Kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenys, šalies dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) vidurkis matematikos srityje – vos 5,76, lietuvių kalbos ir literatūros – 6,54 balai iš 10.
Tačiau yra mokyklų, kur moksleivių rezultatai tiesiog šokiruoja. Pavyzdžiui, Pakruojo r. Lygumų pagrindinėje mokykloje matematikos PUPP rezultatų vidurkis – 1,89 balo. Testą čia laikė 9 mokiniai. Palyginimui, šimto dešimtokų vidurkis Vilniaus licėjuje – 9,83 balo.
Stebina ir rezultatai profesinėse mokyklose. Pavyzdžiui, 43 Alytuje esančiame profesiniame centre besimokančių dešimtokų matematikos PUPP vidurkis – vos 2,3 balo. Marijampolėje rezultatas dar prastesnis – 56 dešimtokų vidurkis – vos 1,91 balo.
Geri ar bent patenkinami rezultatai – vos 22,5 proc. mokyklų
„Gerus ar bent pakenčiamus rezultatus pasiekia tik 90 pagrindinių mokyklų iš 400. Ir tai yra drama. 310 vargsta ir kitus vargina. Matome, kad tūkstančiai vaikų tose mokyklose daro bet ką, bet nesimoko. Tiesiog ateina praleisti laiką“, – pristatydamas šiuos rezultatus tikino žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jo teigimu, daug kas užmiršo, kad mokykla nėra tik vieta, kur vaikai gali tiesiog saugiai ir ramiai leisti laiką.
„Daugybė mokyklų šiandien nesistengia, rezultatų nematyti. Tiesiog plaukiama pasroviui, o kai taip elgiamasi, galiausiai pasiekiama pelkė. Ypač tai pasakytina apie pagrindines mokyklas. Jų rezultatai toliau krinta žemyn“, – situaciją įvertino vyr. redaktorius.
Vaikų – 31, o jų bendras PUPP vidurkis nesiekia nė 3 balų
Anot G. Sarafino, itin prasta situacija Lietuvoje – dėl matematikos žinių. Kaip paaiškėjo atlikus tyrimus, matematikos šiandien Lietuvoje visiškai neišmoko daugiau nei 70 pagrindinių mokyklų.
„Pavyzdžiui, kai kuriose mokyklose 2 yra karaliaus pažymys. Dešimties balų sistemoje. Tarkime, Panevėžio rajono Linkaučių pagrindinėje mokykloje penkis savo mokinius matematikos išmokė vienetui, du – dvejetui, vieną – trejetui. Taigi visų vidurkis – 1,5 balo dešimties balų sistemoje“, – stebėjosi vyr. redaktorius.
Vakarų Lietuvą, jo teigimu, toliau šiurpina Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla. Iš viso ten mokosi 31 dešimtokas, o bendras jų PUPP vidurkis nesiekia nė 3 balų, yra 2,58.
„Paprasčiau tariant, matematikos 5 vaikus išmokė vienetui, 12 – dvejetui, 5 – trejetui, 9 – ketvertui. Nė vieno penketo ar aukštesnio pažymio. Tai, vadinasi, į tokią mokyklą nėra, ko eiti. Tuščias laiko leidimas. Ten tikrai neišmoko nei matematikos, nei lietuvių, nei anglų kalbų“, – konstatavo G. Sarafinas.
Mokytojai dirba kaip korepetitoriai, o rezultatų nėra
Jis ragino įsivaizduoti, kaip atrodo darbas, tarkime, Kalvarijos sav. Liubavo Juozo Montvilos pagrindinėje mokykloje, kur iš viso mokosi tik 4 dešimtokai, o bendras jų PUPP rezultatų vidurkis – 1,75.
„Jei klasėje – 4 vaikai, tai mokytojas su jais dirba individualiai. Kaip korepetitorius. Bet visų tų keturių vaikų matematikos rezultatų vidurkis yra 1,75 iš 10. Aš neįsivaizduoju, nejau nė vienas iš 4 negeba daugiau? Aš sėdėčiau su tuo vaiku dieną ir naktį, bandyčiau nors vieną motyvuoti, temčiau, užkelčiau, kažką daryčiau. Taip nebūna, kad visi yra ne motyvuoti, nemokintini“, – tikino G. Sarafinas.
Jo teigimu, drama, kai matai, kad pagrindinėse Lietuvos mokyklose – toks liūnas.
Lygį vadina tragiškai žemu: mažiau matematikos pamokų – tik 9 šalyse
Žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė pridūrė, kad ne ką geresni rezultatai matyti ir analizuojat mokinių brandos egzaminų rezultatus.
„Tik 30 Lietuvos gimnazijų išmoko visus vaikus 5-ukui, nes jie surenka 50 ir daugiau taškų. Kitos 320 mokyklų neišmoko vaikų net 5 balams. Jei pažiūrėsime į tarptautinius mūsų 15-mečių tyrimus – ar PISA, ar TIMSS – matysime, kad mūsų vaikai pagal matematikos pasiekimus atrodo labai prastai. Tarptautiniai ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra labai mažas matematikos pamokų skaičius. Už mus mažiau matematikos pamokų turi tik 9 šalys“, – pastebėjo ji.
J. Kučinskaitės teigimu, rimtų problemų dėl to turi ir aukštosios mokyklos.
„Kalbame apie tai, kad mums vis labiau reikės žmonių, kurie išmano technologijas, fizinių, tarpdisciplininių specialistų, kurie išmano ir tiksliuosius, ir humanitarinius ar socialinius mokslus, bet, iš tiesų, tai yra tragedija, kas vyksta su mūsų vaikų matematikos pasiekimais. Lygis yra tragiškai žemas“, – aiškino ji.
Sunku įsivaizduoti: vaikų – vos 18, o mokyklos plotas – 1,6 tūkst. kv. m
Nepaisant to, dešimtys mokyklų vaikams dovanoja butus, tikino G. Sarafinas, omenyje turėdamas vienam mokiniui švietimo įstaigoje tenkantį plotą.
„Yra apie 50 mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka daugiau nei 40 kvadratinio metrų ploto. Yra 30 mokyklų, kur vienam vaikui tenka daugiau nei 50 kvadratinių metrų ploto. Tai yra 3 kambarių butas. Tačiau yra ir tokių mokyklų, kur vienam vaikui tenka 80 ar net 90, daugiau nei 100 kvadratinių metrų ploto. Jūs įsivaizduojate? Tarkime, sėdi 18 vaikų 1600 kvadratinių metrų mokykloje“, – dėstė jis.
Pašnekovas juokavo, kad tuomet nenuostabu, kad mokytojams sunku dirbti – pirma reikia dar ir surasti mokinį pastate.
„Lietuva traukiasi, nyksta, bet šildyti tokias patalpas, neįsivaizduoju, ar galima sugalvoti. Tai neūkiškumas didelis“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Siūlo siaurinti programą arba didinti pamokų skaičių
Tuo metu Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentės pavaduotoja Alvyda Ambraškienė DELFI prasitarė, kad dar anksčiau jie kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, atkreipdami dėmesį į tai, kad matematikos mokslo programa didelė, o pamokų jai išaiškinti skirta itin mažai.
„Kreipėmės dėl 9-10 klasių moksleivių, nes jie tikrai turi labai mažai pamokų. Tiesa, pavyzdžiui, ir 3 klasėje programa yra didelė – tiesiog nespėjame kurso išeiti. Diskutavome, kad, pavyzdžiui, integralinį skaičiavimą būtų galima palikti aukštosioms mokykloms, gal nereikia to viduriniame ugdyme, nes mokiniai nespėja įsisavinti“, – aiškino matematikos mokytoja ekspertė.
Keista jai, kad iki šiol neįsiklausoma nei į mokytojų, nei į tarptautinių ekspertų rekomendacijas dėl matematikos pamokų skaičiaus, nors matematikos egzaminas jau tapo privalomas norintiems studijuoti nemokamai (išskyrus menus), vis kalbama ir apie siekį turėti technologiškai išprususią visuomenę.
Šiuo metu 9-10 klasių moksleiviams taikoma 3/4 matematikos pamokų sistema. Tai reiškia, kad būdami devintokai jaunuoliai gali turėti 3 savaitines matematikos pamokas, o po metų, dešimtoje klasėje, jų skaičius padidėja iki 4, arba, kad daugiau dirbama devintoje klasėje. Savo ruožtu, pavyzdžiui, istorijai ir pilietiniam ugdymui skiriamos 3/3 savaitinės pamokos.
„Tikrai nenoriu sumenkinti istorijos, tačiau mokiniams suvokti matematiką tikrai yra sudėtingiau, o skirtumas – tik viena valanda“, – pastebėjo A. Ambraškienė.
Mokyklos tampa socialinių problemų sprendimo vieta
Mokytoja pasakojo, kad neseniai mokykloje, kur ji dirba, teko priimti svečius iš Baltarusijos. Pamatę, kaip atrodo PUPP užduotis, jie konstatavo, kad tai „labai žemas lygis“.
„Manyčiau, kad labai žemėja matematikos lygis. Didžioji dauguma, aš galvoju, ateina pasėdėti pamokoje ir tiesiog praleisti laiką. Manau, galbūt kaimo mokyklos užsiima nebe mokymu, o tiesiog socialine veikla“, – svarstė ji.
Pati A. Ambraškienė paprastai dirba su 30-32 mokinių klasėmis, todėl įsivaizduoti, kaip vyksta darbas vos su 4 dešimtokais, pripažino, sunku.
„Aš tikrai galvoju, kad mokytojai stengiasi ir dirba, bet gal mokiniai neturi motyvacijos? Ateina tik socialines problemas spręsti? Kaip dabar sako, kad mokinys ateitų, pavalgytų, rastų šiltą vietą“, – galimą problemos šaltinį aiškino mokytoja.
Neturi jokios reikšmės
Tiesa, prastus PUPP rezultatus, spėjo ji, galėjo nulemti ir tai, kad šis testas praktiškai neturi jokios reikšmės. Nors jį laikyti mokiniai turi, net prastas rezultatas nesutrukdo jiems, tarkime, baigti 10 klasę ar būti perkeltiems į 11 klasę.
„Pavyzdžiui, brandos egzamino užduotys, atrodo, sudarytos taip, kad vaikas tik surinktų kažkiek taškų, kurie leistų bent išlaikyti egzaminą. Tos užduotys – tiesiog juokingos, nebe brandos atestatui gauti. Lygis tikrai krinta, labai krinta“, – pripažino A. Ambraškienė.
Jos teigimu, negalime pamiršti, kad mokymasis – rimtas darbas, tad mokykla tikrai neturėtų tapti tik laisvalaikio praleidimo vieta.
Tėvai siekia kokybės, o ne mokyklos, arčiau namų
Nepaisant to, panašu, kad vykdant pokyčius akcentuojama ne tai, kas turėtų būti, atkreipė dėmesį G. Sarafinas. Tarkime, Vilniuje, planuojama, vaikai į mokyklas bus priimami atsižvelgiant į vietą, kur gyvena.
„Tačiau tėvai nelabai džiaugsmingai reaguoja į šią permainą, nes nėra tikri, kad Vilniaus miesto savivaldybė užtikrins visų mokyklų kokybę. Tai akivaizdžiai rodo, pavyzdžiui, stojamieji į Vilniaus licėjų. Košmariški konkursai. 8-9 vaikai pretenduoja į vieną vietą, beveik penktadalis visų Vilniaus vaikų stoją į šią mokyklą. Tai labai aiškiai signalizuoja, ko šeimos nori“, – sakė G. Sarafinas.
Tiesa, žurnalo vyr. redaktoriaus teigimu, yra gimnazijų, kurios sugeba per kelis metus reitinge reikšmingai šoktelėti aukštyn. Pavyzdžiui, Marijampolės marijonų gimnazija šiemet pakilo iš 33 į 3 vietą, Birštono gimnazija iš 187 – į 27 vietą.
„Bendruomenei, tam miestui, tai didžiulis kokybinis šuolis. Tai pakeičia vaikų gyvenimą, jie paskui daug lengviau įstoja ten, kur nori, o ne ten, kur gali“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Išvardijo geriausius
Savo ruožtu J. Kučinskaitė priminė, kad Lietuvoje yra tik 9 mokyklos, kurios atsirenka absoliučiai visus į ją ketinančius eiti vaikus.
Geriausia mokykla iš tokių pripažintas Vilniaus licėjus, antroje vietoje – Kauno technologijos universiteto gimnazija, trečioje vietoje – Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Savo ruožtu geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų, yra: 1. Klaipėdos licėjus 2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija 3. Marijampolės marijonų gimnazija
„Kaip rodo moksliniai tyrimai, kuo mūsų vaikai geriau jaučiasi, kuo yra mažesnis patyčių mastas, kuo daugiau tam administracija skiria dėmesio, tuo mokiniai sėkmingiau mokosi“, – pokyčius reitinge aiškino J. Kučinskaitė.