Sunku patikėti, kiek uždirba Lietuvos jūrininkai: atlyginimai didžiuliai, bet darbuotojų trūksta

Globali ekonomika diktuoja savo sąlygas jūrininkų profesijai. Profesionalios laivo įgulos formavimas, kasdien augantis jūrininkų poreikis, didėjantys atlyginimai ir apsukos – vieni iš didžiausių galvosūkių ir veiklos kaštų reikalaujančių laivybos kompanijų rūpesčių.

Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjos dr. Genutės Kalvaitienės, naujausiais didžiausių laivybos kompanijų duomenimis, su Lietuvos vėliava dirbančiuose laivuose dirbantys laivo kapitonai į rankas vidutiniškai gauna apie 8000 eurų per mėnesį, vyr. kapitono padėjėjai – 5000 Eur, vyr. mechanikai – apie 7000–7500 Eur, elektromechanikai – 4500 Eur. Kvalifikuotas jūreivis, motoristas gauna nuo 1500 iki 1700 Eur. Tai atlyginimai, kai jūrininkai dirba jūroje. Ilsintis krante, atlyginimas dažnai nėra mokamas. Kai kurios kompanijos moka pusę atlyginimo ir poilsio metu.

Aukštosios jūreivystės mokyklos praktikantai kiekvieną mėnesį gauna nuo 400 iki 700 Eur per mėnesį. Kai kurių tarptautinių kompanijų laivo kapitonai, vyr. mechanikai, dirbantys dideliuose tanklaiviuose (dujų, naftos, cheminiuose) gauna net iki 20 tūkst. Eur per mėnesį į rankas.

Pastebima, kad vyr. mechanikų poreikis yra žymiai didesnis nei kapitonų. Apskritai, visų vadovaujančios sudėties jūrininkų pasaulyje yra didžiulis poreikis. Eilinės sudėties – jūreivių, motoristų poreikis yra žymiai mažesnis dėl trečiųjų šalių jūrininkų skaičiaus (kinų, filipiniečių ir kt.)

Laivo kapitono atsakomybė turi būti įvertinta atitinkamai

Pasak laivo kapitono Žyginto Gineičio, laivo kapitonų uždarbį sudaro daug priedų, tai – pagrindinė alga, dienpinigiai, pinigai už laivo įvedimą į uostus be locmano palydos. Europoje kapitono algos priklauso nuo vėliavos, laivybos kompanijos pajėgumų, laivų tipo. Algos gali svyruoti nuo 3000–4000 Eur iki daugiau nei 12 tūkst. Eur per mėnesį. Konkurencija priklauso nuo algos dydžio. Kur yra didelės algos, ten konkurencija didelė. Kur mažesnės algos, ten jaučiamas ne tik laivo kapitonų, bet ir jūrininkų trūkumas apskritai.

„Laivo kapitono darbas privalo būti gerai apmokamas. Kapitonas turi labai daug atsakomybių: visų pirma – tai žmogaus gyvybė, gyvenimo ir darbo sąlygos, poilsis, įgulos ir keleivių atmosfera laive. Taip pat pačio laivo saugumas, krovinio saugumas, aiškūs ir kvalifikuoti sprendimai ypatingomis sąlygomis, kuomet užklumpa audros, rūkas, kiti avariniai atvejai. Kapitonas laive – tai mažos teritorijos prezidentas tos šalies, po kurios vėliava laivas operuoja“, – teigia Ž. Gineitis.

Nors atlyginimai siekia tūkstančius, laivų mechanikų trūksta

Pasak jūrininkus įdarbinančios kompanijos „Boskalis Baltic“ atstovo Tado Motekaičio, Lietuvos jūrininkai daugiausia dirba tarptautinėse kompanijose: „Specialistų paruošimo, vakarų kompanijų mentaliteto ir darbo principų atžvilgiu esame tikrai konkurencingi. Atlyginimai priklauso nuo pareigų, patirties, skirtingose kompanijose taikomos skirtingos atlyginimų sistemos“.

T. Motekaitis teigia, kad jų kompanijoje atlyginimas mokamas nuolat, t.y. tiek dirbant laive, tiek būnant krante. Jūrininkai įdarbinami nuolatiniam darbui pagal Lietuvos darbo kodeksą, turi visas socialines garantijas bei papildomų privilegijų: papildomą gyvybės/sveikatos draudimą, galiojantį darbo ir buvimo krante laikotarpį, papildomą pensinį fondą. Taip pat padengiamos visos su darbu susijusių mokymų ir dokumentų išlaidos.

„130-ies mūsų lietuvių jūrininkų atlyginimo vidurkis yra apie 2700 Eur per mėnesį į rankas. Pradedantysis gauna apie 1500 Eur. Gerą karjerą pasiekę - 5000 Eur. Mūsų kompanijoje atlyginimai neatrodo tokie aukšti, lyginant su kitomis jūrinėmis kompanijomis, kadangi darbuotojai gauna tikrai gerą socialinį paketą ir geras darbo sąlygas“, - sako „Boskalis Baltic“ atstovas.

Nors Aukštojoje jūreivystės mokykloje ir specialiuose kursuose, būtinuose pagal tarptautinės konvencijos reikalavimus, jūrininkai paruošiami gerai, T. Motekaitis pastebi, kad trūksta laivų mechanikų, ypač su patirtimi kalbančių angliškai, kurių dauguma turi gerus darbus. Kita vertus, geroms kompanijoms kandidatų netrūksta.

Automatizacija laivuose didins aukštos kvalifikacijos jūrininkų poreikį

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla vykdo 6 studijų programas, iš kurių 3 yra jūrinės (jūrų laivavedyba, laivų energetinių įrenginių eksploatavimas (laivų mechanikas) ir elektros įrenginių eksploatavimas (elektromechanikas) ir 3 kranto specialybės (uosto ir laivybos valdymas, uosto ir laivybos įmonių finansai ir jūrų transporto technologijų logistika). Nuo šių metų pradedama nauja programa: laivybos ir logistikos informacijos sistemos.

„Tradiciškai populiariausia yra Jūrų laivavedybos studijų programa. Dažnai painiojamos sąvokos, todėl noriu akcentuoti, kad laivavedys yra profesija, o kapitonas – pareigybė. Laivavedys pradeda savo karjerą nuo budinčio kapitono padėjėjo, tuomet dirba antruoju kapitono padėjėju, vyr. kapitono padėjėju ir tik tuomet tampa kapitonu. Karjeros kilimas vyksta renkant plaukiojimo stažą jūroje ir laikant atestacijas. Laivų mechaniko karjera taip pat prasideda nuo budinčio mechaniko, antrojo mechaniko, kol patampama vyr. mechaniku. Vyr. mechanikas ir kapitonas yra vadovaujančios sudėties jūrininkai su aiškiai skirtingomis deleguotomis funkcijomis: laivavedžiai atsako už saugų laivo, krovinio, įgulos gabenimą, o laivų mechanikai už saugų laivų energetinių įrenginių eksploatavimą ir jų veikimo užtikrinimą“, – teigia Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja dr. G. Kalvaitienė.

2018 metais mokykla parengė 77 laivavedžius, 68 mechanikus. 2017 metais absolventų buvo gerokai daugiau: laivavedžių 128, mechanikų – 79.

G. Kalvaitienė įsitikinusi, kad automatizacija taip greitai nepakeis kvalifikuotų jūrininkų poreikio: „Kompetentingų specialistų didelis poreikis yra laivų pramonėje, uosto kompanijose, kur jūrininkai dažnai ir pratęsia savo karjerą. Automatizacija laivuose tik didins aukštos kvalifikacijos jūrininkų poreikį“.

Laivyba ir jūrų verslas yra tarptautinis verslas, kurį reglamentuoja tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai teisės aktai. Jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose reglamentuoja Tarptautinė darbo jūroje konvencija (ILMC), kurią turi vykdyti ir užtikrinti visos kompanijos. Kompanijos, norėdamos išlaikyti ir pritraukti jūrininkus darbui, konkuruoja tarpusavyje, siūlydamos didesnius atlyginimus, siūlydamos geresnes darbo ir poilsio sąlygas. Nemokios kompanijos labai greitai atsiduria Jūrininkų profsąjungų akiratyje (ITF, www.itfseafarers.org).