Įdomu tai, kad, nors abiturientų skaičius šiemet mažėjo 2,6 tūkst., Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje šiais metais įsiregistravo vos 150 stojančiųjų mažiau negu pernai: šiemet – 34 940, pernai – 35 116 pretendentų. Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26 789 (2018 m. – 27 269) norintieji studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose.
Be to, šiemet aukštosiose mokyklose esą studijuos geriau pasirengę jaunuoliai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus atitiko 810 abiturientų daugiau nei pernai: šiemet – 9 979, 2018 m. – 9 169.
„Galima džiaugtis, kad į aukštąsias mokyklas pretenduoja geriau pasirengę abiturientai. Šiais metais stojantiesiems buvo taikomi aukštesni reikalavimai negu pernai: pirmą kartą skaičiuotas valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis, jis negalėjo būti mažesnis nei 40 iš 100 stojant į universitetus ir ne mažesnis nei 25 stojant į kolegijas, taip pat pirmą kartą atsižvelgta į metinių įvertinimų vidurkį. Tai stojantieji nesunkiai įveikė. Taip pat rekordiškai išaugo stojančiųjų šimtukininkų skaičius: šiemet pretenduoja per 2 tūkst. stojančiųjų, turinčių nors vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą – tai dešimtadaliu daugiau nei pernai ir penktadaliu nei užpernai“, – pranešime spaudai cituotas ŠMSM viceministras prof. Valdemaras Razumas.
Vis dėlto ne visos tendencijos – tik džiuginančios.
Trys universitetai minimalaus balo netaikė
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas DELFI pripažino, kad trys universitetai šių metų priėmime į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė. Tai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
DELFI primena, kad minimalus balas į universitetus, bendru susitarimu, turėjo siekti 5,4 balo, į kolegijas – 4,3 balo iš 10.
„VGTU taikė 4,3 balo arba, kitaip tariant, kolegijų kartelę. Galime palyginti su ketvertu mokykloje, kad įsivaizduotume, kokio lygio tai studentai. Šiek tiek mažesnes karteles nei 5,4 balo taikė VDU ir MRU. Jie balus skaičiavo kitu principu, pridėjo papildomų balų už kažkokį aktyvumą, pagal jų pačių nustatytus reikalavimus“, – aiškino P. Žiliukas.
Į kolegiją pateko surinkęs vos 1,4 balo iš 10
Jis pripažino – toks dalies universitetų elgesys lemia, kad pirmakursius praranda kolegijos.
„Rungtynės tarp universitetų ir kolegijų vyksta. Jei kuris nors universitetas priima žemesnių pasiekimų jaunuolius, natūralu, jie „nusiurbia“ srautą nuo kolegijų. Jei minimalaus konkursinio balo reikalavimo visi būtų griežtai laikęsi, praradimai ir kolegijose, ir universitetuose būtų maždaug panašūs“, – nurodė jis.
Vis dėlto P. Žiliukas aiškino, kad, nors valstybinės kolegijos ir laikėsi minimalaus konkursinio balo kartelės, privačios kolegijos nusprendė savęs pernelyg „nenusiskausminti“. Tarp pastarųjų jis įvardijo Socialinių mokslų kolegiją, Vilniaus verslo kolegiją ir Kolpingo kolegiją.
„Kai kurios privačios kolegijos leido sau, praktiškai, visiškai nesivadovauti konkursiniu balu. Kiek mačiau, turbūt mažiausias konkursinis balas, su kuriuo dar įstojo į privačią kolegija, – 1,4 (iš 10 – DELFI). Privačios kolegijos turi teisę vadovautis savomis taisyklėmis“, – sakė LAMA BPO prezidentas.
Tiesa, dar dramatiškesni rezultatai paprastai paaiškėja po papildomo priėmimo, kurį organizuoja pačios aukštosios mokyklos.
Įvardijo populiariausias specialybes ir aukštąsias mokyklas
Kaip skelbta anksčiau, preliminariais duomenimis, aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodomos Verslo ir viešosios vadybos, Sveikatos mokslų studijų krypčių grupių programos, nors pastarųjų populiarumas kiek sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais.
Kolegijose pasirinkimo tendencijos išliko labai artimos praėjusiems metams, o universitetų sektoriuje kiek padidėjo trauka į socialinių mokslų studijų krypčių programas. Inžinerijos mokslus renkasi šiek tiek daugiau stojančiųjų. Ir kolegijose, ir universitetuose sumažėjo susidomėjimas teise.
Siekiantieji universitetinio išsilavinimo pirmenybę teikia studijoms Vilniaus universitete. Populiarumu jau keletą metų nenusileidžia Medicinos studijų programa tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tiek Vilniaus universitete. Nemažai stojančiųjų pirmuoju prioritetu renkasi Programų sistemų, Teisės, Psichologijos, Odontologijos studijų programas.
Prioritetą koleginėms studijoms teikiantys stojantieji prašymuose dažniausiai nurodo Kauno ir Vilniaus kolegijas. Pirmuoju prioritetu jie renkasi Tarptautinio verslo, Kosmetologijos, Estetinės kosmetologijos, Logistikos, Bendrosios praktikos slaugos studijų programas.
Kvietimai studijuoti – jau penktadienį
LAMA BPO atstovai patikino, kad kvietimai studijuoti stojantiesiems bus siunčiami liepos 26 d. iki 12 valandos.
Juos stojantieji galės matyti prisijungę prie savo prašymo paskyros, taip pat kiekvienam internetu prašymą pateikusiam asmeniui bus siunčiami elektroniniai laiškai apie kvietimą studijuoti ir kita svarbi informacija.
Sutartys su pakviestaisiais studijuoti universitetuose ir kolegijose bus sudaromos nuo liepos 29 d. iki liepos 31 d. 17 valandos. Kai kurios aukštosios mokyklos suteikia galimybę sutartis sudaryti elektroniniu būdu.
Pasibaigus pirmajam etapui stojantieji bus kviečiami dalyvauti antrajame pagrindinio priėmimo etape. Jame, kitaip nei anksčiau, savo prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 12 val. galės teikti ir asmenys, nedalyvavę pirmajame etape.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad stojantysis, pasirašęs studijų sutartį į valstybės finansuojamą vietą ar valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija, net ir nutraukęs ją pirmojo etapo metu, antrajame etape galės pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą.