Apie tai, kokios tarpdisciplininių studijų perspektyvos ir kaip suderinama tai, kas, atrodo, nesuderinama, pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų organizavimo direktorė Kristina Ukvalbergienė ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.
Neprapuls darbo rinkoje
LiJOT prezidentas Mantas Zakarka sako, kad tarpdisciplininių studijų studentai turi daugiau perspektyvų įsitvirtinti darbo rinkoje. „Mes, kaip jaunimo organizacijos, susivienijusios po vienu skėčiu, esame ne kartą kalbėję apie jaunimo nedarbo problemą ir manome, kad vienas iš būdų – būtent tarpdisciplininės studijos galėtų būti ta priemonė, padedanti spręsti šią problemą. Kitaip sakant, padedanti jauniems žmonėms vienu metu įgyti kur kas daugiau įgūdžių ir žinių, kurie gali būti naudingi darbo rinkoje.“
KTU studijų organizavimo direktorė Kristina Ukvalbergienė sako, kad kalbant su verslo kompanijomis, jų vadovai nuolat pabrėžia, kad giliai savo sritį išmanantis darbuotojas yra vertingas, tačiau jis vertingesnis, jeigu turi papildomų kompetencijų. „Pavyzdžiui, energetikos specialistui būtų pravartu išmanyti projektų valdymą. Arba projektuotojas, siekdamas suprojektuoti patvarų, kokybišką gaminį, dažnai pamiršta jo estetiką, o dizaineris retai kada išmano konstrukcinius dalykus, todėl šie specialistai turi dirbti kartu ir ne visada tas darbas yra paprastas. Šis darbas palengvėtų, jeigu inžinierius papildomai turėtų produktų dizaino, inovacijų kūrimo žinių, suvoktų to svarbą“, – iliustruoja K. Ukvalbergienė.
Ji sako, kad šiuo metu kompanijos, siekiančios būti rinkos lyderėmis, nebeturi prabangos ilgai kurti ir tobulinti savo produktus ar paslaugas. „Tempas yra didelis, informacijos srautai sunkiai suvokiamo masto. Tokiu būdu darbuotojų mąstymas turi būti išlaisvintas, lankstus, greitas ir atviras. Tokie darbuotojai turi gebėti greitai susiorientuoti, kas vyksta rinkoje, apdoroti didelius informacijos srautus ir priimti racionalius sprendimus. – teigia K. Ukvalbergienė. – Įrodyta, kad tarpdisciplininės studijos padeda ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, komunikacijos su skirtingų sričių specialistais gebėjimus, konteksto suvokimą, gebėjimą pažvelgti iš kitos perspektyvos. Šios savybės yra didelis darbuotojo privalumas.“
Kaip svarbią savybę, kurią ugdo tokios studijos, universiteto atstovė išskiria gebėjimo mokytis visą gyvenimą kompetenciją. Anot jos, šio gebėjimo svarba tik didės, nes technologijos keičiasi labai greitai ir kaip greitai darbuotojas gebės prie to prisitaikyti, lems jo karjeros perspektyvas. Be to, dalies specialybių po 10 ar 20 metų gali ir nebereikėti, tad ir vėl teks mokytis.
Populiaru visame pasaulyje
M. Zakarka mano, kad tarpdisciplininės studijos Lietuvoje būtų populiaresnės, tačiau jauniems žmonėms trūksta informacijos apie tokių programų naudą ir galimybes. Lygindamas populiarumą LiJOT prezidentas atsigręžia į užsienio praktiką: „Kai mes žiūrime į kitų, pavyzdžiui, Vakarų valstybių, universitetus, matome, kad tai yra tikrai labai populiaru. Tokių studijų programų, kur vienu metu žmogus gali įgyti dvi kvalifikacijas, dvi specialybes ar pan., užsienyje daugėja.“
KTU atstovė teigia, kad tiek tarpdisciplininėmis studijų programomis, tiek galimybe papildomai ugdyti kitos krypties kompetenciją studentai labai domisi. „Šiais metais ypač didelio susidomėjimo sulaukė tarpkryptės studijų programos, tokios kaip didžiųjų verslo duomenų analitika, medicininė chemija, pramoninė biotechnologija, studentai domisi ir naujuoju magistrantūros modeliu, kai kuriems tai padėjo net apsispręsti dėl tolimesnių studijų, pavyzdžiui, toliau gilinti savo srities žinias, o šalia įgyti kitos krypties kompetenciją“, – pasakoja K. Ukvalbergienė.
Pasak jos, tarpdiscipliniškumas yra vienas iš jų universiteto prioritetų. „Savo studijų programų portfelyje turime beveik 50 tarpdisciplininių studijų programų, pavyzdžiui, sveikatos informatiką, medicininę chemiją, medicininę fiziką, didžiųjų verslo duomenų analitiką, pramoninę biotechnologiją, Europos Sąjungos tarptautinius santykius ir kt.“, – vardija K. Ukvalbergienė ir priduria, kad studijų procese taip pat yra numatomi įvairūs tarpdisciplininiai semestro projektai, kai kartu dirba kelių studijų programų studentai.
Kokios disciplinos naudingiausios
LiJOT prezidento nuomone, tarpdisciplininės studijos, orientuotos į naująsias technologijas ir tiksliuosius dalykus, tikrai galėtų būti naudingos ir prisidėti prie to paties nedarbo problemos sprendimo. „Įvairūs atlikti tyrimai ir pati darbo rinkos situacija rodo, kad daugiausia problemų mes turime su tiksliaisiais mokslais ir su naujųjų technologijų specialybėmis – didžiulis jų poreikis jaučiamas tiek iš užsienio investuotojų, tiek ir mūsų Lietuvos įmonių. Jau yra nubrėžiami metai, kada to poreikio mes nebegalėsime patenkinti“, – teigia M. Zakarka.
K. Ukvalbergienė sako, kad visada ir visose srityse bus reikalingos papildomos bendrosios kompetencijos, tokios kaip informacinis ir komunikacinis raštingumas, finansinis, matematinis raštingumas, kritinis, probleminis mąstymas, gebėjimas mokytis, priimti sprendimus, kūrybiškumas, bendradarbiavimo gebėjimai, proaktyvumas, taip pat – tam tikros charakterio savybės, tokios kaip smalsumas, vaizduotė, lankstumas, lyderystė.
„Kalbant apie konkrečias žinias, tai labiau priklauso nuo srities, kurioje yra dirbama, pavyzdžiui, mano minėtam projektuotojui būtų gerai turėti dizaino žinių, o programuotojui, dirbančiam su ankstyvosios ligų diagnostikos įranga, bent minimaliai išmanyti žmogaus fiziologiją, biomedicininius procesus ir pan. Abiem atvejais vis tiek turės dirbti abiejų sričių specialistai, tačiau darbas bus lengvesnis, greitesnis ir, tikėtina, pasieks kokybiškesnį rezultatą“, – kalba K. Ukvalbergienė.
Visų žinių pakaks
KTU atstovė sako, kad vienas iš argumentų, kuris dažniausiai pateikiamas kritikuojant tarpdisciplinines studijas, tai, kad studijuojant du dalykus kaip reikiant neįsigilinama nė į vieną iš jų. „Nemanyčiau, kad studentui, pasirinkusiam tarpdisciplinines studijas, trūks gilesnių tam tikros srities žinių. Mūsų siūlomos studijų programos sudarytos taip, kad tarpdisciplininiai dalykai papildo pačią studijų programą, t. y. studentas įgauna platesnes žinias savo srityje“, – tikina ji.
Dėl tam tikrų žinių trūkumo LiJOT prezidentas taip pat nesijaudintų. „Lietuvoje bakalauro studijos vis dar trunka ketverius metus, kai daugelyje kitų valstybių švietimo sistema pasistūmėjusi į trejų metų studijas ir tie studentai tikrai viską spėja išmokti“, – atkreipia dėmesį M. Zakarka.
Jis pritaria ir nuomonei, kad viskas priklauso nuo to, į ką orientuota programa. „Manau, kad visos programos vienaip ar kitaip gali būti susijusios ir netgi papildyti viena kitą. Net ir, iš pirmo žvilgsnio, nesuderinamos dviejų disciplinų studijos, kaip kad medicinos informatika, yra suderinamos. Juk gyvenam naujųjų technologijų amžiuje ir tos naujosios technologijos yra labai plačiai naudojamos. Žiūrint į labai tolimą perspektyvą, manau, tai galėtų netgi pagelbėti išjudinti ir įvairius Lietuvoje stringančius sveikatos projektus“, – sako M. Zakarka.
Ateityje mus gydys informatikai
Paprašyta plačiau aptarti vieną kurią nors tarpdisciplininę studijų programą K. Ukvalbergienė plačiau pasakoja apie naujas, tik nuo 2015 m. rengiamas sveikatos informatikos studijas. Anot jos, šiais laikais, kai europiečių visuomenė sparčiai sensta, gyvenimo trukmė ilgėja, norint patenkinti visuomenės poreikius sveikatos srityje, medicininės technologijos turi nuolat tobulėti. „Šių technologijų vystymui ir yra reikalingi specialistai, kuriuos rengiame, o specialistų, išmanančių šias dvi sritis, poreikis ateityje tik augs“, – neabejoja K. Ukvalbergienė.
Sveikatos informatika yra jungtinė KTU kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu vykdoma studijų programa. Ši pirmosios pakopos studijų programa rengia sveikatos informatikos srities specialistus, gebančius informatikos žinias taikyti medicinos ir visuomenės sveikatos srityse, pavyzdžiui, kuriant ankstyvosios ligų diagnostikos įrangą.
KTU atstovė vardija, kad studijuodami šią programą studentai įgis informatikos, informacinių sistemų, visuomenės sveikatos, biofizikos, fiziologijos žinių, išmoks projektuoti, kurti, diegti ir prižiūrėti medicininę įrangą, sužinos apie sveikatos politiką ir planavimą, biomedicininę inžineriją ir biomedicininius procesus. Programoje yra numatytos dvi specializacijos: biomedicininė informatika ir e.sveikatos technologijos.
„Intermedix Lietuva“, teikianti paslaugas ir naujausias technologijas sveikatos apsaugos sektoriui bei krizių valdymo IT sprendimus, direktorius Lukas Jankauskas taip pat neabejoja tarpdisciplininių studijų nauda. „Šiandienos žinių ekonomikoje ir greitai besikeičiančioje verslo aplinkoje lengviau gali pritapti kūrybiškas, tarpdisciplininių žinių turintis darbuotojas. Ir visai nesvarbu, kokioje šalyje jis ieškos darbo, – toks žmogus visada bus paklausus“, – sako L. Jankauskas.
Anot jo, tarpdisciplininių žinių turintis darbuotojas gali būti gerokai pranašesnis už tik vieną dalyką išmanantį žmogų, su sąlyga, kad jis kartu yra ir profesionalas vienoje srityje. „Pavyzdžiui, programuotojui, kuris išmano ir žmogaus kūno sandarą, gali būti lengviau kurti sistemas, skirtas medicinos sektoriui“, – pavyzdį pateikia L. Jankauskas.