Apie tai, kaip atrodo gyvenimas studentų miesteliuose Lietuvoje ir užsienyje, pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Studentų tarnybos vadovas Vaidas Bartusevičius ir Paryžiaus verslo vadybos mokykloje (HEC Paris) finansų doktorantūroje studijuojanti Eglė Aleknevičiūtė.
– Papasakokite apie savo studentų miestelius.
Vaidas Bartusevičius: ASU studentų miestelio infrastruktūra, kuri yra pritaikyta studentų mokslui ir laisvalaikiui. Šiuo metu mūsų studentų miestelyje veikia 5 bendrabučiai, kurie talpina daugiau nei 1300 ASU studentų. Kadangi absolventų išleidžiame beveik tiek, kiek ir priimamame, vietos pakanka visiems pirmakursiams. Nežinau, kaip bus šiemet, bet pastaraisiais metais vietų bendrabučiuose nepritrūkdavo niekam.
Visų patogumui fakultetai ir bendrabučiai įsikūrę šalia vieni kitų, todėl paskaitos, vykstančios skirtinguose fakultetuose, ir studentų bendrabučiai yra pasiekiami per keletą minučių. Tai leidžia studentams sutaupyti laiko ir transporto išlaidų.
Eglė Aleknevičiūtė: Niekada nesu gyvenusi jokiame Lietuvos studentų miestelio bendrabutyje, tad negaliu palyginti, tačiau manau, kad Paryžiaus verslo vadybos mokyklos studentų miestelio bendrabučiai, kurių viename dabar gyvenu, yra labai aukštos kokybės.
Tiesa, mes, doktorantai, gyvename atskirame pastate nuo bakalauro studijų studentų, kurie yra triukšmingesni, nes jų yra kur kas daugiau, ir jų bendrabučių kokybė yra prastesnė. Čia teoriškai vadovaujamasi tokia taisykle: kuo aukštesnė tavo studijų pakopa, tuo geresnį bendrabutį tu turi teisę gauti.
Beje, mūsų bendrabutis universitetui nepriklauso, jį administruoja privati įmonė. Ši įmonė gauna nurodymus iš universiteto, kiek maždaug studentų turėtų priimti, tačiau studentai nuomą moka ne universitetui.
– Papasakokite, kokiomis buities sąlygomis bendrabučiuose gyvena studentai.
V. B.: Mūsų studentai gali rinktis renovuotą bendrabutį arba dalinai renovuotą. Renovuotame bendrabutyje kambariai yra suskirstyti blokais, bloke gyvena 5 asmenys, o kambariai yra dviviečiai ir triviečiai. Tačiau esant laisvų vietų kambaryje galima gyventi ir vienam.
Dalinai renovuotų bendrabučių kambariuose gyvena nuo vieno iki trijų studentų. Virtuvės, bendro naudojimo patalpos, tualetai, prausyklos yra koridoriuose, dušai taip pat yra koridoriuose ir bendrabučių rūsiuose. Renovuotuose bendrabučiuose atskiri dušai, prausyklos ir tualetai priklauso kiekvienam blokui, t. y. penkiems žmonėms. O bendro naudojimo virtuvės taip pat įrengtos koridoriuose.
Nuo šių metų rugsėjo bus įrengtos 9 naujos dušų patalpos, bus atnaujinta dalis baldų inventoriaus, įrengta nauja virtuvių įranga, renovuotos bendro naudojimo patalpos. Taip pat yra kuriamos šiuolaikiškos paslaugų valdymo elektroninės sistemos, kurios leis studentams taupyti laiką, pildyti registracijos dokumentus greičiau ir paprasčiau.
Mūsų bendrabučiai yra mišrūs – juose draugiškai kartu gyvena ir merginos, ir vaikinai, be to, jie gali kartu gyventi net viename kambaryje.
E. A.: Mano bendrabutyje buities sąlygos labai geros. Du kartus per savaitę valyti mūsų kambarių ateina valymo tarnybos darbuotojai. Jie išneša šiukšles, nuvalo dulkes, išsiurbia, iššveičia vonios kambarį ir kt. Kiekvienas kambarys turi po atskirą dušo kabiną, sanitarinį mazgą.
Labiausiai nustebino tai, kad nė viename bendrabutyje nėra virtuvės. Jas turi tik tie, kurie gyvena dviviečiuose kambariuose, o į dviviečius kambarius teisę turi tik tie studentai, kurie atvyksta su šeimomis. Žinoma, tokie kambariai yra brangesni. Studentai, kurie atvyksta po vieną, neturi teisės pretenduoti į didesnius kambarius ir gyvena po vieną.
Labai norint, būtų galima patiems nusipirkti kokią nors krosnelę, viryklę ar pan., tačiau universitetas labai stipriai subsidijuoja savo valgykloje tiekiamą maistą. Bijau pameluoti, bet man atrodo, kad už mus sumoka net 80 proc. kainos.
– Gal yra kokių nors papildomų patogumų?
V. B.: ASU studentų miestelis yra išskirtinis savo patogumu studentams ir itin išpuoselėta „žalia“ infrastruktūra, sporto aikštynu, lauko treniruoklių kompleksu, tinklinio, lauko teniso ir krepšinio aikštelėmis. ASU studentai gali mokytis ir gyventi žalioje aplinkoje, o Kauno centras pasiekiamas vos per kelias minutes.
Esminiams poreikiams įgyvendinti veikia sveikatos priežiūros centras, vaistinės, kirpyklos, maisto ir buitinių prekių parduotuvės, picerija, studentų valgyklos. Taip pat viename iš bendrabučių yra įkurta dviračių saugojimo patalpa.
E. A.: Paryžiaus studentų miestelyje labai didelis pasirinkimas sporto įrangos, labai gera sporto salė, sporto centrai. Apskritai studentams daug paslaugų suteikiama nemokamai. Pavyzdžiui, studentai gali nemokamai spausdinti – jie turi specialias korteles, leidžiančias tai daryti. O štai interneto ryšys čia daug prastesnis nei Lietuvoje – jie į šį dalyką neinvestuoja.
– Ar bendrabučiuose studentų linksmybės sukontroliuojamos?
V. B.: Bendrabučių gyventojai privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Ramybės valandos bendrabučiuose yra nuo 22 val. iki 6 val.
Kartu su bendrabučių seniūnais yra organizuojamos pirmakursių krikštynos, rengiami įvairūs konkursai, pavyzdžiui, gražiausio kambario rinkimai. Vyksta kitokių socialinių akcijų ir linksmybių, kurias organizuoja studentų atstovybė.
E. A.: Mūsų bendrabučiuose studentai, kaip ir visame pasaulyje, mėgsta linksmintis, tad vakarėlių netrūksta, vis dėlto tai dažniausiai vyksta tarp bakalauro studentų atskiruose bendrabučiuose. Doktorantai irgi linksminasi, bet tam reikia gauti leidimą. Be to, mes turim atskirą patalpą, kuri būtent ir pritaikyta tam – visiems priėmimams, gimtadieniams ir pan., dėl to pačiuose kambariuose paprastai vakarėlių nebūna.
– Kiek kainuoja bendrabučio kambarių nuoma?
V. B.: Dalinai renovuoto bendrabučio kambarių nuoma kainuoja nuo 50 eurų, o renovuotame – apie 75 eurus. Vasarą, jeigu studentas nori saugoti savo gyvenamą vietą, dalinai renovuotame bendrabutyje moka po 24 eurus, o renovuotame – 52 eurus.
E. A.: Žinoma, Paryžiuje kainos yra žymiai didesnės nei Lietuvoje – čia bendrabučio nuoma atsieina per 600 eurų. Dėl to studentai ieškosi kitų, pigesnių gyvenimo alternatyvų. Be to, kadangi universitetas ir visas studentų miestelis yra šalia Versalio, tie, kas nori patogiau pasiekti patį miestą, renkasi gyventi mieste ir kiekvieną dieną į studentų miestelį važinėja.
Beje, mokamas ir įvažiavimas į studentų miestelio teritoriją bei automobilių statymas.
– Ar į bendrabučius lengva patekti prašalaičiams?
V. B.: Kiekvienas mūsų bendrabutis turi magnetines durų įeigos korteles, kurios yra aktyvuotos kiekvienam studentui, be aktyvuotos kortelės bendrabučio durys neatsidaro. Bendrabučiuose dirba budintieji darbuotojai, kurie užtikrina vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi. Budintiesiems talkina bendrabučių seniūnas. Atvykęs svečias budėtojui turi palikti savo asmens dokumentą. Visos studentų miestelio prieigos yra filmuojamos.
E. A.: Į mūsų studentų miestelį galima patekti dviem keliais – su savo kodine kortele per įėjimą, kuris yra netoli traukinių stoties, kitas kelias – per pagrindinį universiteto įėjimą, kur turi rodyti savo dokumentus, dažniausiai patikrina tavo kuprinę ir viską, ką joje nešiesi.
Svečių pasikviesti galima, bet tada yra nuskenuojami jų asmens dokumentai. Tai susiję su tuo, kad dabar Prancūzijoje jaučiama labai didelė terorizmo baimė. Svetimų žmonių įsileisti į studentų miestelį nelabai galima, tad jis laikomas pakankamai saugiu.
– Ar yra tekę svečiuotis kitų šalių universitetų miesteliuose ir kokie įspūdžiai iš ten?
V. B.: Man teko pabuvoti ir palyginti gyvenamąsias aplinkas Švedijoje, Estijoje, Čekijoje ir Latvijoje. Iš kitų šalių galėtume pasimokyti elektroninių paslaugų teikimo ir valdymo, kurių rezultatas – sutaupytos studentų laiko sąnaudos ir paprastesnis įvairių poreikių valdymas. Taip pat užsienyje didesnis dėmesys skiriamas individualiems studentų patogumo poreikiams, pavyzdžiui, Švedijoje teko matyti atskirus maldos kambarius skirtingo tikėjimo studentams bendrabučiuose ir fakultetuose bei modernias ir naujoviškas mokymosi ir laisvalaikio erdves.
Galime pavydėti gerai išplėtotos dviračių takų infrastruktūros. Tačiau tam ir dairomės po pasaulį, kad galėtume gerąją patirtį įdiegti ASU studentams ir miestelio gyventojams.
Mes nuolat tobuliname bendrabučius ir kitą infrastruktūrą, dalis gerosios kitų šalių aukštųjų mokyklų praktikos jau įdiegta ir taikoma ASU, kita dalis planuojama diegti.
E. A.: Studijavau Louvain-la-Neuve universitete Belgijoje. Ten bendrabučių yra labai mažai ir iš esmės universitetai jų garantuoti negali, todėl daugiausia studentų gyvena tokiose komunose-butuose, kuriuose yra po 12 kambarių ir viena virtuvė. Tokie butai vadinami kotais ir dažniausiai jie turi tam tikrą tematiką. Pavyzdžiui, fotografija besidominčių studentų kote gyvena studentai, kurie turi tokį bendrą laisvalaikio pomėgį.
Belgijoje universiteto bendrabučiai yra labai nepopuliarus dalykas ir jeigu jų ir yra, gauti praktiškai neįmanoma. Kambariai minėtuose kotuose yra skiriami tarpininkaujant universitetui, privačiam valdytojui ir studentams. Universitetas padeda, bet jis negali garantuoti, kad jūs gausite kambarį.