Uždirba triskart daugiau nei dėstytojai
Lietuvos darbo biržos duomenimis, vienos iš didžiausių perspektyvų laukia statybų sektoriaus darbuotojų – darbininkų izoliuotojų, betonuotojų, betono apdailininkų ir giminiškų profesijų darbininkų. Taip pat perspektyvos yra kelių ir pastatų statybos darbininkų, plataus profilio statybininkų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų pusėje.
Aleksandro Stulginskio universitete tokius specialistus rengia hidrotechninės statybos inžinerijos studijos. ASU Vandens išteklių inžinerijos instituto profesorius Petras Punys juokiasi, kad studijas baigę jaunuoliai įprastai uždirba du ar net tris kartus daugiau negu dėstytojai. Daugiausiai dėmesio šiose studijose skiriama hidrotechnikos inžinerijai, o ją baigusių žmonių darbai tūkstančiams yra matomi kiekvieną dieną – tai Kaune esantis Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto transporto mazgas, M. K. Čiurlionio tiltas, Vilniaus Žaliasis tiltas ir jo pakrantės, poilsiautojų ir žvejų pamėgto Mingės kaimo uostai.
P. Punys pastebi, kad statybos inžinerijos specialistų perspektyvos Lietuvoje priklauso nuo šalies gerovės – kartais kyla, kartais leidžiasi, tačiau visose šalyse statyba nuolat juda. „Viskas priklauso nuo užsakymų – vis reikalingos ir statomos vandens valyklos, tiekimas. Mūsiškiai čia dirba daugiausiai.“ P. Punio teigimu, pabaigęs studijas studentas taip pat gali pasirinkti, ar nori projektuoti, ar statyti statinius, tad galimybių pritaikyti žinias yra daug.
ASU hidrotechninės statybos inžinerijos studijas baigę studentai darbui reikalingas žinias įgyja per ketverius metus, po kurių jau išmano hidrotechnikos statinių kompiuterinį projektavimą, vandens ūkio statybos procesų optimizavimą. Ką tik studijas baigusiems hidrotechnikos statinių statybos inžinieriams siūlomas atlyginimas – nuo 500 eurų pradedantiems. Tuo tarpu turintiems solidesnę patirtį atlyginimas išauga dvigubai, o statybų vadovo pareigas užimantys specialistai gauna nuo 1000 eurų atlyginimą ir daugiau.
Vos per kelis metus perpranta sudėtingus statinius
Statybos kompanijos „Eikos" personalo vadovė Kristina Gečienė tikina, kad kompanijos dažnai dalyvauja ir įvairiuose universitetuose statybos inžineriją baigiančių studentų darbų gynimuose ir stebi potencialius darbuotojus, vertina jų galimybes ir palaiko artimus ryšius. Vadovė stebisi, jog jaunuoliai greitai perpranta sudėtingų statinių projektavimo ir statymo subtilybes – tam reikalingą informacijos kiekį įprastai įsisavina per vos trejus studijų metus ir jau nuo tada yra laukiami dirbti įmonėse.
Kalbant apie susidomėjusių ir dėl darbo besikreipiančių studentų skaičių, jis auga kartu su darbo vietų skaičiumi, o perspektyvos tendencingai auga. K. Gečienė tiki, kad pagrindinės savybės, reikalingos augančiam statybos inžinerijos specialistui, yra konstruktyvus mąstymas, konkretumas ir energingumas – kaip tik tokie specialistai laukiami įmonėse.
Įmonės „Kompleksinės statybos inovacijos firma“ ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas dr. Juozas Valivonis teigia, kad studentų susidomėjimas statybos inžinerija yra nemažas. „Žmonės linkę klaidingai įsivaizduoti, kad statybos inžinieriai vos ne su kalkuliatorium ir guminiais batais po purvynus vaikščioja – to dabar tikrai likę labai mažai. Visas skaičiavimas dabar atliekamas pilnai naudojant specialias, patogias programas“, – sako J. Valivonis.
J. Valivonio teigimu, visi rengiami statybos inžinerijos specialistai greitai ir nesudėtingai susiranda darbą. „Taip, jie visi dirba. Kur dirba – kitas klausimas, nes viską apsprendžia gaunami pinigai. Daug yra išvažiavusių dirbti Danijoje, Anglijoje, vienas iš studentų įsitvirtino Dubajuje. Specialistai reikalingi visame pasaulyje, visur išsibarstę, tad kur daugiau moka, ten važiuoja.“
„Purviname“ statybų darbe purvo nebėra
J. Valivonis nori pabrėžti tai, jog daugelio akimis statybos inžinerija atrodo visai kitaip, nei iš tikrųjų – su greitu studijų tobulėjimo tempu dar nespėjo susipažinti daugybė žmonių, kurie vis dar laikosi nuomonės, kad statybos yra labai purvinas darbas. Profesorius su tuo nesutinka ir teigia, kad viskas yra kitaip: „Yra manoma, kad viskas statybose daroma rankomis, viskas yra purvina. Dalis konstrukcijų, ypatingai gamyklose gaminamos plieninės ir gelžbetoninės konstrukcijos, praktiškai viskas yra automatizuota. Visur stovi robotai – pavyzdžiui ten, kur gaminamos betoninės konstrukcijos, dirba vos vienas žmogus. Galima sakyti, kad jis tik prižiūri, kada reikia išjungti robotą. Visas darbas yra pilnai automatizuotas.“
Pastaruoju metu statyboje ypač gelbsti statinio informacinis modeliavimas, dar vadinamas skaitmenine statyba arba BIM (angl. Building Information Modeling) Šios technologijos pagalba yra kuriamas vientisas informacinis statinio modelis, kuris sujungia visas statinio projektines dalis bei jų gyvavimo ciklus. „Viskas prasideda nuo architekto idėjos, o tuomet persikelia į skaitmeninę statybą. Žmogus, kuris surinkinėja ar gamina konstrukcijas, turi tą erdvinį jų modelį, kiekvieną elementą gali išsitraukti, išsivartyti, kur ir kaip jį dėti. Tas pats, kaip vaikų žaidimai – sėdi ir dėlioji visokias piramides“, – juokiasi profesorius.
Statybos tempai ir atlyginimai – didėja
Profesorius pastebi, kad daugumoje studijų mokoma specialybės pagal tai, ko konkrečiai iš jos norima šalyje – pavyzdžiui, teisei reikalingos žinios skiriasi Lietuvoje ir kitose šalyse. Tuo metu statybos inžinerijoje reikalingos žinios daugelyje šalių yra visiškai tos pačios, nes naudojamos tos pačios programos ir ta pati kalba. „Visi skaičiavimai statybos inžinerijoje atliekami pagal europietiškas projektavimo normas ir visas mokinimas atliekamas Europos priimtų normatyvų pagrindu. Galima sakyti, kad mokinimo principas tas pats ir Vokietijoj, ir Prancūzijoj, ir kitur, nes visi naudojami vadovėliai ir visos projektavimo metodikos yra bendri Europos Sąjungoje ir statybos inžinerijos studentai rengiami pagal tas pačias programas.“
Šiandien Lietuvoje konstrukcijų inžinierius vidutiniškai gauna 700 eurų atlyginimą per mėnesį. „Dabar statybos tempai padidėjo, tai manau, kad ir uždarbis didėja. Žinoma, užimant aukštesnes pareigas atlyginimas atitinkamai didėja. Kiekvieną savaitę sulaukiu skambučių, prašančių rekomenduoti gerą absolventą, bebaigiantį studijas studentą, galintį būti darbuotoju“, – pasakoja J. Valivonis. Pasak profesoriaus, beveik visi ketvirtame kurse studijuojantys studentai jau turi sėkmingus darbus, todėl dažnai konstruktorių skambučių, prašančių dirbti galinčių studentų, būna net daugiau nei pačių studentų.
Besimokantiems moksleiviams, galvojantiems apie statybos inžinerijos studijas, svarbu gerai išlaikyti matematikos, fizikos, lietuvių kalbos, bei dar vieno pasirinktinio dalyko egzaminus. Pagal 2015 m. VGTU statistiką, į šią specialybę tuomet įstojo 114 jaunuolių, iš kurių 80 gavo valstybės finansuojamas vietas. Paskutinio įstojusio į valstybės finansuojamą vietą konkursinis balas 3,86. Baigusieji studijas įgytas žinias gali pritaikyti plačiame darbų spektre: jie gali projektuoti pastatus ir statinius, juos statyti, vykdyti geotechninių darbų ir jų projektavimo darbus, ekspertinėse įmonėse prižiūrėti pastatus.