Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje egzaminą laikęs Pijus DELFI teigė, kad egzaminas buvo lengvas ir tikisi gauti septyneto vertą įvertinimą, nors pačiam egzamino rezultato artimiausiu metu neprireiks – neketina studijuoti bent jau nuo šio rudens.
„Klausymas buvo sunkesnis nei tikėjausi, rašymas – pakankamai lengvas, temos įdomios, ne kaip per kalbėjimo užduotį, o skaitymas toks vidutinis, sakyčiau“, – pasakojo Pijus, iš egzamino išėjęs pats pirmas.
Rašyti abiturientams reikėjo šiomis temomis: laiškas paskaitą dėsčiusiam asmeniui su kvietimu atvykti į savo mokyklą ir pasvarstymai apie tikro bendravimo praradimą, kad bendravimas šiuo metu vyksta tik mobiliaisiais telefonais ir internetu.
„Man svarbu išlaikyti, – dėl egzamino rezultato galvos nesuko. – Laikau egzaminus tik tam, kad gal vėliau norėsiu kur nors stoti.“
Kita abiturientė, pabaigusi egzamino užduotį likus valandai iki jo oficialios pabaigos, DELFI pasakojo, kad sunku nebuvo ir tikisi labai aukšto įvertinimo – 80 ar net 90 procentų. „Egzaminas ganėtinai lengvas, tik rašymo viena užduotis sunkesnė, bet ir klausymas, ir skaitymas – lengvas“, – pasakojo abiturientė.
Tema „Ar žmonės praranda tiesioginės komunikacijos vertybę?“ abiturientei pasirodė sunkesnė. „Reikėjo gerus argumentus sugalvoti, bet šiaip ganėtinai nesunku“, – teigė mergina.
Gabija DELFI taip pat teigė, kad nebuvo sunku. Ir nors jai anglų kalbos egzamino įvertinimas bus svarbus norint įstoti į norimą specialybę, mergina teigė, kad pastaruoju metu net nebelankė pamokų. „Nuoširdžiai anglų kalbos nelankiau tris savaites iki egzamino, – nusijuokė mergina. – Nenorėjau tiesiog.“
Vis dėlto ji tvirtino, kad tikisi aukšto įvertinimo.
Kone iki pat oficialios egzamino pabaigos užduotis atlikinėję vaikinai DELFI taip pat kartojo, kad nebuvo sunku. Esą jie kur kas labiau bijo artėjančių lietuvių kalbos ir fizikos egzaminų.
Vaikinai teigė, kad dešimtukų greičiausiai negaus, tačiau įvertinimai turėtų būti tikrai geri.
Vienas iš vaikinų teigė, kad anglų kalbos egzaminui ruošėsi tik paskutinį vakarą – pasikartojo rašinio rašymo taisykles. Vis dėlto, jo teigimu, egzaminai yra įkandami. „Mokėmės dvylika metų, vis tiek kažką išmokome, kažką žinome, neturėtų būti didelių keblumų“, – tvirtino abiturientas.
Laikyti anglų kalbos egzaminą užsiregistravo 20 314 kandidatų. Pagal 2014 m. patvirtintą programą užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro 4 dalys: kalbėjimas, rašymas, skaitymas ir klausymas.
Visa egzamino užduotis įvertinta 100 taškų, už kiekvieną dalį abiturientai gali surinkti po vienodą dalį taškų – po 25 proc. Egzaminas bus laikomas išlaikytu, jei abiturientams pavyks surinkti bent 16 proc. užduoties taškų.
Pernai anglų kalbos egzaminas buvo pats populiariausias, šįmet jį laiko dar daugiau kandidatų. Pernai egzaminą išlaikė 99,2 proc. visų laikiusiųjų. Šimto balų įvertinimą gavo 1192 kandidatai, arba 5,9 proc. visų laikiusiųjų.
Kalbėjimo dalį balandį laikę abiturientai DELFI pasakojo, kad nebuvo sunku, stresas tai pat nekankino.
Po egzamino DELFI kalbintos abiturientės kalbėjo, kad anglų kalbos egzaminas – vienas lengviausių, o ir kiti baimės nekelia. „Norisi viską baigti kuo greičiau po visų dvylikos metų ir pradėti savarankišką gyvenimą“, – kalbėjo merginos. Jos taip pat įvardijo, kad kalbėjo apie namų darbų ruošą ir vandens užterštumą, nors pastaroji tema vienai iš jų pasirodė itin sudėtinga.
Egzaminų sesija baigsis birželio pabaigoje
Anglų kalbos egzaminą šįmet laikys daugiau kaip 20 tūkst. kandidatų. Beveik du tūkstančiai kandidatų pasirinko rusų kalbos egzaminą, mažiau nei pusė šimto – prancūzų, o 164 kandidatai – vokiečių kalbos.
Šiuo egzaminu prasideda brandos egzaminų sesija, kuri baigsis tik birželio 20 dieną. Paskutinis sesijos egzaminas – geografijos.
Studijuoti pasirengę abiturientai privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Šįmet, stojant į kolegijas ir universitetus, bus atsižvelgta ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį.
Siekiant studijuoti universitete, privalomųjų egzaminų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 40. Siekiant studijuoti kolegijoje, trijų privalomų egzaminų rezultatų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 25.
Išimtis taikoma stojantiems į menų studijas. Pasirinkusiems šias studijas bus skaičiuojamas tik dviejų egzaminų vidurkis – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.
Stojant į aukštąsias mokyklas bus atsižvelgiama ir į mokomųjų metinių įvertinimų vidurkį.
Stoti į universitetus galės tik tie, kurių penkių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis nei 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.
Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš galimų aštuonių: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.
Reikalavimai bus taikomi tik stojant į valstybės finansuojamas vietas, ketinantiems studijuoti už savo lėšas, pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
2019 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja 2019 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.
Abituriente, kaip sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą? Nori pasidalinti nuotaikomis? Rašyk mums į pilieciai@delfi.lt su prierašu „egzaminas“.