„Toks agentūros pasiūlymas – bandymas pagrąžinti situaciją. Nors beveik visos pramogos išvardintos teisingai, realybė kiek kitokia, nei kaip čia rašoma – labai puiki. Nemanau, kad, nuvykę į platformas, ten rasite 3–4 žvaigždučių viešbutį. Man tai labiau panašu į motelį, su jo viduje veikiančiomis griežtomis taisyklėmis ir ne pačiomis geriausiomis gyvenimo sąlygomis. Sporto salė yra – tai įstatymo reikalavimas. Bet vėlgi, tai labiau primena naminę salę, kai treniruokliai sustatyti 20–25 m2 patalpoje. Vienu metu joje gali sportuoti ne daugiau 6 žmonių. Turint omeny, kad platformoje dirba apie 200 darbininkų, tai salė būna užimta visą laiką. Sauna yra – tas tiesa, bet po darbo karštyje, prakaituoti dar ir saunoje, klausimas, ar kas labai jau nori ir gali. Biliardas galbūt yra stacionariose platformose. Plaukiojančio tipo platformose jo negali būti dėl supimo. Dažniau galima rasti stalo tenisą. Soliariumas – agentūros fantazija, nebent aš apie juos nežinau. Gal jie turi minty deginimąsi po kaitria saule ant denio? Čia turbūt tiems, kam neužtenka karščio darbe“, – agentūros siūlymą komentuoja keletą metų platformose dirbantis Dmitrijus.
„Darbas yra darbas. Mes tokį pasirinkome ir dėkojame mūsų šeimoms, kad supranta ir palaiko mus, tad dažniausiai geriausia diena platformoje yra ta, kai skrendame namo“, – juokauja Dmitrijus.
Vienas iš sunkiųjų veiksnių – darbo stabilumo stoka
Dmitrijus antruoju inžinieriumi platformose dirba šešerius metus. Pasak jo, darbe žavi profesionali darbo aplinka, atsakomybė, aukšti saugumo standartai. Anksčiau žavėdavo dar ir pinigai, bet po naftos kainų kritimo ir visos industrijos krizės algos nukrito 40–50 proc. O kai daugelis kolegų prarado darbus, tai tikrai žavėjo kiekvienas kontrakto pratęsimas.
Pasak Dmitrijaus, vienas iš sunkiųjų veiksnių - darbo stabilumo stoka. Jeigu platforma neturi kontrakto, visus darbuotojus tiesiog atleidžia iš darbo ir laukia geresnių laikų.
„Žmonės linkę pasakoti pasakas apie stebuklingas ofšorines algas. Tiesa yra tame, kad tai visų pirma sunkus, daug atsakomybės ir specialisto žinių reikalaujantis darbas. Aukšti reikalavimai anksčiau buvo kompensuojami geresnėmis algomis, bet kaip jau minėjau, po naftos kainų kritimo dramatiškai nukrito ir algos, tad norintiems įsidarbinti naftos platformose – patarčiau sulaukti geresnių laikų“, – sako jis.
Kartu su Dmitrijumi platformoje dirba 8 lietuviai: „Galiu pasakyti, kad jie – tikrai puikūs specialistai, verti kolegų pagarbos. Lietuviai dirba gręžinio specialistais, elektrikais, elektronikos specialistais, inžinieriais, mechanikais, krano operatoriais.“
Išlepusiems naftos platformose ne vieta
„Naftos platformų darbininkai gerų gyvenimo sąlygų negauna, o miegas ir darbo valandos yra griežtai reglamentuoti pagal valdžios sudarytus grafikus“, – teigia pramoninio alpinizmo, saugaus darbo vadovas. Vyras dirba dvi savaites po 12 val. per parą, su viršvalandžiais visas 16 val. Kartais dirba 21 dieną, nes trečią savaitę mokamas dvigubas atlyginimas. Darbo grafiką gali reguliuotis pats: gali dirbti 7 dienas, gali 6 savaites. Viskas priklauso nuo pinigų poreikio ir noro dirbti.
Kęstutis naftos platformose yra sutikęs nemažai lietuvių specialistų – gręžimo specialistų, jų vadovą, geologų, kitų puikių kvalifikuotų darbininkų. Pasak jo, darbo užmokestis yra skirtingas – nuo 20 iki 40 Eur per valandą į rankas. Kalbant apie gerų specialistų trūkumą platformose, Kęstutis sako, kad gerų ir išradingų darbuotojų trūksta visur ir visada.
Kęstutis nesutinka, kad naftos platformose yra alinantis darbas: „Alinantis darbas yra dirbti po keliolika valandų kokioje nors parduotuvėje salės darbuotoju ir uždirbti 400 Eur per mėnesį. Platformose irgi darbas nelengvas, tarkime, nuolatinė kova su gravitacija. Daugiau tai yra gero pasirengimo tokiam darbui klausimai.”
Naujokams nusimato puikus metas pradėti karjerą naftos platformose
Romanas dirba ofšoriniame sektoriuje nuo 2006 metų. „Įgijęs jūrinės inžinerijos išsilavinimą, atlikau pirmąją praktiką, kuri truko ilgiau kaip 6,5 mėnesius. Praktikos metu patekome į Katrinos uraganą, tuomet nusprendžiau, kad jūreivio duona man per sunki, juolab negaliu taip ilgai būti be šeimos. Tuomet pasirinkau kitą kelią – išbandyti save naftos platformose. Teko laukti 1,5 metų, kad galėčiau dirbti pagal savo kvalifikaciją.“
Lietuvių paskutiniu metu tenka sutikti mažiau, kadangi jo darbdavė kompanija stengiasi priimti kuo daugiau žmonių iš skirtingų pasaulio šalių. Šiuo metu kompanijoje dirba specialistai iš 40 šalių, o iš viso darbuojasi 180 žmonių komanda. Romanas dirba 28 dienas, 28 dienas ilsisi. Nuolatinė vyro alga – 7000 Eur per mėnesį į rankas, kitų specialistų algos panašios, vyriausiasis mechanikas uždirba apie 10 tūkst. Eur. Romanas akcentuoja, kad visos algos buvo apkarpytos po krizės apie 40 proc.
„Paskutinius metus daug specialistų buvo be darbo dėl naftos kainų krizės ir uždaromų projektų. Nemažai jų išėjo dirbti į laivus, nes ten algos prisivijo platformose dirbančiųjų, o ir darbo specifika truputį lengvesnė, nes mažiau apkrovos tenka personalui. Bet pastebime, kad situacija žymiai gerėja ir darbo skirtinguose pasaulio šalyse atsiranda vis daugiau. Susidariusi situacija ir profesionalų trūkumas pradėjo diktuoti darbdaviams darbo užmokesčio kėlimo klausimus. Taip pat kitais metais nusimato puikus metas pradėti darbą šiame sektoriuje naujokams, kurie neturi darbo patirties.“
Romanas sako, kad į jį kreipiasi daug žmonių, besidominčių, kaip įsidarbinti naftos platformose. Vyras visiems atsako, kad visų pirma reikia aktyviai siekti tikslo, noro, laiko ir pastangų: „Mano patarimas turėti jūrinę kvalifikaciją. Antras patarimas – įgyti jūrinės patirties ir tada per agentūras darbintis trumpiems reisams ant platformų. Kai specialistas atvažiuoja kelis kartus, kaip taisyklė, jį pasilieka visam laikui ir tada jis gauna darbo pasiūlymą. Dar vienas patarimas būtų kreiptis į kompaniją, kuri peržiūri ir sutvarko gyvenimo aprašymą, kad būsimas darbdavys greitai įvertintų būsimo darbuotojo privalumus ir jis patektų į kandidatų sąrašus. Antraip galima veltui iššvaistyti savo energiją bevaisėse darbo paieškose.“