Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2018 metais didžiausias galimybes įsidarbinti Lietuvoje turės įvairūs inžinieriai, gydytojai, IT specialistai. Žadama, kad darbo paieškos neužsitęs ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams bei sistemų analitikams. Kad gero gyvenimo pažadai lemia ir studentų apsisprendimą, rodo LAMA BPO praėjusių metų populiariausių studijų sąrašas – jo viršuje puikuojasi medicinos, odontologijos ir programų sistemų studijos.
Tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai sunerimę – šios sritys Lietuvoje praranda prestižą ir kartais visai be reikalo. Apie socialinių ir humanitarinių mokslų ateitį Lietuvoje taip pat bus diskutuojama liepos 6–8 d. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime „Harmony Parke“.
Šias tendencijas taip pat rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenys. „Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas vis populiaresnės tampa technologinės bei fizinės studijų kryptys. Jau beveik dešimtmetį stebime socialinių mokslų populiarumo mažėjimą tarp stojančiųjų“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Praranda prestižą
Anot humanitarinių mokslų daktarės Nerijos Putinaitės, dėl nuolatinio kalbėjimo apie IT ir kitų technologinių specialybių darbuotojų trūkumą socialiniai ir humanitariniai mokslai buvo nustumti į antrą planą, o ilgainiui susiformavo nuomonė, tarsi tai – neprestižinės specialybės. Toks lūžis, pasak pašnekovės, jau antrasis, kurį šioms sritims tenka išgyventi.
„Aš manau, kad atbulinis lūžis įvyko, kai sovietmečiu socialiniai ir humanitariniai mokslai buvo ideologizuoti ir jiems apskritai reikėjo didelių pastangų, kad atsigautų. Ir dar vienas dalykas yra įvykęs – finansavimas socialiniams ir humanitariniams mokslams yra mažesnis nei kitiems mokslams. Tai turbūt irgi prisideda prie to prestižo mažėjimo“, – pastebi N. Putinaitė.
Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi, kad humanitariniams mokslams 2018 m. bus skirtos 947 valstybės finansuojamos studijų vietos, socialiniams – 897. Palyginimui, informatikos mokslams numatytos 1429 valstybės finansuojamos vietos, tuo tarpu visų sričių inžinerijos mokslams dar daugiau – 1716.
Kad šiuo metu humanitarinių ir socialinių mokslų studijas renkasi mažiau abiturientų pastebi ir Kauno Technologijos universiteto socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Bet tai, anot jo, turi ir savų pliusų.
„Anksčiau Lietuvoje buvo situacija, kai studentai pagal nutylėjimą rinkosi socialinius arba humanitarinius mokslus, nes jie yra bendresnio pobūdžio, tarsi lengvesni. Ir jeigu aš nieko daugiau nesugalvoju, bet noriu diplomo, tai tada renkuosi vieną iš tų mokslų. Situacija šiek tiek pasikeitė ir, aš manau, gerai, kad pasikeitė, nes dabar daugiau pamąstoma“, – sako jis ir priduria, kad stojantieji vien dėl diplomo taip pat suprastino šių mokslo sričių įvaizdį.
Kai kuriems žada aukso amžių, kitiems – prognozės liūdnos
Vis dėlto A. Lašas nesutinka, kad socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams nėra jokių perspektyvų darbo rinkoje. Priešingai – tam tikras kompetencijas turintys specialistai ateityje esą bus geidžiami ne mažiau nei IT sektoriaus darbuotojai.
„Pavyzdžiui, komunikacijos specialistas, kuris puikiai išmano socialinių tinklų analitiką. Jo poreikis bus labai didelis. Socialiniai tinklai niekur nedings, jie tik plečiasi, jų analizė, jų panaudojimas versle tik plečiasi. Todėl tokių specialistų poreikis bus tikrai didelis ir aš manau, kad jie bus geidžiami ir tikrai gaus didelį atlyginimą. Galbūt kitose srityse tas poreikis bus mažesnis ir apie tai mes turime galvoti“, – prognozuoja A. Lašas.
Tiesa, jo teigimu, jau ir dabar akivaizdu, kad kai kurių profesijų atstovų Lietuvoje reikės mažiau arba poreikio visai nebebus.
„Pavyzdžiui, labai daug vertėjų reikėjo po įstojimo į Europos Sąjungą, nes mes jų tiek neturėjome. Dabar jų reikia truputėlį mažiau. Dabar mes kalbame apie didžiųjų duomenų analitiką, ten yra didelis poreikis, globalus poreikis. Galbūt dabar reikėtų daugiau investuoti į tą sritį. Ta adaptacija svarbi. Reikia, kad universitetai matytų, kur yra tos galimybės, kad galėtų nuspėti, kokių specialistų reikės ateityje ir galėtų į tas sritis investuoti“, – sako jis.
Portalo manoalga.lt duomenimis, šiuo metu Lietuvoje finansų analitikui „į rankas“ siūlomas vidutinis atlygis siekia 1100 eurų, duomenų analitikams – 1040 eurų, o štai verslo analitiko vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje yra 1219 eurų.
Tiesa, MOSTA surinkti duomenys rodo kiek liūdnesnes tendencijas, praėjus pusmečiui po studijų baigimo socialinių mokslų specialistai Lietuvoje prieš mokesčius vidutiniškai uždirba 700 eurų, o humanitarinių mokslų atstovai, nors ir dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose, – 606 eurus.
„Praėjus 3–4 metams nuo universitetinių studijų baigimo aukščiausius tarp socialinių mokslų absolventų gauna ekonomikos (vidurkis prieš mokesčius 918 Eur), politikos mokslų (912 Eur), informacijos paslaugų (899 Eur) specialistai. Taip pat didesnius atlyginimus už vidutinį Lietuvoje gauna verslo ir vadybos krypties, leidybos, žurnalistikos, komunikacijos, vadybos ir verslo krypčių absolventai.
Ryškiausiai iš humanitarinių mokslų išsiskiria skandinavų filologija, šios krypties absolventai jau kitais metais po studijų baigimo uždirba apie 1100 Eur prieš mokesčius. Praėjus 3–4 metams nuo studijų baigimo didesnį nei Lietuvos vidutinis atlyginimas gauna prancūzų filologijos absolventai (843 Eur), vokiečių filologijos bei vertimo studijų absolventai uždirba apie 800 Eur“, – vardija G. Jakštas.
Koncentruojasi į masę, ne į kokybę
Specialistai prognozuoja, kad ateityje užimti gerai apmokamas pozicijas galės tik tie socialinių ir humanitarinių mokslų absolventai, kurie turės labai konkrečius, kartais net specifinius įgūdžius. Kad darbdaviai ieško labai aiškias kompetencijas turinčių ir savo sritį išmanančių specialistų, rodo ir skelbimų portalų duomenys. „Darbdaviai ieško specializuotų darbuotojų, o ne abstrakčių. Tas pats galioja visuose sektoriuose“, – anksčiau DELFI sakė „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.
Į tai, anot A. Lašo, ateityje bus priverstos atsižvelgti ir specialistus ruošiančios aukštosios mokyklos: „Daug dalykų transformuojasi, bet tai nereiškia, kad šie mokslai neturi ateities. Jeigu šiandien mes kalbame apie mašinistės darbą, kuri kažkada spausdindavo tekstus, tai tokio darbo nėra. Aš neabejoju, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai transformuosis. Mes nebegalime ruošti tik tokių specialistų, kuriuos ruošėme prieš 50 metų.“
Vis dėlto šiuo metu, anot N. Putinaitės, labai konkrečias kompetencijas turinčių aukštos kvalifikacijos darbuotojų universitetai sugeba paruošti vienetus. Daugiau esą orientuojamasi į kiekybę, ne į kokybę. Todėl dažnai absolvento įsidarbinimo, karjeros galimybės ir atlygis būna tiesiogiai susiję su tuo, kokią aukštąją mokyklą jis baigė.
„Galbūt didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas kokybiškam išsilavinimui. Reikėtų ne tiek kovoti dėl vietų, kad vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet galvoti, ką padaryti, kad ta kokybė ir vienur, ir kitur būtų kuo aukštesnė. Kad galiausiai būtų svarbu ne tiek ta masė, iš kurios ir vieni, ir kiti gali atsirinkti, o tai, kad iš universitetų išeitų labai aukštos kokybės specialistai, labai puikiai pasirengę tam šiuolaikiniam pasauliui, kuris reikalauja labai daug kompetencijų ir gebėjimų“, – kaip būtų galima išspręsti kilusią kovą dėl protų tarp verslo ir valstybinio sektoriaus siūlo N. Putinaitė.
Universitetus baigia su ribotais įgūdžiais
Kad tam tikrų kompetencijų neturintiems socialinių ir humanitarinių mokslų studentams vėliau sunku įsilieti į darbo rinką, pripažįsta ir A. Lašas. Jo teigimu, šių krypčių studentai universitetą palieka su „ribotais įgūdžiais“ ir tai esą ne tik trukdo gauti norimą atlygį, bet kartais kiša koją ir apskritai bandant rasti darbo vietą.
„Turėdami ribotus įgūdžius jie rinkoje negali konkuruoti su tais pačiais informatikais, kurių poreikis yra ganėtinai didelis ir įgūdžių paketas yra aiškesnis. O kiek pas mus, jeigu kalbame apie socialinius mokslus, baigia studentų, kurie turi labai stiprias kiekybinių metodų kompetencijas? Tai reiškia, kad tu moki skaičiuoti, moki analizuoti duomenis, tai yra ateities specialybė. Ne tik ateities, dabarties specialybė. Visi kalba apie tai, kad didžiųjų duomenų analitika yra ateitis. Ten pinigai bus uždirbami ir yra uždirbami jau dabar.
Kiek mes sugebame užauginti studentų su tokiomis kompetencijomis? Jų nėra daug. Dažnai mes išsiauginame studentus su tokiomis bendrinėmis, išplautomis kompetencijomis“, – aiškina A. Lašas.
Tuo tarpu N. Putinaitė atkreipia dėmesį, kad kartais kalbant apie studijas ir reikiamus specialistus apskritai per daug susikoncentruojama į atlyginimo klausimą.
„Sunku suprasti, kodėl taip yra, bet Lietuvoje labai akcentuojama materialinė gerovė, tarsi pagrindinis gyvenimo kriterijus. Toks požiūris turbūt kilęs iš skurdžios visuomenės mentaliteto, nes kai esi skurde, žinoma, tai yra svarbu. Kita vertus, mes jau esame gana daug pasiekę. Nors skurdo pas mus yra, bet jis yra sąlyginis. Todėl man kartais atrodo, kad labai didelis akcentavimas to 10 eurų skirtumo ar to, kad tau atsiranda didesnės materialinės galimybės, yra perdėtas. Materialinė gerovė žmogaus gyvenime labai svarbu, bet vis dėlto pasiekus tam tikrą gyvenimo kokybės lygį, ji vaidina mažesnį vaidmenį“, – įsitikinusi pašnekovė.
Per daug susikoncentravome į verslo poreikius?
Pastaruosius kelerius metus, anot N. Putinaitės, Lietuvoje buvo itin susikoncentruota į tai, kokių specialistų reikia verslui ir pamiršta, kad universitetai turi parengti ir viešojo sektoriaus darbuotojus. Tokia retorika, humanitarinių mokslų daktarės įsitikinimu, taip pat prisidėjo prie šių mokslų populiarumo mažėjimo.
„Aš manau, kad apskritai yra labai ekonomizuotas mūsų valstybės ir žmogaus poreikių supratimas. Iš tiesų, verslo grupės yra labiau girdimos. Ko gero, tai nėra atsitiktinumas, žinoma, nuo to priklauso mūsų gerovė. Bet ekonomizuotas valstybės supratimas sukuria tokį įvaizdį, kad universitetai turi rengti specialistus verslo darbo vietoms.
O iš tiesų, pirmiausia, universitetai ir aukštasis mokslas turi tarnauti valstybei, verslas yra tik viena valstybės dalis. Tokia besivystanti valstybė kaip mūsų, kurioje nėra labai stipri demokratija, turi turėti tam tikrą kiekį išsilavinusio elito, kuris supranta ir tam tikrus socialinius procesus, ir kultūrinius dalykus, ir kurie turi nemenką gebėjimą kritiškai vertinti, gebėjimą šiandienes problemas matyti iš įvairių perspektyvų“, – teigia N. Putinaitė.
Jei situacija nesikeis, laukia rimtos bėdos
Šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusi situacija, anot N. Putinaitės, kelia nerimą, nes humanitarinių mokslų specialistų šalyje paruošiama gerokai mažiau nei kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, lyginant su Prancūzija tokias studijas pas mus baigia kone dvigubai mažiau absolventų.
„Humanitarinių mokslų specialistų Lietuvoje procentaliai parengiama labai mažai lyginant su kitomis šalimis. Su socialiniais mokslais kol kas yra panašiai, bet kadangi dabar jau mažai kas stoja į vietas, kurios nėra valstybės finansuojamos, aš manau, kad kitais ir dar kitais metais ir socialinių mokslų specialistų bus paruošiama mažiau nei vidurkis“, – prognozuoja ji.
Jei tokia situacija šalyje nesikeis N. Putinaitė piešia liūdną scenarijų. Anot jos, tokiu atveju grėsmė kiltų ne tik valstybinio sektoriaus efektyvumui, bet ir visai šalies demokratijai.
„Pačių specialistų gal ir netrūksta, bet labai aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas jau yra ir dabar. Imkime tą patį valstybės tarnybos sektorių – galime kiek norime sakyti, kad jis turėtų veikti efektyviau, galima mažinti etatus, bet tol, kol nesusidarys kritinė masė žmonių su labai aukštomis kvalifikacijomis, pokyčių nebus.
Kitas dalykas, specialistų trūkumas valstybiniame sektoriuje nėra toks pavaizdus. Valstybės demokratijos bankrotas ateina daug tyliau nei įmonės ar koncerno bankrotas. Jis daug mažiau matomas, jis gali būti įvardijamas kaip tam tikra psichologinė būklė, kaip dar kas nors, bet jis dažnai nesiejamas su tuo, kad trūksta protų kokybės“, – pastebi ji.
Be to, trūkstant socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų, prognozuoja N. Putinaitė, būtų dar sunkiau susidoroti su tokiais iššūkiais kaip, pavyzdžiui, emigracija.
„Daugelis dalykų, su kuriais mes dabar susiduriam, pavyzdžiui, globalizacija ar emigracija, yra tie dalykai, į kuriuos ieškoti atsakymų turi humanitariniai ir socialiniai mokslai. Jeigu valstybėje norime spręsti tam tikras problemas, yra būtinas visuminis požiūris, kuris dabar labai retai pasireiškia“, – vardija pašnekovė.