Tokiais pat įspūdžiais dalijosi dauguma abiturientų, valstybinį istorijos egzaminą laikiusių Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
Abiturientai pasakojo, kad egzamine nebuvo sunkių ir nematytų klausimų. „Egzamine vyravo didieji atradimai, Antrasis pasaulinis karas, Konstitucija, tarpukario situacija Lietuvoje“, – vardijo dvyliktokas Dominykas.
25 pirmieji egzamino klausimai buvo pateikti su pasirenkamaisiais atsakymais. Šioje egzamino dalyje kandidatai turėjo pademonstruoti, kaip išmano Lietuvos Respublikos Konstituciją, atsakyti į klausimus apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XVI amžiuje, XX amžiaus Lietuvos ir Europos aktualijas, pavyzdžiui, apie Europos Sąjungai priklausančias valstybes, atlikti užduotis pagal pateiktus žemėlapius ir karikatūras.
Antroje egzamino dalyje kandidatams buvo pateikti keturi šaltinių blokai ir su jais susiję klausimai.
Pirmasis blokas buvo skirtas LDK valdovų užsienio politikai, antrasis – Didiesiems geografiniams atradimams ir jų nulemtiems pokyčiams.
Trečiame bloke kandidatai analizavo XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Lietuvos santykius su Lenkija, Vokietija ir SSRS, o ketvirtame bloke turėjo palyginti nacistinę ir komunistinę vidaus ir užsienio politiką, nurodyti, kokios buvo SSRS ir Vokietijos ir jų vadovų bendradarbiavimo pasekmės to meto tarptautinei politikai.
DELFI kviečia pamatyti, kaip atrodė valstybinis istorijos egzaminas (egzamine iš viso buvo 53 klausimai, pateikiame 10):
Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato:
a) Finansų ministerija;
b) Respublikos Prezidentas;
c) Seimas;
d) Vyriausybė;
Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos konstituciją ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą koordinuoja:
a) Respublikos Prezidentas;
b) Savivaldybių tarybos;
c) Seimas;
d) Vyriausybė.
Vilniaus universitetas buvo uždarytas po:
a) 1772 m. ATR padalijimo;
b) 1794 m. sukilimo;
c) 1830-1831 m. sukilimo;
d) 1863-1864 m. sukilimo.
Kuri politinė doktrina ypač pabrėžė nusistovėjusios tvarkos ir stabilumo išsaugojimą bei puoselėjimą?
a) Fašizmas;
b) Konservatizmas;
c) Liberalizmas;
d) Socializmas.
Sovietų Rusijoje Vladimiro Lenino valdymo metais:
a) kilo pilietinis karas;
b) priimtas I penkmečio planas;
c) pradėta žemės ūkio kolektyvizacija;
d) Sustabdytas NEP'o įgyvendinimas.
Kuri valstybė yra Europos Sąjungos narė?
a) Islandija;
b) Kroatija;
c) Norvegija;
d) Serbija.
Koks Lietuvos istorijos raidos etapas pavaizduotas Jono Varno 2002 m. karikatūroje?
a) ketinimas litą susieti su JAV doleriu;
b) lito atsiejimas nuo užsienio valiutų;
c) lito susiejimas su euru;
d) siekis atsisakyti nacionalinės valiutos.
Kas buvo pirmasis „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ vyriausiasis redaktorius?
s) Nijolė Sadūnaitė;
b) Vincentas Sladkevičius;
c) Sigitas Tamkevičius;
d) Antanas Terleckas.
JAV prezidentas Vudro Vilsonas pokarinei Europai nesiūlė:
a) įgyvendinti demokratinį valdymą;
b) sukurti kolektyvinio saugumo sistemą;
c) slopinti revoliucinius judėjimus;
d) užtikrinti tautų apsisprendimo laisvę.
Kuris politikas apibūdintas šioje ištraukoje?
Jis buvo puikus diplomatas, suprantantis, jog pati [jo šalies] geografinė padėtis reikalauja labai lanksčios politikos kaimynų atžvilgiu. Tikruosius savo užsienio politikos interesus jis mokėjo meistriškai pridengti, o sąmoningai siekiamą tikslą įsivaizduoti kaip natūralią įvykių eigą. Savo požiūrį, siekiant pagrindinio šalies tikslo, jis išreiškė tokiais žodžiais: „Ne kalbomis ar balsų dauguma yra sprendžiami didieji šio laiko uždaviniai, bet geležimi ir krauju.“
a) Otas Fon Bismarkas;
b) Napoleonas Bonapartas;
c) Adolfas Hitleris;
d) Benitas Musolinis.
Visos egzamino užduotys:
Pirmieji abiturientai iš valstybinio istorijos egzamino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje išėjo praėjus vos kiek daugiau nei valandai. Vieninteliai jų įspūdžiai – rankos mostai ir atodūsiai.
Kiek kalbesni buvo tie abiturientai, kurie iš egzamino išėjo praėjus pusantros valandos. Iš viso egzaminas truko tris valandas.
Daugelis abiturientų stebėjosi – šis egzaminas jiems buvo labai lengvas (daugiau abiturientų įspūdžių skaitykite čia).
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė po egzamino DELFI teigė, kad nei egzamino metu, nei po jo nebuvo gautas nė vienas pranešimas apie incidentus. „Egzaminas praėjo ramiai“, – teigė S. Vingelienė.
Taip pat ramiai praėjo ir kiti egzaminai. Tik matematikos egzamino metu buvo užfiksuotas vienas incidentas – mokyklos tualete buvo rastas mobilusis telefonas.
Egzaminų sesija beveik baigėsi
Daugeliui tai jau paskutinis egzaminas, nors brandos egzaminų sesija baigsis birželio 22 dieną. Egzaminų sesijoje, po istorijos, liks tik du egzaminai – geografijos ir chemijos.
Šiais metais privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 18 613 kandidatų, matematikos – 18 233 kandidatų.
2018 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 31 640 kandidatų, 932 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais. 2018 metais vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,46 egzamino.
Visus valstybinius brandos egzaminus pasirinkusių kandidatų dalis yra panaši kaip ir pernai.
Nežymiai padidėjo kandidatų dalis, kurie rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, prancūzų, rusų, matematikos, fizikos, istorijos valstybinius brandos egzaminus.
Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniaisiais metais, technologijų brandos egzaminas.
Pasidalinkite mintimis, kas Jums buvo sunkiausia, o kurios užduotys patiko. Kokio rezultato tikitės? Galbūt egzamino metu nutiko kas nors neįprasto ir norite papasakoti? Kviečiame apie egzamino užduotis pasisakyti ir mokytojus – jei nenorite savo minčių skelbti viešai, kviečiame jomis pasidalyti anonimiškai. Jūsų minčių laukiame el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“.