Tiesa, įperkama ji, ko gero, tikrai ne visiems. Paprasčiausios šiuolaikinės technikos kaina gali būti kaip įprasto nenaujo automobilio – apie 15 tūkst. eurų, o pati važiuojanti, sprendimus priimanti ir su naujausiais automobiliais komfortiškumu konkuruojanti technika, priklausomai nuo galingumo, papildomos komplektacijos ir gamintojo vardo, kainuoja ir iki 300–400 tūkst. eurų.
Taigi nors smarkiai darbo našumą padidinantys ir darbą kiek įmanoma palengvinantys nauji įrenginiai padeda sutaupyti ne tik laiko – mažesnės jų degalų sąnaudos, tiksliai apskaičiavus sunaudojama mažiau trąšų ir pan., tačiau iš pradžių reikia nemažų investicijų.
UAB „Dojus Agro“ produktų grupės inžinierius Povilas Mauza pasakoja, kad išties lyginant, pavyzdžiui, senus traktorius su šiuolaikiniais, viskas kardinaliai pasikeitę. Operatoriaus darbo vietoje nebeliko begalės svirčių ir svirtelių, kurias reikėdavo pastumti ar patempti norint atlikti vienokią ar kitokią operaciją. Visos šios funkcijos šiuolaikinėje technikoje yra automatizuotos, programuojamos iš anksto ir valdomos kelių mygtukų paspaudimu.
Specialistas plačiau pasakoja, su kokia šiuolaikine technika šiandien dirba žemdirbiai ir kokios pažangios technologijos padeda atlikti įvairiausias žemės ūkio užduotis.
– Kaip atrodo dabar naudojama žemės ūkio technika? Ką sugeba šiuolaikinės technologijos?
– Šiuolaikiniame pasaulyje technologijų vystymosi sparta yra beprotiškai didelė. Žemės ūkyje – ne išimtis. Šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje instaliuota daugybė „protingų“ sistemų, kurios padeda ne tik valdyti šią sunkiąją techniką, bet ir ją išnaudoti visu 100 procentų.
Galima sakyti, kad net šiuolaikinės žemės ūkio technikos kabina ne ką mažiau komfortiška nei naujausio BMW. Jaustis vėsiai padeda elektroninė klimato kontrolė. Vibracijas ir nemalonius svyravimus slopina speciali kabinos amortizacijos sistema, o triukšmo lygis kabinoje yra žemesnis nei prastesnės klasės automobilių.
Pagrindinės funkcijos ir jų valdymas atliekamas „protinguose“ valdymo monitoriuose, kurie veikia panašiai kaip planšetinis kompiuteris. Naudojant telematikos sistemą bet kuriuo metu galime matyti, kaip „jaučiasi“ mūsų technika, kokie jos darbiniai rodikliai ir pan.
– Gal galėtumėte išskirti vieną kurį nors patį moderniausią traktoriaus, kombaino, kitos technikos modelį ar sistemą?
– Išskirti vieną modelį būtų sunku, tačiau galiu paminėti šių metų „Agritechnica“ parodoje aukso medalius iškovojusias inovacijas. Pavyzdžiui, „John Deere ProCut“ sistema. Su šia nauja sistema kombainas nuolat tikrina tarpelio dydį ir reguliuoja priešpeilį, kad pasiektų degalų ekonomiją, našumą ir aukščiausios kokybės pašarą. Be to, jei kombainas „pajaučia“, kad reguliavimas nepadeda, jis pataria operatoriui pasigaląsti peilius ir vėl tęsti darbą.
Aukso medaliu įvertinta ir jungtinė maistinių medžiagų valdymo sistema „Connected Nutrient Management system“, dirbanti su organinių ir mineralinių trąšų skleistuvais ir veikianti daugelį faktorių, apimančių derliaus stebėjimo būdus nuo javapjūtės iki javapjūtės bei leidžianti labai tiksliai įterpti trąšas. Taip pat šiemet išsiskyrė inovacija, kuri prijungia pasėlių apsaugos priemonę su pesticidų paskleidimo valdymu.
Naujausi derliaus nuėmimo kombainai S690i ar T670i turi antros kartos „ICA Sistema“ („Interactive Combine Adjust“), kuri padeda greitai ir kokybiškai sureguliuoti kombaino darbo procesą ir nuostolius. Paspaudus kelis mygtukus valdymo monitoriuje ir pasirinkus simptomus, kuriuos operatorius pastebėjo darbo metu, sistema automatiškai pasiūlys kelis reguliavimo variantus ir pasirinkus vieną iš jų pati sureguliuos mašiną. Negana to, įvairūs davikliai stebi darbinius procesus ir operatoriui praneša apie jų pasikeitimus.
Žinoma, dar būtų galima paminėti naująjį „John Deere 8000“ serijos savaeigį pašarų smulkintuvą – jis išskirtinis tuo, kad jo dizainą kūrė „Porsche“ dizaineris. Tai reiškia, kad ne mažesnis dėmesys skiriamas ir naujausios technikos išvaizdai.
– Kokios sistemos dabar dažniausiai diegiamos ir plačiausiai naudojamos?
– Pirmiausia, kaip ir daugelis tikriausiai įsivaizduoja, šiuolaikinės technikos nereikia vairuoti. Čia pasitarnauja speciali automatinio vairavimo sistema „Autotrack“. Tai visiškai automatizuota vairavimo sistema, kuri padeda ne tik taupyti degalus, laiką, išlaidas trąšoms bei sėkloms, bet ir pagerina operatoriaus darbo sąlygas. Nebereikia didžiąją darbo laiko dalį skirti vairavimui. Galima susikoncentruoti į padargo valdymą ar derliaus nuėmimo kokybę. Žinome, kad technika laukuose nesustodama dirba ir naktimis, o ypač naudinga tokia sistema būna, kai matomumas aplink yra ribotas.
Plačiai naudojama ir RDA (Remote Display Access), leidžianti prie technikos valdymo monitoriaus prisijungti realiu laiku. Integruotos technologijos ir valdymo monitoriai kartais sukelia tam tikrų nepatogumų prie to nepratusiems operatoriams, tačiau jiems nuotoliniu būdu galima padėti atlikti technikos nustatymus – tiesiog iš bet kurio įrenginio, turinčio internetinį ryšį, nebūtina vykti į laukus.
Taip pat populiari „JDLink“ telematikos sistema. Per šią sistemą internetu galima sužinoti, kaip „jaučiasi“ technika, t.y. kokie jos darbiniai parametrai (įvairių eksploatacinių skysčių temperatūros, darbiniai agregatų sūkiai, panaudojimo laikai), degalų sąnaudos, priklausomai nuo to, ar mašina stovėjo užvestu varikliu, važiavo ar dirbo darbą, išnaudojimo koeficientus, trikdžių kodus ir daugybę kitų parametrų, kurie be galo svarbūs sėkmingam mašinų darbui. Svarbiausias telematikos sistemos darbas yra užtikrinti, kad technika dirbtų tada, kada reikia, ir maksimaliu našumu.
Išmanūs ūkiai renkasi tikslumą palaikančią įrangą, kuri įgalina techniką darbo lauku judėti iki 2,5 cm tikslumu. Tai ypač svarbu daržininkystės ūkiuose, kur visa daržovių auginimo technologija paremta tiksliu dirvos paruošimu, augalų sėklų pasėjimu, pasėlių priežiūra ir derliaus nuėmimu.
– Ar žmonėms tenka ilgai mokytis norint pažaboti visas naująsias technologijas?
– Technologijos vystosi greičiau, nei jas spėja įsisavinti su technika dirbantys operatoriai. Vyresnio amžiaus žmonėms perprasti šiuolaikines technologijas sekasi sunkiau. Jaunajai kartai, kurie užaugo kartu su kompiuteriais, viskas gerokai paprasčiau. Vieni įgūdžių turi daugiau, kiti mažiau, tačiau dažniausiai yra išnaudojama tik maža dalis turimos įrangos galimybių arba daromos didelės klaidos.
Tačiau galima pasinaudoti ir specialiais paslaugų paketais, padedančiais įsisavinti ir išmokti išnaudoti turimas technologijas. Per pakete numatytą laiką visapusiškai išmokomas operatorius, inžinierius ar ūkio vadovas. Jie sužino, kaip naudotis viena ar kita sistema, ką ir kur reikia nustatyti ar pakeisti norint iki galo atlikti derliaus nuėmimo ar kitų darbų dokumentaciją ir pan.
– Kaip sekasi lietuviams tas technologijas naudoti? Ar jas naudoja ir paprasti žmonės, ne tik dideli ūkininkai?
– Pastaruosius kelerius metus vis dažniau ir daugiau ūkininkų ir bendrovių renkasi ne tik „geležį“, bet ir technologijas. Dažniausia ūkininkai pradeda nuo universalios vairavimo sistemos, kurią galima sumontuoti praktiškai į bet kurią savaeigę žemės ūkio techniką.
Šios technologijos tinka ne tik stambiems ir dideliems ūkiams, tačiau puikiai pritaikomos ir smulkiems ūkininkams. Smulkieji ūkininkai pradėdami kelionę į išmaniąsias technologijas atsiperkamumą akivaizdžiai pasiekia per keletą metų.
– Ar tiesa, kad naujosios technologijos ne tik optimizuoja darbus, bet ir, pavyzdžiui, pagerina dirvos įdirbimo kokybę. Kaip tai vyksta?
– Galbūt ne tiek pagerina dirvos įdirbimo kokybę, kiek saugo nuo per didelio dirvos suslėgimo. Technika yra didelė, galinga ir sunki, per didelis spaudimas į dirvą neigiamai veikia dirvos mikrostruktūrą, o augalų šaknys negali prasiskverbti į gilesnius dirvos sluoksnius. Todėl vis dažniau sutinkama technika su vikšrine važiuokle, kuri ne tik padidina dirvos sąlyčio su technika plotą, o tai smarkiai paveikia dirvos suspaudimą, bet ir pagerina pravažumą esant ypač sudėtingoms ir drėgnoms darbo sąlygoms.
Navigacijos sistema mažina važiavimų skaičių per dirvą ir lemia tolygų paviršiaus išdirbimą. Dirva dirbama tikslingai ir ten, kur reikia.