Dronų panaudojimas daugelyje gyvenimo sričių
Turbūt vienos pagrindinių dronų panaudojimo sričių visgi yra vaizdinės medžiagos rinkimas, fotografavimas ir filmavimas iš oro, nes tai, ko iš žemės nesimato, labai gerai matosi iš oro. „Anksčiau norint padaryti kraštovaizdžio ar žemėlapio nuotrauką, reikėjo kelti į orą gana brangiai kainuojantį lėktuvą ar sraigtasparnį. Dronai atpigino šias galimybes, kurių panaudojimas išties labai platus. Dronai gali palengvinti gaisrininkų darbą, padėti stebėti pavojingas zonas, aptikti gaisrus. Tai tik viena iš dronų panaudojimo galimybių, padedančių žmonėms“, – dronų privalumus vardija Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.
Dronai pasitelkiami paieškos ir gelbėjimo operacijoms. „Gelbėjimo atveju galima naudoti ne tik paprastas, bet ir naktinio matymo – šilumines dronų kameras, leidžiančias atlikti paiešką naktį. Taip pat dronus galima naudoti pasienio ruožų stebėjimui, sekti ar nėra pažeidėjų, nelegaliai kertančių pasienio ruožą“, – sako A. Lapušinskij.
Kaip specifinę dronų panaudojimo sritį mokslininkas išskiria žemėlapių sudarymą. Jis pažymi, kad bepiločiai orlaiviai gali daryti nuotraukas, kurios specialia programa sujungiamos į aukštos raiškos žemėlapius. „Kitas svarbus ir pasaulyje plačiai taikomas dronų panaudojimas – teritorijos 3D modelių sudarymas. Galbūt daugumai teko matyti „Google“ 3D žemėlapius, juose erdvėje galima matyti miestus, medžius, bokštus, pastatus. Tokiems žemėlapiams sudaryti naudojami dronai, kurie skenuoja teritoriją ir iš turimos medžiagos padaromas 3D modelis“, – teigia A. Lapušinskij.
Dronus gali naudoti ir ūkininkai. Yra specialios multispektrinės kameros, leidžiančios matyti augalo drėgmės ir trąšų kiekį. Matydamas problemines vietas, ūkininkas gali purkšti laukus tik tose vietose, kuriose trąšų kiekis nepakankamas ar trūksta drėgmės. Tokiu būdu sutaupomos medžiagos ir nepertręšiami augalai. A. Lapušinskij akcentuoja, kad dronų pritaikomumo galimybės – beribės. Dronai naudojami krovinių ir siuntų pristatymui į sunkiai pasiekiamas vietas. Taip pat dronais pristatomi medikamentai arba donorui reikalingi organai. Tokie dronai dažniausiai skraidinami į karines vietas, kur reikia žaibiškos reakcijos.
Dronai fotografavimui prilygsta kinematografiniams vaizdams
Nuo dronų atsiradimo šia sritimi besidomintis A. Lapušinskij pastebi nuolatinį dronų tobulėjimą. Anksčiau vyravo savadarbiai dronai, į kuriuos žmonės patys įmontuodavo kameras. Populiarėjant dronams, kai kurie gamintojai pradėjo gaminti ir savo kameras bei parduoti dronus, skirtus fotografavimui ir filmavimui.
Gana greitai kito ir kamerų rezoliucija: nuo pačių paprasčiausių, 8 megapikselius turinčių kamerų, dabartiniai dronai jau turi virš 20 megapikselių kameras. „Kameros tobulėjo, tačiau vartotojai pastebėjo, kad reikia tobulinti kitus dalykus, todėl gerėjo kamerų stabilizavimo mechanizmai. Šiuolaikinės kameros leidžia gauti stabilų vaizdą iš drono, nepaisant to, kad dronas naudojamas vėjuotu oru. Dronuose esančios kameros ištobulėjusios, o vaizdų kokybę lemia valdytojų turimi įgūdžiai ir praktika“, – akcentuoja A. Lapušinskij ir priduria, kad šeštadienį vyksiančiame festivalyje didelis dėmesys bus skiriamas būtent dronų valdytojų įgūdžiams gerinti.
Pašnekovas priduria, kad yra galimybė ant dronų kamerų keisti optiką. „Dažniausiai ant paprastesnio modelio dronų, skirtų fotografavimui, buvo naudojami plačiakampiai objektyvai su kuriais vaizdas iš oro atrodydavo nuobodžiai: tiesiog platus kampas, matosi daug horizonto, objektų, o įdomesnį kadrą su tokia kamera buvo sudėtinga užfiksuoti. Dabartiniai dronai leidžia keisti objektyvus ir išgauti siauresnį vaizdo kampą. Tokiu dronu fotografuoti ar filmuoti vaizdai tampa panašūs į profesionalų kinematografinį vaizdą“, – pastebi A. Lapušinskij.
Laukiama technologinio proveržio
Nors dronų pritaikomumas ir panaudojimas nuolat auga, tačiau tobulėti yra kur. Dauguma bepiločių orlaivių valdytojų, naudojantys elektra varomus dronus, susiduria su problema dėl nepakankamo skrydžio laiko. „Dronuose naudojami akumuliatoriai yra gana sunkūs, todėl paprastas kvadrokopteris negali skristi ilgiau nei 30 minučių, tai labai riboja dronų panaudojimą, todėl visas pasaulis laukia technologinio proveržio, kuris gali įvykti akumuliatorių gamybos srityje“, – teigia A. Lapušinskij.
Atsiradus lengvesniems ir talpesniems akumuliatoriams, dronų galimybės dar labiau išsiplės, nes pailgės skrydžio laikas. A. Lapušinskij įsitikinęs, kad ilgesnio dronų skrydžio metu būtų galima skenuoti didesnę teritoriją, užfiksuoti toliau esančius objektus bei taip padaryti dronus naudingesnius žmogui.
Festivalio veiklos: nuo parodomųjų šou iki praktinių skrydžių
Antrus metus Lietuvoje organizuojamas Dronų festivalis vyks VGTU Skrydžių praktikų bazėje, esančioje Kyviškių aerodrome. Dalyvių laukia parodomieji dronų šou, bepiločių orlaivių varžybos, bus pristatomas lėktuvo skrydžio simuliatorius, vyks ekskursijos po aerodromą, gamintojų bei pardavėjų mugė.
„Daugėjant profesionaliems tikslams naudojamų dronų, pastebime vis griežtėjančius reikalavimus, taikomus dronų valdytojų įgūdžiams. Todėl nusprendėme, kad esminis šių metų Dronų festivalio akcentas turi būti – valdytojų įgūdžiai. Paruošėme teorinę ir praktinę programą „žaliems“, pažengusieji galės išbandyti jėgas ir patobulinti įgūdžius įvairaus sunkumo varžybose, o profesionalai pasakos apie įgūdžius, reikalingus sienos apsaugai, teismo ekspertizei, miesto priežiūrai ir skenavimui“, – teigia vienas iš organizatorių VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras.
Renginyje dronų operatoriams bus organizuojamos specialiai renginiui parengtos rungtys, kurios padės įvertinti turimus drono valdymo sugebėjimus. Festivalio dalyviai įgis praktinės skrydžio patirties skrisdami lauke kartu su patyrusiais instruktoriais.