Universitetai, kuriems skambina varpai, ir palaidotos studijos

Pirmadienį paskelbus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus paaiškėjo, kad dar 112 studijų programų teko uždaryti: jos nesulaukė pakankamo stojančiųjų susidomėjimo. Švietimo ekspertė Virginija Būdienė sako, kad varpai skamba penkiems universitetams.

Daugiausia – net 21 studijų programa – uždaryta Klaipėdos universitete, Vilniaus universitete – 11, Mykolo Romerio universitete – 9, Kazimiero Simonavičiaus ir Šiaulių universitetuose – po 8. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete šįmet nesurinktos grupės į anglų ir rusų kalbas, ekologiją, energetikos fiziką, statistiką.

„Manau, tą ir buvo galima prognozuoti, tačiau ne taip paprasta, nes šįmet palyginti dideli pokyčiai. Dalis mokyklų rizikavo, manau, turint šiuos duomenis ir aukštosioms mokykloms bus lengviau viduje apsitarti bei susitarti dėl sprendimų, kurios programos tikrai dubliuojasi ir kurių nebūtina atidaryti, kurios turi jungtis, kurios tapti specializacijomis“, – DELFI aiškino Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Kaip jau skelbta, dar 64 studijų programos „uždarytos“ praėjusią savaitę, iki stojimo į aukštąsias mokyklas pabaigos – jos irgi sulaukė per mažo stojančiųjų susidomėjimo.

Pasak P. Žiliuko, dalis nerentabilių programų dubliuojasi, tai yra, tos srities specialistai bus ruošiami kituose universitetuose. Tačiau yra ir numarintų unikalių studijų programų. Pavyzdžiui, Aleksandro Stulginskio universitete unikali žuvininkystės ir akvakultūros technologijos studijų programa. Klaipėdos universitete daug jūrų inžinerijos studijų krypties programų buvo išskaidytos, tad pakankamai stojančiųjų nepritraukė, pavyzdžiui, jūrų transporto inžinerija, laivo inžinerija. Vilniaus Gedimino technikos universitete P. Žiliukas išskyrė gaisrinės saugos programą.

V. Būdienė: yra 4 priežastys

„Varpai skambina mažiausiai penkiems universitetams“, – pirmojo etapo priėmimo rezultatus komentuoja Vilniaus politikos analizės instituto vadovė V. Būdienė.

Procentiškai labiausiai nukraujavo Šiaulių universitetas – studijuoti pakviesta 56 proc. stojančiųjų mažiau nei 2016 m. Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio ir Mykolo Romerio universitetai sulaukė maždaug 50 proc. mažiau studentų, Klaipėdos universitetas – 46 proc., Lietuvos sporto universitetas – 22 proc.

Tačiau V. Būdienės paskelbtoji statistika visiškai nenustebino. Ji pastebi, kad į valstybės finansuojamas studijų vietas pakviesta apie 250 kandidatų daugiau, bet į valstybės nefinansuojamas vietas – 2000 mažiau.

„Tai susiję su keturiais dalykais: demografija, nes abiturientų apie 1500 mažiau, pakeltu praeinamuoju balu, politiniais Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimais bei viešosios nuomonės aktyviu formavimu“, – DELFI kalbėjo V. Būdienė.

Ji pateikia keletą ministerijos politinių sprendimų pavyzdžių. Vienas jų – sprendimas menų studijas koncentruoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus dailės akademijoje, neskiriant krepšelių kai kurioms kitų universitetų menų programoms, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto vaidybos programai. Kitas pavyzdys – ministerijos sprendimas neskirti krepšelių dalykų mokytojų rengimui Lietuvos edukologijos universitete.

Baudžiami regionų abiturientai?

„Jau dvejus metus iš eilės vyksta nuožmi kova tarp universitetų dėl resursų – studentų krepšelių, mokančių už mokslą studentų, dėl nekilnojamojo universitetų turto perskirstymo. Tai labiausiai palietė Šiaulių universitetą, Lietuvos edukologijos universitetą, Mykolo Romerio universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą, Klaipėdos universitetą.

Manau, kad nuolatinė neigiamos informacijos transliacija taip pat pakenkė kai kurių universitetų prestižui, o tai turėjo įtakos tam, kad jie surinko mažiau krepšelių. Kai kurie universitetai rinkodarai skiria šimtus tūkstančių eurų. Visuomenei būtų naudinga šiuos skaičius žinoti. Labiausiai nukentėjo tie universitetai, kurių didžiąją dalį studentų sudarydavo mokantys už mokslą. Iš esmės tai buvo ir lieka didelė socialinė neteisybė ir rinkos ekonomikos grimasa universitetuose. Juk universitetams nesvarbu, iš kur ateina pinigai už studijas. O ateina jie didžia dalimi iš mažesnius balus turinčių“, – kalbėjo V. Būdienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad pagal PISA ir TIMSS tarptautinių tyrimų duomenis, regionų moksleivių pasiekimai mažesni. „Mažesnius balus dažniausiai gauna, tikėtina, kaimų ir mažesnių miestelių abiturientai. Jie ir susimoka už studijas. Išeitų, kad mokestis už studijas yra bausmė už gyvenamą vietą. Nėra regioninės politikos Lietuvoje, nėra! Socialinė skriauda regionų abiturientams ir ekonominė, kultūrinė netektis regionams”, – kalbėjo pašnekovė. V. Būdienės aiškinimu, dėl nustatytos kartelės nepatekę į Lietuvos universitetus, laisvai gali įstoti į užsienio aukštąsias.

Jos nuomone, labiausiai nusilpusių universitetų liūdną ateitį dar pagreitins planuojamas sprendimas administravimo lėšas skirti pagal studentų skaičių. Ji apgailestauja, kad apskričių savivaldybės ir verslas pasyviai stebi procesus, nesiima aktyvesnių veiksmų ir lobizmo dėl regioninių universitetų.

Įdomu tai, kad šių metų abiturientai sudaro tik 60 proc. pakviestųjų studijuoti. Kiti 40 proc yra ankstesnių metų abiturientai. Tai, pasak V. Būdienės, rodo, kad pastudijavę ar neįstoję vėliau grįžta ir stoja iš naujo. Tai rodo, kad statistika pagal amžiaus grupes išsikraipo, neatrodo patikima.

Kalbėdama apie stojančiųjų dėmesio nesulaukusias programas, V. Būdienė sakė, kad rinkodarinis bumas prasidėjo 2009 m. įvedus studijų krepšelius. Tada aukštosios mokyklos išskaidė studijų programas ir taip viliojo studentus.

V. Būdienė taip pat pabrėžia, kad turimas vaizdas nepilnas: į statistiką neįtraukti užsienio studentai. Pašnekovės nuomone, didieji universitetai švenčia pergalę prieš mažuosius. Tačiau jai norėtųsi, kad universitetiniais miestais liktų Klaipėda ir Šiauliai.