Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gavo trijų Seimo narių konservatorių Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno ir Stasio Šedbaro skundą dėl ministrės įsakymo.
Parlamentarai įžvelgia, kad J. Petrauskienės patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui keliami reikalavimai gali prieštarauti Konstitucijai.
Praėjusių metų lapkritį švietimo ir mokslo ministrė pasirašė įsakymą, kuriuo atsisakė reikalavimo, kad valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui būtų pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso, o mokykliniam egzaminui – keturi privalomi lietuvių autoriai.
Įsakymo pakeitime nurodoma, kad dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai aptaria pagal Bendrąją programą privalomų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą. Prie kiekvienos temos pateikiami du jai atskleisti tinkamiausi autoriai, vieną iš kurių rekomenduojama pasirinkti, o egzamino užduoties sąsiuvinyje nurodomi visi privalomi autoriai, kuriais kandidatas atlikdamas egzamino užduotį taip pat gali remtis.
„Taigi pagal įsakymo aktualią redakciją dabar abiturientas, laikydamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, galės remtis bet kuriuo iš 36 mokykloje nagrinėtų autorių (tai yra nebūtinai lietuvių) kūrinių. Lietuvių literatūros (kultūros) ir istorinio konteksto supratimas ir išmanymas nebėra privalomas. Vadinasi, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebeprivaloma lietuvių literatūra“, – teigia parlamentarai.
Anot jų, po pakeitimo abiturientai galės laikyti ir išlaikyti aukščiausiais balais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą, neskaitę nė vieno nacionalinės literatūros kūrinio, jiems esą nebeprivaloma susipažinti ir Lietuvos istoriniu kultūriniu pasakojimu.
Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad tokie pakeitimai yra tik lietuvių egzamine, tuo metu tautinių mažumų gimtųjų kalbų egzaminuose vertinamas gimtosios literatūros išmanymas.
„Taip, vaikai rašys rašinį lietuvių kalba, be abejo, bus patikrintos lietuvių kalbos gramatikos žinios, bet jeigu jie pasirinks E. Hemingvėjaus „Senis ir jūra“, rašydami apie šitą kūrinį, jie tikrai nerašys apie lietuvių papročius, apie Lietuvos tradicijas, istorinius aspektus. Visa tai iškrenta, o Konstitucijoje pasakyta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per lietuvių kalbą yra saugoma praeitis, tradicijos, papročiai. Šiuo atveju mums atrodo, kad toks „palengvinimas“ prieštarauja Konstitucijai“, – BNS sakė vienas iš skundo teismui autorių S. Šedbaras.
Konservatorių teigimu, tokia įsakymo redakcija neatitinka Švietimo įstatyme įtvirtintoms vertybėms ir gali prieštarauti Konstitucijai.
S. Šedbaro teigimu, jeigu teismas pripažintų, kad ministrės įsakymas prieštarauja Švietimo įstatymui ir Konstitucijai, ministerija privalėtų jį keisti.
Seimo nariai neprašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra stabdyti švietimo ir mokslo ministrės įsakymo galiojimą.
„Laikinųjų apsaugos priemonių mes neprašėme todėl, kad egzamino laikas jau visai priartėjo, supraskime vaikus ir tėvus, jau turbūt per vėlu, nenorime sąmyšio įnešti. Norime, kad į ateitį būtų visiems laikams pasakyta, kas yra lietuvių kalba, koks jos statutas“, – teigė S. Šedbaras.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka pakeista sulaukus daug skundų. Anot jos, pakeitimas leis per brandos egzaminus geriau pademonstruoti mokykloje įgytas žinias.
„(Autorių) rekomendacija bus pateikta, bet ja bus galima nesiremti, bus galima remtis bet kuriais kitais autoriais, kurie yra numatyti mokyklos kurse“, – sakė ministrė.
Lietuvos kalbos ir literatūros egzaminas abiturientams yra privalomas.