Dėl netvarkingų kambariokų studentas jaučiasi kaip šiukšlyne
Apsilaupiusios ir aptrupėjusios sienos, atsiraitojusi grindų danga, šleikštus pelėsio kvapas – į tokį bendrabučio kambarį po paskaitų įprastai grįžta studentas Povilas.
Triviečiame kambaryje gyvenantis studentas turi priekaištų ir kitiems studentams, su kuriais tenka dalintis kambariu. Jo teigimu, dėl netvarkos kalti ir patys studentai – atsikraustę jaunuoliai dažnai būna neatsakingi, netvarkingi, ir nesirūpina tuo, kad kambaryje būtų gera gyventi.
„Bendrabučio skiriami baldai dažniausiai būna itin prastos kokybės ir, norint gyventi žmogiškai, tenka patiems studentams susipirkti naujus. Studentai dažnai nesugeba tvarkytis, todėl tenka gyventi šiukšlyne“, – pastebi Povilas.
Nepaisant to, studentas apie nuomojamo buto paieškas negalvoja. Nepaisydamas įvardintų trūkumų, studentišką bendrabutį Povilas vadina gera proga pataupyti pinigus ateičiai, mat čia nereikia papildomai mokėti už vandenį ir elektrą, o mėnesinis nuomos mokestis – pigiausia, ką gali rasti vietos gyventi ieškantis studentas.
Gyvenimą bendrabutyje vadina įdomia patirtimi: svarbiausia palaikyti tvarką
Tuo metu Vilniuje, Saulėtekyje apsistojęs studentas Artūras bendrabučio kambariu dalinasi su dar vienu studentu, tačiau gyvenimu nesiskundžia: kambaryje vaikinai palaiko tvarką pagal kartu sudarytą grafiką.
Studentas Mykolas prideda, kad jam gyventi bendrabutyje yra patogu ir malonu, nes čia nuolat tvarkomos bendro naudojimo erdvės, o ir kilus problemoms, į jas reaguojama, jos sprendžiamos.
„Patinka tai, kad bendrabutyje reguliariai tvarkomi koridoriai ir bendro naudojimo virtuvės. Personalas greitai reaguoja i gedimus. Minusas tame kad bendrabučių kambariai nėra reguliariai remontuojami ir tai paliekama gyventojų interesui“, – gyvenimo sąlygas bendrabutyje komentuoja studentas.
Atlaisvintus kambarius remontuoja jau dabar
„Kalbant apie pagrindinius studentų lūkesčius dėl patogesnio gyvenimo, jie susiję su individualių dušų ir tualetų įrengimu kambariuose. Pastatai statyti sovietmečiu ir jų planavimas orientuotas į bendro naudojimo patalpas, tad esminius pokyčius įgyvendinti sudėtinga. Dėl šios priežasties yra priimtas strateginis sprendimas dabar esamuose pastatuose užtikrinti saugią aplinką, patrauklų kokybės ir nuomos kainos santykį ir orientuotis į naujų, modernių bendrabučių statybą“, – aiškina Ž. Kaminskienė.
Vis dėlto, pokyčiai jau šią vasarą persikelia ir į studentams skiriamus bendrabučių kambarius – kaip tik šiuo metu laisvi kambariai ir yra remontuojami.
Keičia lovas ir kitus baldus naujais
Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas teigia, kad universiteto bendrabučiuose gyvena per 1,7 tūkst. studentų, tačiau ne visiems gyvenimo sąlygos yra vienodai geros. Savaime suprantama, kad geriausios sąlygos yra bendrabučiuose, kurie yra renovuoti ir kuriuose nesenai atlikti remonto ar atnaujinimo darbai.
Vis dėlto, jis pažymi, kad šiemet atliktoje studentų apgyvendinimo paslaugų bendrabučiuose kokybės vertinimo apklausoje gyventojai teikiamas paslaugas įvertino gerai.
„Akivaizdu, kad blogesni vertinimai dažniausiai susiję su gyvenimo sąlygomis nerenovuotuose bendrabučiuose. Universitetas į bendrabučių atnaujinimą investuoja tiek, kiek išgali, tačiau pagrindinė problema – nepakankamas finansavimas. Realybė tokia, kad norint juos atnaujinti visus, būtina ministerijų ar vyriausybės parama. Ši tema skaudi visiems – su nerenovuotų bendrabučių problema ir iš to kylančiomis kitomis nemaloniomis situacijomis susiduria beveik kiekvienas šalies universitetas“, – pastebi M. Lapinskas.
Jo teigimu, šiuo metu universitetas ieško sprendinių, kurie artimoje ateityje leistų atnaujinti visus KTU bendrabučius. Jis prideda, kad einamieji atnaujinimo darbai vykdomi nuolat, siekiant gerinti gyvenimo sąlygas studentams.
„Šiemet KTU bendrabučiuose bus pakeista daugiau nei 900 lovų, dalis kėdžių ir stalų, dalyje bendrabučių atnaujinti virtuvių baldai ir virtuvinė įranga, viename iš bendrabučių atnaujinta vėdinimo sistema. Įdiegtos ir nuolat tobulinamos e. sistemos, susijusios su apgyvendinimo bendrabučiuose paslaugomis – norime, kad kuo daugiau klausimų bendrabučių gyventojai galėtų išspręsti patogesniu būdu“, – vykstančius pokyčius vardija M. Lapinskas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename bendrabutyje veikia savivaldos, kurios atstovauja bendrabučių gyventojų interesus. Atsižvelgiant į jų pageidavimus, buvo sudaromas ir 2019 m. biudžetas, tikslingai skiriant lėšas labiausiai pageidaujamoms sritims.