Universitetų indėlį ir pastangas vertina teigiamai
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas pasakoja, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigoms buvo parengtos rekomendacijos, kaip dirbti nuotoliniu būdu. Aukštosios mokyklos, kaip turinčios darbo su virtualiomis platformomis patirtį, buvo pasitelktos į pagalbą bendrojo ugdymo mokykloms, tačiau net ir joms teko įveikti ne vieną iššūkį.
„Svarbiausias iš jų – tai, kad visas studijų procesas turėjo būti operatyviai perkeltas į virtualią erdvę. Tiek dėstytojai, tiek studentai turėjo prisitaikyti prie darbo nuotoliniu būdu. Paprasčiau prie pasikeitusios situacijos prisitaikė tos aukštosios mokyklos, kurios jau anksčiau turėjo nuotolinio darbo patirties. Sunkiausia buvo toms sritims, kur būtinas kontaktas. Pavyzdžiui, menų studijoms – teatras ar muzika“, – sako V. Razumas.
Pasak jo, tiek aukštosios mokyklos, tiek studentai su šiais iššūkiais iš principo susidorojo sėkmingai.
„Toks neįprastas mokymosi būdas paskatino ieškoti naujų kūrybingų sprendimų, kuriuos dabar galima panaudoti ir sugrįžus į įprastą ritmą. Vienas iš tokių sprendimų – aktyvus bendradarbiavimas su tarptautinėmis nuotolinio mokymosi platformomis“, – sako viceministras.
Visgi, anot V. Razumo, visiškai pakeisti tradicinio mokymosi nuotolinis, matyt, nereikėtų, nes tai nebūtų tikslinga. Visgi, mokymasis po pandemijos – tikrai nebeliks toks, kaip buvo anksčiau.
„Tiek mūsų, tiek kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių aukštosios mokyklos planuoja plačiau naudoti mišrų mokymosi būdą. Toks būdas, pavyzdžiui, galėtų būti efektyviai naudojamas didelėse srautinėse paskaitose. Nuotolinis būdas taip pat galėtų išplėsti individualių konsultacijų galimybes“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Nuotoliniam mokymuisi buvo pasirengę
Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė akademiniams reikalams prof. Regina Valutytė pasakoja, kad tam, jog studentai patirtų kuo mažiau streso, buvo nuspręsta nekeisti nei semestro pradžioje sudarytų studijų planų, nei reikalavimų patiems studentams.
„Dėl to per trumpą laiką visą studijų administravimo sistemą teko adaptuoti taip, kad nuo pirmos karantino dienos studijos persikeltų į virtualią aplinką. Egzaminai, įskaitant ir baigiamuosius, vykdyti kaip įprasta, iš esmės nekeičiant studijų kalendoriaus. Studentams buvo parengtos detalios ir griežtos instrukcijos, kaip pasirengti ir elgtis nuotolinio egzamino metu. Su jais egzamino stebėtojai susisiekdavo kelios dienos prieš egzaminą bei įsitikindavo, kad studentas ne tik turi technines galimybes laikyti egzaminą per nuotolį, bet ir yra susipažinęs su instrukcijomis. Egzamino metu daromas vaizdo ir garso įrašas, aiškiai aptariami atvejai, kaip elgtis, jeigu ryšys nutrūksta ir kyla kiti sunkumai“, – aiškina universiteto atstovė.
MRU nuotolinis egzaminavimas sistemiškai vyksta jau penkerius metus, tačiau tokie dideli nuotolinių egzaminų srautai, pasak R. Valutytės, universitetui buvo naujiena, dėl to reikėjo ieškoti nestandartinių sprendimų.
Antrą karantino savaitę universitete vykdėme pirmąją didelės studentų grupės egzaminą per nuotolį, dėl ko reikėjo eilę administracijos darbuotojų apmokyti stebėti nuotolinius studentų atsiskaitymus, o visus studentus – naudotis nuotolinio egzaminavimo įranga. Dėstytojus skatinome duoti kūrybiškas užduotis, kurias galima atlikti ne per tradiciškai egzaminui skiriamas dvi akademines valandas, o per nustatytą laiką iki egzamino, kaip yra įprasta eilėje prestižinių užsienio aukštųjų mokyklų. Visgi, pasitaiko ir tokių studijų dalykų, kur nuotolinis stebėjimas yra būtinas“, – sako profesorė.
Baigiamųjų darbų gynimai universitete buvo suplanuoti gegužės pabaigoje ir anot MRU atstovės taip pat sėkmingai vykdyti nuotoliniu būdu.
„Ši užduotis paprastesnė – dirbant su užsienio studentais, o ypač vykdant jungtines studijų programas, baigiamųjų darbų gynimai daug metų vyko nuotoliniu būdu, taigi dalis dėstytojų jau buvo tam puikiai pasiruošę ir galėjo pasidalinti patirtimi“, – sako R. Valutytė.
Visgi, pasak jos, teko išgirsti ir nusiskundimų tiek iš dėstytojų, tiek iš studentų, kad nuotolinės studijos vargina.
„Suprantama, nes nesame prie jų pripratę, tad bent jau kol kas grynųjų nuotolinių studijų forma Lietuvoje kol kas nėra įmanoma, o jeigu ir būtų, tai išliktų dideliu iššūkiu universitetų akademinėms bendruomenėms, tačiau mišrūs modeliai tikrai turi nemažai potencialo“, – įsitikinusi MRU rektorė akademiniams reikalams.
Studentės verdiktas
Magistrantė Izabelė prisimena, kad į žinią, jog mokslo metus teks baigti ne universiteto suole, o prie kompiuterio ekrano, sutiko gana ramiai.
„Prasidėjus kalboms apie nuotolinį mokslą, tikėjausi, kad tai bus tiesa, nes mūsų kursas gana didelis – apie 30 žmonių. Nesinorėjo pačiame pandemijos įkarštyje sėdėti su tokiu kiekiu žmonių. Kita vertus, tai, turbūt, išvis ir nebūtų įmanoma, nes tai prieštarautų visoms rekomendacijoms. Tad naujieną, kad mokslo metus teks baigti mokantis nuotoliniu būdų, priėmiau gana džiugiomis nuotaikomis, nes pasidarė ramiau“, – pasakoja mergina.
Anot jos, prisitaikyti prie pasikeitusio mokymosi modelio pavyko ne iš karto, tačiau tam daug laiko tikrai neprireikė ir galiausiai pavyko sėkmingai baigti semestrą.
„Mes iškart buvome informuoti, kaip viskas vyks, kaip keisis, gavome reikalingas priemones. Didelė magistro studijų dalis yra savarankiškas mokymasis, tad iš dalies magistrantai jau yra pasiruošę studijuoti nuotolinių būdu. Žinoma, ne iškart viskas buvo lengva – reikia priprasti prie programų, paties paskaitų formato, išmokti nekreipti dėmesio į įvairius trukdžius, nesiblaškyti ir susikoncentruoti į paskaitą. Vis tik, kai ateini į auditoriją, žinai, kad dabar – mokysiesi, o kai atsisėdi savo virtuvėje ar svetainėje, atrodo, jog atėjai užkąsti, pailsėti ir pan., tad reikėjo poros savaičių, kad priprasčiau prie kitokio paskaitų būdo, tačiau galiausiai pripratau ir pabaigiau šiuos mokslo metus“, – džiaugiasi mergina.
Studentės pasiteiravus, ar atsiskaitymų ir egzaminų metu nekilo mintis pasinaudoti „papildomomis“ pagalbos priemonėmis, mergina sako, jog sukčiaujant yra rodoma ne tik nepagarba universitetui, bet ir sau.
„Yra atsiskaitymų, egzaminų, kurių metu dėstytojai leidžia naudotis visomis priemonėmis, tai tada pagalbos priemonėmis naudojuosi, kitu atveju – ne. Ir pasakysiu kodėl – pirmiausia, tokiu atveju tavęs, turbūt, niekas nepagautų, tačiau vis tiek egzistuoja akademinės etikos taisyklės, kurių privalu laikytis. Reikia jausti atsakomybę prieš save, vykdyti savo įsipareigojimus ugdymo įstaigai. Sukčiaujant apgauni ne tik kitus, bet ir save – tai atneša tik trumpalaikę naudą, t. y., išlaikytą egzaminą, bet ne žinias ilgalaikėje perspektyvoje“, – kategoriška Izabelė.
Nors nuotolinis mokymasis kai kam ir sukėlė papildomų rūpesčių, studentės nuomone, nuo to mokslo kokybė tikrai nenukentėjo.
„Yra žmonių, kuriems tikrai labiau patinka realios paskaitos, teko išgirsti ir iš savo bendrakursių, kad jiems sunku mokytis nuotoliniu būdu. Vis tik, tikiu, kad čia yra požiūrio klausimas ir mokėjimas prisitaikyti. Tad, manau, kad mokymosi kokybė nekrito, galbūt, kažkam buvo sunku prisitaikyti. Žinoma, yra dėstomų dalykų, kuriuos mokytis yra sunkiau – tokių turėjau ir aš, tenka pačiai ilgiau pasigilinti ir pasimokyti, bet kalbant bendrai – tai tikrai nebuvo „misija neįmanoma“, – sako Izabelė.