Tarp neuniversitetinių mokyklų, Kauno technikos kolegija priartėjo prie pirmojoje vietoje vis dar esančios Vilniaus kolegijos.
Didžiausi pasikeitimai universitetų reitinguose paveikė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), prie kurio buvo prijungti Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai: VDU iš buvusios 3-iosios vietos nukrito į 5-ąją.
Situacija tik blogėja
Valdžia žada nemokamą mokslą, o moksleivių rezultatai nesiekia teigiamų pažymių. Kas lemia itin prastus moksleivių rezultatus?
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas DELFI laidoje sakė, kad tendencijos liūdina, o pagrindinis tikslas nėra pasibaisėti, priešingai – reikia įvertinti tikrąją situaciją ir stengtis ją taisyti.
„Aš įsivaizduoju, kad kai mokykla pasiekia dugną, kažkaip jau lauktume kilimo. Mes norėtume nors vieną numerį parengtį kitokį – šviesų, gražų, optimistinį. Aišku, manau, kad tai yra realu, ypač žiūrint į Skandinavų šalis, į Aziją. Tikrai yra šalių, kurios puikiai sugeba viską sutvarkyti, situacija keičiasi į gerąją pusę, mokinių pasiekimai gerėja, mes irgi to norime. Deja, turime duomenis ir tikrai negalime sakyti, kad situacija gerėja, situacija tik blogėja.
Pernai matematikos rodiklis buvo 4,9, o šiais metais 4,7. Tai nėra kuo džiaugtis, deja, mokinių pasiekimai yra tokie. Kalbant apie tendencijas, svarbu žiūrėti kelių metų pozicijas atskirų mokyklų. Būna, kad kai kurios kartos būna silpnesnės, bet jeigu 6 metus iš eilės situacija yra tokia bloga, tai reiškia, kad ten yra kažkas fundamentaliai blogai, nuo mokyklos, mokytojų, tėvų indėlio, mokykla čiuožia žemyn“, – DELFI laidoje sakė G. Sarafinas.
Blogiausia situacija tarp paauglių
G. Sarafinas pabrėžė, kad blogiausia padėtis yra tarp 8-10 klasių. Tiesa, mokiniams daug geriau nei lietuvių kalbos pamokos sekasi anglų kalba.
„Prasčiausiai pas mus atrodo tas paauglystės amžius – aštuntokai ir dešimtokai. Ten matome rezultatus, kad atskirose mokyklose dešimtys mokinių neišmokomi pagrindų, rašiniuose – šimtas klaidų. Įsivaizduokite, Telšių Džiugo gimnazijoje 125 vaikai, o jų matematikos vidurkis dešimtoje klasėje 2,8. Mokyklos dažnai randa pateisinimų. Mokyklų vadovai ir mokytojai gali pateikti kokias 30 priežasčių, bet tai yra nenormalu, kad vaikai neišmokomi fundamentalių dalykų.
Mokiniai gerai išmokomi tik anglų kalbos, net atrodo, kad šioje vietoje motyvaciją jaučia visi, o matematikos ir lietuvių kalbos – ne. Kai jaunuoliams niekas nesugeba paaiškinti, kodėl reikalinga matematika, fizika, kai nėra suvokimo, ką reiks su tuo daryti, mokiniai atsako, kad jie nenori būti kaip jų tėvai ir „kalti“ visko mintinai. Todė mokytojai nieko negali padaryti su tokiu vaiku, mokytojas nuleidžia rankus“, – tikina G. Sarafinas.
Susikuria elitinės mokyklos
Redaktorius taip pat tikino, kad priežasčių, kodėl švietimo situacija tokia bloga – daugybė. Viena iš jų gali būti mažos mokytojų algos, didelė atskirtis tarp tame pačiame mieste esančių mokyklų.
„Jeigu direktorius yra kelmas, mokiniams – bėda. Tai reiškia, kad mokykloje nebus normalios komandos, nebus geros atmosferos, su vadyba, akivaizdu, bus bėda. Yra daug mokyklų, kur sunku rasti direktorius, kai kurios mokyklos net neturi vadovų. Kitas dalykas – sunku rasti gerus mokytojus, nelieka kam pakeisti gerus senus mokytojus, pasikviesti į Skuodą, Jurbarką ar kitus miestus gerą mokytoją specialistą – labai sunku, to negali nei mokyklų direktoriai, nei seniūnai. Tik ketvirtadalis mokytojų gauna 800 arba daugiau eurų į rankas, visi kiti gauna mažiau.
Elitinėse gimnazijose su matematikos pasiekimais yra viskas gerai, ten matematikos išmokoma, bet praraja auga tarp tame pačiame mieste esančių mokyklų. Pavyzdžiui, Telšiuose yra Žemaitės gimnazija, kuri yra iš viso 17 vietoje, tai joje vaikai yra išmokomi visų dalykų, bet tuose pačiuose Telšiuose yra kitų mokyklų, kurios neišmoko vaikų. Tada savaime atsiranda elitinė mokykla, kuri sutelkia geriausius mokytojus, tada vyksta uždaras ratas“, – DELFI komentavo specialistas.
Siūlo iškelti ultimatumą
G. Sarafinas teigė, kad vienas tikslų, kurį reikėtų išsikelti – kad mokyklose, kurios gerai paruošia vaikus, mokytųsi kuo daugiau mokinių, o išlaikyti brangias, tačiau nerezultatyvias mokyklas – nėra prasmės.
„Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje yra gerų mokyklų. Jeigu matome, kad konkreti mokykla gerai išmoko vaikus, tai stenkimės, kad toje mokykloje mokytųsi kuo daugiau vaikų. Gali susidaryti įspūdis, kad aš siūlau uždaryti visas mažas kaimo mokyklas, tai aš to nesiūlau, aš tiesiog sakau, kad jeigu mes išlaikome brangią kaimo mokyklą, kur mokymas kainuoja 6000 eurų, tada mes iškeliame tikslą, kad to mokinio rezultatai turi būti tikrai ne dvejetai.
Taigi toks ir tikslas – mes paliekame mokyklą, jeigu mokinių pasiekimai siekia kažkokią konkrečia ribą, reikia pririšti pinigus prie rezultatų. Kad kaimas nenukentėtų, mes stengsimės palikti ne mokyklą su prastais mokytojais ir jokiais rezultatais, o paliksime multifunkcinį centrą, kad vaikai turėtų, ką tame kaime veikti, užsiimti papildoma veikla, o laikyti nerezultatyvią ir labai brangią mokyklą, nemanau, kad yra tikslinga“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Geriausios gimnazijos
„Reitingų“ skelbiamų geriausių gimnazijų, kurios nevykdo moksleivių atrankos, sąraše pirmąją vietą išlaikė Klaipėdos licėjus, antroji – Kauno „Saulės“ gimnazija. Toliau rikiuojasi Vilniaus Gabijos gimnazija, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje. Šioje kategorijoje iš viso buvo vertinta 359 gimnazijos.
Tarp vykdančių atranką pirmąją vietą išsaugojo Vilniaus licėjus, iš trečiosios į antrąją pakilo KTU gimnazija, trečioji – Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Be tradiciškai skelbiamų mokyklų reitingo, pirmąkart pateiktas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei pavaldžių institucijų sudarytas 30-ies stiprių ir 50-ies silpnų mokyklų sąrašas. Šios mokyklos vertintos ne tik pagal akademinius moksleivių pasiekimus, bet ir pagal moksleivių savijautą, patyčių lygį. Tarp stipriųjų dominuoja didmiesčių mokyklos, taip pat yra Ignalinos, Mažeikių, Ukmergės, Jonavos ir kitų rajonų mokyklos.