidomintys technologijomis čia irgi atras sau vietą, nes dirbame su naujausia moderniausia technika, kuri tobulėja kiekvienais metais, tad tikrai rekomenduoju išbandyti save kraštotvarkoje. Ne kiekvienam būtina vadovauti, tačiau kiekvienas tikrai gali tapti mėgstamos veiklos ekspertu ir su malonumu keltis į darbą”, – sako UAB „Geometra” generalinis direktorius E.Stašelis.