Seimo teisininkai pasigenda aiškesnio įstatyminio šio mokymosi modelio principų reglamentavimo, šio mokymosi metu naudojamų metodų, mokytojų darbo su vaikais formų, galimo papildomo tokio mokymosi finansavimo (jeigu jis būtų būtinas) iš tėvų pusės įtvirtinimo.
„Taip pat manome, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtinta, ar mokymasis šeimoje vyktų pagal tokias pačias mokymosi programas, pagal kurias švietimas organizuojamas ir mokyklose, ar įgyjamas išsilavinimas būtų prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui“, - sakoma Teisės departamento išvadoje dėl Švietimo įstatymų pataisų.
Švietimo įstatyme siūloma įteisinti naują mokymosi formą - ugdymąsi šeimoje. Šiuo metu įstatyme jau yra nustatyta, kokiems vaikams sudaromos sąlygos mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus. Tokio mokymosi namuose organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Atsižvelgiant į tai, Seimo Teisės departamento nuomone, reikėtų konkrečiai apibrėžti, „kuo ugdymasis šeimoje skiriasi nuo mokymosi namuose (jeigu šios mokymosi formos apskritai skiriasi)“.
Seimo Teisės departamentas taip pat mano, kad terminas „ugdymasis šeimoje“ ne visiškai tiksliai atspindi šio mokymosi modelio turinį, nes formaliai ugdymąsi organizuotų ne pati šeima, o mokykla (sudarytoje sutartyje numatytomis sąlygomis).
Projekte siūloma nustatyti, kad, prieš sudarydama sutartį dėl vaiko ugdymosi šeimoje, mokykla turi teisę patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas.
„Vertinant šią nuostatą, manome, kad, siekiant užtikrinti ugdymosi namie kokybę, ši nuostata turi būti formuluojama ne kaip dispozityvas, o kaip imperatyvas, įtvirtinantis pareigą mokyklai patikrinti ugdymosi namie sąlygas. Be to, nuostata turėtų būti sukonkretinta, nustatant, būtent kokio pobūdžio kriterijus turi atitikti šeimos gyvenimo sąlygos, kad vaikas galėtų būti ugdomas šioje šeimoje. Šie kriterijai galėtų būti nustatyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje tvarkoje“, - mano Seimo teisininkai.
Projekte siūloma nustatyti, kad ugdymosi šeimoje įgyvendinimo, taip pat finansavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
„Neaišku, kodėl turėtų būti tvirtinama ir ugdymosi šeimoje finansavimo tvarka, jeigu projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad papildomo valstybės biudžeto lėšų finansavimo ugdymuisi namuose nereikės, nes mokyklos yra pasirengusios priimti mokinius mokytis pagal ugdymosi šeimoje sutartį ir sutinka, kad šių mokinių finansavimas iš valstybės biudžeto neviršytų sumų, kurios būtų skiriamos tiems mokiniams lankant mokyklą kasdieniu būdu. Galbūt projektu yra siekiama įtvirtinti galimybę ar būtinybę vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams) prisidėti prie šios mokymosi formos finansavimo. Tokiu atveju tai turėtų būti įtvirtinta tiesiogiai pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose“, - sakoma teisininkų išvadoje.
Jų nuomone, dėl Švietimo įstatymo pataisų būtina gauti Vyriausybės išvadą.
„Kadangi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, atsakyti už švietimo kokybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimas numatytas dar šiais finansiniais metais, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada“, - sakoma išvadoje, kurią pasirašė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Kaip ELTA jau skelbė, siūloma Švietimo įstatyme įtvirtinti ugdymosi šeimoje galimybę. Jeigu Seimas pritartų parlamentarų grupės įregistruotam Švietimo įstatymo papildymo projektui, vaikui būtų sudarytos galimybės mokytis savarankiškai kasdien nelankant mokyklos, t. y. ugdytis šeimoje.
Tokį projektą įregistravo Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis, Dovilė Šakalienė, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius, Edmundas Pupinis, Arūnas Gelūnas.
Įstatyme siūloma numatyti, kad vaikas, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gali ugdytis šeimoje. Pasirinkus ugdymosi šeimoje formą, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pasirinkta mokykla abipusiu sutarimu pasirašytų mokymo sutartį.
Mokykla, prieš sudarydama mokymo sutartį, galėtų patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas ir įvertinti vaiko raidos bei žinių lygį. Mokykla, su kuria būtų pasirašyta mokymo sutartis, teiktų vaikui konsultacijas, aprūpintų jį mokomąja medžiaga, vertintų jo pažangą ir pasiekimus, užtikrintų socializacijos poreikį.
Siūloma, kad ugdymosi šeimoje įgyvendinimo, taip pat finansavimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Parlamentarų duomenimis, šiuo metu ugdymasis šeimoje Lietuvoje gali būti aktualus 100-200 mokinių.
Galiojančiame Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas vaikui ugdytis šeimoje.