„Rašinį sudaro maždaug 800 žodžių, cituoti du privalomi autoriai. Susieta su tema, išnagrinėta plačiai. Yra kelios rašybos ir skyrybos klaidos. Po apeliacijos rezultatas nepasikeitė nė vienu tašku. Jei nors būtų pamažėjęs, patikėčiau, kad skaitė“, – sakė pašnekovė.
Aptariamas rašinys buvo įvertintas 29 taškais, kai išlaikymo riba – 30 taškų.
„Mokytoja skaitė rašinį ir patikino, kad jis vertas kur kas daugiau“, – užtikrino abituriento mama.
Jos įtarimus dėl neteisybės dar labiau sustiprina tai, kad sūnus rezultatais mokykloje niekada nesiskundė. Jo metinis pažymių vidurkis siekia 9,77 balo, vaikinas mokyklai atstovaudavo olimpiadose.
Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą jis išlaikė šimtuku, iš informacinių technologijų egzamino surinko 93 balus, matematikos – 68.
„Egzaminų centras atrodo kaip neklystanti organizacija ir pati save tik kontroliuojanti. Net nusikaltėliai turi daugiau teisių negu abiturientai“, – nuoskaudos neslėpė abituriento mama.
Ji su DELFI sutiko pasidalinti ir aptariamu rašiniu. Pamatyti jį galite šiek tiek žemiau.
Mokytojos su vertinimu nesutinka, NEC situacijos paaiškinti nelinkęs
Įvertinti šį rašinį paprašėme dviejų lietuvių kalbos ir literatūros specialisčių – Vilniaus Užupio gimnazijoje daugiau nei 15 metų dirbančios Linos Cholinienės ir Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos mokytojos ekspertės Ramunės Galdikienės.
Abi jos patikino su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vertinimu sutikti negalinčios.
„Visiškai nesutinku su darbo įvertinimu ir net neįsivaizduoju, kodėl šio mokinio darbas įvertintas taip žemai“, – susipažinusi su abituriento darbu DELFI sakė L. Cholinienė.
Savo ruožtu R. Galdikienė patikino, kad jie, vertintojai, tokius atvejus vadina skausmingais ir paaiškino, nuo ko gali priklausyti galutinis surinktų balų rezultatas.
NEC l. e. direktoriaus pareigas Asta Ranonytė DELFI sakė, kad jie per viešas informavimo priemones nekomentuoja konkrečių mokinių darbų rezultatų ir klaidų egzaminų darbuose.
„Kandidatams yra sudarytos galimybės susipažinti su savo įvertintu egzamino darbu atvykus į Nacionalinį egzaminų centrą. Šiuo metu yra atliekama pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir egzaminų darbų analizė. Jos rezultatai rudenį leis pateikti pagrįstą informaciją apie mokinių daromų klaidų pobūdį“, – tepaaiškino ji.
Sutiko, kad rašinys turi trūkumų: turinys silpnas, šlubuoja struktūra
L. Cholinienė sutiko, kad aptariamas rašinys turi trūkumų. Pavyzdžiui, darbas nėra geras turinio prasme.
„Jau įžangoje mokinys ne visai tinkamai pristato temą – nėra akcentų klaidai. Be to, įžanga per ilga. Mokinys po teiginio abejose pastraipose visiškai nesamprotauja, neargumentuoja, o iš karto teikia literatūrinius pavyzdžius (taip derėtų daryti ne samprotavimo, o literatūriniame rašinyje).
Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“ pasiremta daug, bet miglotai – taip yra dėl to, kad mokinys daro nemažai stiliaus klaidų. Jono Biliūno novelė „Kliudžiau“ tik keliais sakiniais aptarta. Pastraipa, lyginant su pirmąja, tikrai per trumpa – trumpesnė net už įžangą.
Nemenka darbo problema – per platūs pasirinkti teiginių aspektai, tad jie lieka neįrodyti. Darbo turinys silpnas. Per menkai darbe pasiremta autoriaus kontekstus – tik užsiminta apie Putino biografijos sąsajas su jo romanu.
Šlubuoja ir rašinio struktūra – mokinys nemoka rašyti įžangos, dalinių išvadų, teiginių, o rašinio pabaiga neapibendrina savo darbo: kalbama apie dalykus, apie kuriuos nekalbėta rašinio dėstymo dalyje“, – pastabas žėrė mokytoja.
Mano, kad darbas net nėra „ribinis“: turėjo gauti apie ar daugiau nei 40 taškų
Vis dėlto, pripažino L. Cholinienė, mokinys rašo „į temą“.
„Jo pozicija darbe aiški, jis pasirenka tinkamus kūrinius tam įrodyti. Mokinys pritaria, kad klaidos žmogui būtinos ir kad jos padeda žmogui tobulėti – leidžia atrasti save, keičia jį, – tik per silpnai tai įrodo, tad už tai gauna nedidelį taškų skaičių“, – dėmesį atkreipė ji.
Specialistės teigimu, šis mokinys nėra ir beviltiškai neraštingas, kas paprastai ir lemia VBE neišlaikymą.
„Taip, darbe nemenkas skaičius skyrybos, stiliaus klaidų. Tačiau nedaug gramatikos ir rašybos klaidų. Taigi vien už raštingumą ir raišką mokinys beveik surenka reikiamą išlaikyti taškų skaičių.
Sudėjusi savo parašytus taškus akivaizdžiai matau, kad mokinys turėjo išlaikyti egzaminą – šis darbas netgi nėra ribinis (taip vadiname tuos, kuriems neišlaikymą ar išlaikymą lemia vos 1-2 taškai), pagal mane, darbas turėjo gauti iki 30 egzamino balų, apie ar daugiau nei 40 taškų“, – nurodė L. Cholinienė.
Po apeliacijos įvertinimas pakilo 11 balų: buvo vertas 90 balų
Anot mokytojos, tai, kad jos vertinimas skiriasi nuo kažkieno kito, dar neįrodo, kad vienas jų yra teisus.
„Šis darbas tik dar kartą įrodo, koks netobulas yra mūsų egzaminas, kaip sunku rašinį įvertinti objektyviai ir kaip svarbu čia viskas: vertinančių mokytojų kompetencija, jų konsultacijos su vyresniaisiais vertintojais, jei kyla abejonių, atidus taisymas, apskritai, VBE vertintojo patirtis“, – nutęsė ji.
L. Cholinienė pripažino, kad šiais metais irgi turėjo mokinę, kurios darbo vertinimu neliko patenkinta net po apeliacijos.
„Jos darbas buvo įvertintas 67 balais, po apeliacijos – 78, nors aš vis tiek nelikau patenkinta įvertinimu, nes, mano nuomone, darbas buvo vertas 90 balų. Ir taip yra ne todėl, kad nuolaidžiauju – esu viena reikliausių mokytojų mokykloje ir gerais pažymiais – visi mokiniai tai žino – nesisvaidau, bet, pasirodo, yra daug griežtesnių nei aš“, – šyptelėjo ji.
Pasikartojanti problema – ir pervertinami rašiniai
Mokytojos teigimu, šiemet jai teko susidurti ir su akivaizdžiai pervertintais rašiniais. Ši problema esą kartojasi metai iš metų.
„Tokie atvejai kaip šis, kurį nagrinėjau, yra pavieniai. Kadangi pati dalyvauju VBE vertinimo procese, galiu tvirtinti, kad ten susirenka labai daug kompetentingų ir labai atsakingai dirbančių žmonių. Ir kai gaunu savo dvyliktokų VBE įvertinimus, visada tik kelių mokinių įvertinimai nustebina gerąja arba blogąja prasme.
Didžioji dauguma už rašinius gauna tiek, kiek gaudavo ugdymo procese. O tai, kad pasitaiko netinkamai vertinančių pedagogų – jau ir sistemos problema, daug nuostabių mokytojų neina vertinti dėl daugybės politinių, finansinių priežasčių, dėl netobulos vertinimo sistemos ir pan. Į jų vietas tenka ateiti kažkam kitam“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Rašinį įvertintų 30 taškų
Tuo metu R. Galdikienė patikino, kad šis rašinys, jos manymu, vertas 30 taškų.
Už temos, problemos supratimą ji skirtų 2 taškus, už argumentavimą, kontekstą – po 1 tašką. Struktūrą mokytoja įvertino 0 taškų. Bendras įvertinimas už turinį yra 8 taškai (taškai šiuo atveju, vadovaujantis vertinimo normomis, dauginami iš dviejų).
Už žodyną ir gramatiką ji linkusi skirti 4 taškus, už rašybą ir raišką – po 9, skyrybą įvertintų nuliu.
„Mes, vertintojai, tokius atvejus vadiname skausmingais, nes tai yra taškų riba tarp išlaikymo ir neišlaikymo. Kiekybė (šiuo atveju – 800 ž.) nelemia kokybės – turinys silpnas, tolokai nuo temos, daug fakto ir argumentavimo klaidų“, – sakė ji.
Panašių darbų vertinimas skyrėsi 30 taškų
R. Galdikienės teigimu, šis rašinys atgaivino jau kiek priblėsusias mintis ir įspūdžius apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatus, kurių pati sulaukė iš 45 savo abiturientų.
„Nuvylė darbščių ir gabių mokinių gana vidutiniškas vertinimas, nustebino ėjusių į VBE bandyti laimės pasiekimai, pribloškė ta pačia tema, tais pačiais autorių kūriniais pasirėmusių, panašių gebėjimų merginų darbų (teko juos skaityti) vertinimas – skirtumas 30 taškų. Pakalbėjom su viena kita kolege – ne pirmi metai panašius įspūdžius patiriame“, – pripažino mokytoja.
Pašnekovės teigimu, abituriento rašinį analizuoja du vertintojai ir antrajam arba trečiajam, jei to prireikia (arba apeliacinėje komisijoje dirbančiam asmeniui) natūraliai daro įtaką pirmųjų surašyti taškai.
„Bent jau taip buvo iki 2018 m. Šįmet aš, kaip ir kiti Klaipėdos gimnazijų lituanistai, po 15 metų šio darbo patirties nedalyvavau vertinimo komisijos darbe. Ir visai nesvarbu, kad akylesnis, kruopštesnis, gal tą dieną mažiau pavargęs mokytojas paabejos kolegos pažymėtomis klaidomis, vargu, ar mėgins gilintis, galima ar ne taip rašyti. Juk norint apginti vienokią ar kitokią žodžio, frazės, skyrybos ženklo vartoseną (tai turėtų daryti tiek pirmasis vertintojas, tiek trečias ar ketvirtas, atsiradus dideliems taškų skirtumams), reikia tikslintis, žiūrėti šaltinius, rašyti užklausą į VLKK svetainę ir tada ne pusvalandį (kaip numatyta), o valandą teks sugaišti su vienu rašiniu – retas vertintojas šitaip vargs, nes juk mokama už tai, kiek ištaisai darbų, o ne kaip kokybiškai“, – pastebėjo ji.
Nuo ko priklauso galutinis rezultatas?
R. Galdikienės teigimu, ilgametė patirtis rodo, kad yra ir daugiau veiksnių, lemiančių subjektyvų vertinimo kriterijų traktavimą.
„Rezultatas gali priklausyti ne tik nuo to, kada rašinys įvertintas – ar po 6 akademinių valandų darbo mokykloje kokią 20 valandą vakaro (šįmet pirmąjį virtualų rašinio vertinimą lituanistai turėjo atlikti po darbo, gal savaitgalį), ar ryte gerai pailsėjus, bet ir nuo to, kelintas per dieną tai yra rašinys ta pačia tema, tais pačiais kūriniais grįstas samprotavimas ar interpretavimas“, – aiškino pedagogė.
Pašnekovės teigimu, skaitant kelintą darbą ta pačia tema natūraliai pradedi norėti gilesnių, brandesnių, tikslesnių mokinio įžvalgų.
„Taškų sumą pakoreguoti gali ir tai, kokioje įstaigoje dirba vertintojas: vidurinio ugdymo gimnazijoje, į kurią patenka tik motyvacijos (o iš tikrųjų žinių ir gebėjimų) patikrinimą įveikę mokiniai, ar gimnazijoje, kur laukiami visi norintys vos patenkinamą lygį pasiekę aštuntokai.
Kontekstas, kuris akivaizdžiai susiformuoja skirtingas, irgi gali turėti įtakos vertintojo darbui: to paties abituriento rašinys (ypač turinys) vienam mokytojui atrodys labiau vidutiniškas, kitam mažiau – skirtumas kokie trys taškai. Čia kaip su ta apypilne ar apytušte stikline“, – sakė ji.
Nėra net tinkamų leidinių
Pasak R. Galdikienės, vertinimo kriterijai yra pakankamai aptakūs, sudarantys prielaidą skirtingoms interpretacijoms.
„Nėra atnaujintų, su kintančia ir globalėjančia kalba susijusių kalbos vartosenos leidinių. Iš esmės, remiamasi dar sovietmečiu žymaus kalbininko A. Pupkio sudarytais „Kalbos praktikos patarimais“ ir naujesnėmis (2003 - 2005 m.???) šio leidinio versijomis.
Net 2019 m. leidinyje, skirtame vertintojams, sudėta daug visokių ydingos vartosenos senienų, kurių jau seniai nebėra abiturientų rašiniuose, tačiau gyvai modernėjančios kalbos pavyzdžių mažai. Suprantu, kad neįmanoma susisteminti visų individualaus kalbos stiliaus vartojimo atvejų, todėl vienokį ar kitokį raiškos įmantravimą vienas vertintojas laikys stiliaus klaida, kitas – originalia raiška.
Kita vertus, retas kuris aštuoniolikmetis, devyniolikmetis jau yra įvaldęs individualų savo kalbėjimo stilių – jie to dar tik ieško (arba ne), tad ryškėja dar vieno kriterijaus – rašinio raiškos vertinimo problema. Klaida ar ne klaida yra koks nors sakinys, neretai tampa vertintojo skonio reikalu („Kaip tau tas sakinys ar posakis?“, – nedažnas vertintojas ir išdrįsta pasikonsultuoti su kolega), o jis, kaip žinia, ypač lituanistų labai skirtingas“, – nurodė ji.
Anot mokytojos, klausimų kyla ir dėl skyrybos. Pavyzdžiui, ji niekaip nesupranta, kodėl, pagal instrukciją, mokinio darbe padėtą kablelį prieš „bei“ kiekvienąsyk reikia žymėti atskira klaida.
„Kiekvienais metais skaitau darbų, kuriuose dėl vienos taisyklės pažeidimo mokinys netenka 5 -8 taškų. Dėl palyginimų skyrybos atvejų prieš „nei“, „negu“ ir kt. dažnai kyla diskusijos. O dar tas absurdiškas reikalavimas vienu citavimo atveju dėti tašką prieš kabutes, kitu po jų“, – suprasti negalėjo pašnekovė.
Klausimų – ir daugiau
Dar įdomiau esą darosi žvelgiant į turinio kriterijų aprašą.
„Pavyzdžiui, argumentavimo ir pagrindimo kriterijaus 4 taškai iš 7 aprašyti taip: „Argumentai tinkami, bet ne visi svarūs.“ O 3 taškai šitaip: „Ne visi argumentai tinkami ir svarūs.“ Ar įžvelgiate skirtumą? Dviejų taškų aprašo iš viso nėra: „vertintojau, maždaug nujausk, kiek rašinio teiginių pagrindimas 2 taškams skiriasi nuo argumentavimo vienam taškui („Bandoma argumentuoti“).“ Padauginus intuityviai ir skirtingai surašytus taškus iš dviejų atsiranda skirtumai, kurie silpnesniame darbe ir nulemia „išlaikyta“ arba „neišlaikyta“.
Na, dar yra mąstymo strategijų – B. Bloomo ar SOLO – lygiais reikalai, kurių išmanymas vertintojams neva turėtų padėti objektyviau įvertinti mokinio rašinio turinį. Tačiau problema yra ta, kad neretas lituanistas, tapęs VBE vertintoju, mažai apie tai yra girdėjęs, o juo labiau įvaldęs kaip dėstymo metodą savo pamokose“, – aiškino pedagogė.
Mano, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas turėtų panašėti į užsienio kalbos
R. Galdikienės teigimu, aptariamas egzaminas toli gražu neatspindi per dvylika metų susiformavusios mokinio brandos ir įgytų kompetencijų ( bendradarbiavimo, komunikavimo ir kt.), nepamatuoja jis nei asmenybės ūgties, nei emocinio intelekto.
„Bent jau pereinamuoju pokyčių link etapu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas turėtų panašėti į užsienio kalbų egzaminą: jo rezultatą turėtų sudaryti kalbėjimo, skaitymo, rašymo užduočių vertinimo taškų suma, vienokį ar kitokį šio rezultato procentą turėtų sudaryti metinis įvertinimas (kaupiamasis balas).
Nes jei tik rašinys, tai labai siaura sritis to (žinoma, jei mokomasi ne egzaminui, o gyvenimui), ką jaunas žmogus turėtų suprasti, patirti, pajausti per literatūros pamokas. Juk kiekvienoje jų turėtų būti leidžiamasi į kelionę po meno ir kūrybos pasaulį (nekvestionuosiu privalomų 11 – 12 klasės privalomų skaityti literatūros kūrinių sąrašo, kuris jau yra profesionalų diskusijų objektas), kurio analizė ir interpretacija neturėtų būti vertinama taškais.
Gerai būtų ir stabili, mažai kintanti, nuolat apmokoma profesionalių VBE ir MBE vertintojų komanda. Taip pat šis egzaminas galėtų turėti tokį kaip ir kitų – pasirenkamojo egzaminų – statusą, tada nebereikėtų to paties patikrinimo dviejų tipų, būtų išspręsta vidurvasario pakartotinio MBE organizavimo problema“, – siūlė ji.
Abiturientai, jų tėveliai ir mokytojai, pasidalinkite savo patirtimi arba nuomone apie šių metų egzaminus ir jų rezultatus. Ar jums taip pat teko patirti, kad vertinimo sistemą reikia tobulinti? Galbūt turite pasiūlymų, kaip ją keisti? Ką manote apie šio jaunuolio situaciją? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „12“.