Didžiausi pinigai aviacijoje
Naujausiais „Sodros“ pateiktais duomenimis, šiemet, kaip ir tris metus iš eilės, daugiausiai uždirbo skrydžių vadovai bei orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai – atitinkamai 3182,7 Eur ir 3177,8 Eur. Didžiausias prieaugis pastebėtas būtent orlaivių pilotams.
„Pilotų reikia vis daugiau. Lietuvoje nepavyktų patenkinti turbūt nei trečdalio bendrovės poreikio, tad pilotų ieškome visoje Europoje. Jų atlyginimai stabiliai kyla – mes šiemet taip pat vykdėme atlyginimų peržiūras. Skaičiuojama, kad per ateinančius 20 metų pasaulyje reikės 637 tūkst. naujų pilotų – 40 proc. šio skaičiaus tam, kad pakeistų išeinančius į pensiją, 60 proc. – kad padengtų aviacijos rinkos augimą. Tai – didžiulis iššūkis ne tik aviacijos akademijoms, bet ir avialinijoms, kurios dėl pilotų toliau aršiai konkuruos“, – apie pilotų situaciją darbo rinkoje sako „Small Planet Airlines“ atstovė Berta Jasiukėnaitė.
„Kalbant apie skrydžių vadovų algas, pažymėtina, kad šis darbas reikalauja didžiulės koncentracijos. Dirbant šį darbą susiduriama su didžiule psichologine įtampa. Prieš tapdami skrydžių vadovais žmonės praeina griežtas atrankos procedūras. Nuo skrydžių vadovų darbo priklauso šimtų keleivių gyvybės, todėl natūralu, kad jiems mokamas gerokai didesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje“, – sako valstybinės įmonės „Oro navigacija“ komunikacijos vadovas Vytautas Beniušis.
Liūdnos žinios teisininkams
Tačiau jau kelerius metus iš eilės aviacijos atstovams ant kulnų su augančiais atlyginimais lipa finansų ir draudimo padalinių vadovai bei IT ir ryšių paslaugų vadovai. Tai geros naujienos tiems, kurie galvoja pradėti karjerą IRT sektoriuje ar persikvalifikuoti. Anot nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „InfoBalt“ atlikto tyrimo, per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai prireiks apie 13,3 tūkstančių įvairių IRT specialistų, nuo programuotojų iki vartotojų sąsajų kūrėjų.
O štai dar 2016 metais teisėjų profesija puikavosi dešimtuko trečioje vietoje su 2389,9 Eur vidutiniu atlyginimu, dabar nusileido į šeštą vietą. Šiandien vidutiniškai teisėjai gauna 2394,2 Eur „ant popieriaus“.
Pasak personalo atrankos bendrovės „CV Market“ rinkodaros vadovės Raimondos Tatarėlytės, šiuo metu darbo rinkai tikrai nereikia teisininko išsilavinimą turinčių žmonių.
Tačiau tokiai išsakytai pozicijai prieštarauja Mykolo Romerio universiteto komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus. Jo teigimu, teisininkai darbo neieško įdarbinimo portaliose ar darbo biržoje. „Teisininko profesija itin universali, todėl vertinti teisininko profesiją pagal darbo biržos ar CV portalų duomenis nėra labai tikslu. Pirmiausia dėl to, kad dažnai tai taip vadinama „laisvoji profesija“, kai žmogus pats save įdarbina teikdamas teisines paslaugas, o tokio pobūdžio informacija dažniausiai neatsispindi darbo biržų ar įdarbinimo portalų statistikose. Be to, teisinis išsilavinimas labai universalus, šios žinios praverčia įvairiose srityse, net ir kuriant savo verslą“, – teigia jis.
Kitų didesnių pokyčių pelningiausių profesijų dešimtuke jau kelerius metus nematyti.
Statistikos departamento duomenimis, bendrai didžiausiu vidutiniu atlyginimu gali didžiuotis finansų ir draudimo veiklos srityje dirbantys žmonės bei vėlgi IRT srities atstovai – atitinkamai 1523 Eur ir 1514 Eur.
Tarp didžiausią vidutinį atlyginimą „ant popieriaus“ pagal ekonomines veiklos rūšis sąrašą patenka ir kasybos bei eksploatavimo srities atstovai. Šie uždirba vidutiniškai 1243 Eur.
Tenka persikvalifikuoti
Daugiausia ne pagal specialybę dirbančiųjų yra tarp teisės, socialinio darbo, pedagoginį, filologinį išsilavinimą turinčių asmenų, teigia R. Tatarėlytė. „Tai nebūtinai kalba apie specialistų perteklių (tarkime mokytojų trūksta, ypač regionuose), tiesiog dalis specialistų nusprendžia persikvalifikuoti, nes netenkina darbo sąlygos, atlyginimas arba supranta, kad ta sritis nėra tokia patraukli, kaip įsivaizdavo”, – sako specialistė.
Darbo biržos duomenimis, sunkiausia įsidarbinti nekvalifikuotiems darbininkams: jų pasiūla gerokai viršija paklausą. „Žemos įsidarbinimo galimybės interjero dizaineriams, jaunesniesiems teisės ir giminiškų profesijų specialistams, kirpėjams. Asmenims, negalintiems rasti darbo pagal turimą kvalifikaciją, siūlome persikvalifikavimo paslaugas“, – teigia Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė. Esą nekvalifikuotiems darbuotojams dažniausiai siūlomas minimalus atlyginimas, o minėtų specialistų atlyginimai didesni, bet darbo paieška gali užtrukti bei pareikalauti didesnio mobilumo.
R. Tatarėlytė tikina, kad žmonės su įvairiomis nišinėmis profesijomis, labai siaura specializacija gali tikėtis, kad darbą susirasti bus sudėtinga. Esą tokių specialistų poreikis nėra didelis.
„Kai kurių profesijų atstovų trūksta dėl didesnės migracijos ar to pačio darbo pasiūlos už didesnį atlygį užsienyje. Yra didelis poreikis profesionalių suvirintojų, įvairių statybos specialistų. Taip pat pastebime, kad daugėja žmonių, kurie nepaisant turimo universiteto diplomo, pasirenka papildomai studijuoti profesinėse mokyklose, kur mokosi tam tikro amato ar gilina praktikos žinias”, – teigia specialistė.
Portalo „Cv.lt“ duomenimis, draudimo, inžinerijos, teisės, paslaugų, aptarnavimo ir konsultavimo sričių specialistai labai aktyviai ieško darbo, tačiau kandidatų skaičius vienam skelbimui procentaliai yra žemesnis nei kitų sričių. „Galime daryti išvadą, kad nors specialistų įsitraukimas ieškant darbo yra labai aukštas, rinkoje trūksta darbo pasiūlymų šių sričių specialistams arba skelbiami pasiūlymai neatitinka jų lūkesčių“, – sako portalo vadovas Domantas Žičkus.
Jo pateiktais duomenimis, administravimo, kultūros ir meno, logistikos, rinkodaros, ryšių su visuomene ir teisės sričių skelbimai procentine išraiška sulaukia daugiausiai kandidatų vienam skelbimui. Esą tai parodo, kad darbo rinkoje šių sričių kandidatuojančių specialistų yra daug daugiau nei darbo pasiūlymų. „Svarbu pastebėti, kad geriausi kandidatai visose srityse pakankamai lengvai ir greitai randa jiems tinkamą darbą“, – sako D. Žičkus.
Tikroji situacija nežinoma
Darbo biržos aptarnaujamo Lietuvos darbo rinkos segmento duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta metalo apdirbimo įrenginių operatorių, gydytojų, elektros inžinerijos technikų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų, mechanikos inžinerijos technikų.
Trūkstamų darbuotojų sąraše taip pat yra įrašyti ir sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto vairuotojai. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, jų Lietuvoje šiuo metu yra daugiausiai iš visų specialybių atstovų – 66,5 tūkstančiai apdraustųjų.
„Kitų Lietuvos verslo atstovų duomenimis, Lietuvoje labiausiai trūksta informacinių ryšių technologijų bei gamybos technologijų specialistų, elektronikos inžinierių, avia-mechanikų bei verslo aptarnavimo specialistų, mokančių skandinavų bei vokiečių kalbas“, – sako M. Jankauskienė.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Daliaus Gedvilo, Lietuvoje nėra galimybės tiksliai nustatyti ir įvardyti, kokių specialistų iš tiesų trūksta ar truks ateityje.
„Planuojant kokias nors investicijas, renovaciją, kažkokias statybas vienas iš klausimų būna, kokių mes specialistų apskritai turime. Norime padaryti įrankį, kuris parodytų, kiek kokių specialistų trūksta. Šiandien taip vienareikšmiškai sakyti, kad trūksta tiek tokių ir tokių specialistų, galėtume tik iš nuojautos: trūksta vežėjų, statybininkų, restoranų ir viešbučių darbuotojų. Bet tai nebūtų labai tikslu“, – teigia viceprezidentas.