- Papasakokite apie savo akademiją. Kokie jos pagrindiniai veiklos principai?
- EASS yra valstybinė institucija, teikianti profesinį išsilavinimą būsimiems Estijos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams. Akademija savo veiklą pradėjo 1992 m., Estijai atgavus nepriklausomybę. Pagrindinė mūsų misija – vykdant su vidaus saugumu susijusį akademinį švietimą, mokslinius tyrimus ir jų plėtrą, taip pat mokant sąžiningus bei kompetentingus valstybės tarnautojus, sukurti saugią valstybę ir prisidėti prie visos Europos Sąjungos saugumo.
- Kokių kompetencijų yra mokomi būsimi pareigūnai? Kaip jie yra paruošiami darbui?
- Būsimi valstybės tarnautojai Akademijoje yra ruošiami keturiuose koledžuose pagal šias specialybes: policijos ir krašto apsaugos pareigūnai, gelbėtojai, pataisos įstaigų pareigūnai, mokesčių inspektoriai bei muitininkai. Paprastai kalbant, mūsų saugumo ugdymo modelis yra pagrįstas skirtingų specialybių integracija, pabrėžiant kompetencijų ugdymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Pavyzdžiui, jei policijos pareigūnas ir gelbėtojas mokosi ir kartu sprendžia problemas klasėje, tai vėliau realiose darbo sąlygose jiems kur kas geriau seksis bendradarbiauti bei abipusiai suprasti krizių valdymo situacijas.
- Kokius reikalavimus turi atitikti studentai, norintys tapti pareigūnais Estijoje? Kiek laiko užtrunka mokslai?
- Estijos policijos švietimo modelis yra visapusiška sistema, kuri taiko „mokymosi visą gyvenimą“ koncepciją. Norėdamas Estijoje tapti policijos pareigūnu, asmuo turi turėti pagrindinį išsilavinimą, būti ne jaunesnis kaip 18 metų šalies pilietis, neturėti teistumo ir laikyti 3 stojamuosius egzaminus: fizinio pasirengimo, kalbos patikrinimo ir profesinio tinkamumo pokalbio.
Egzistuoja 2 variantai: studijuoti 1,7 metų profesinį mokslą – tai yra pagrindinė policijos veikla (patrulinis-pareigūnas), arba 3 metų bakalauro programą vidutinėms kategorijoms (padalinio vadovas ir (arba) specializacija įvairiose srityse). EASS taip pat siūlo dvejų metų magistro programą aukštesnėms grupėms, tai yra universali programa visoms teisėsaugos institucijoms.
- Kiek, Jūsų nuomone, yra svarbu paruošti įgudusį, apmokytą ir psichologiškai stiprų policijos pareigūną? Kokių priemonių tam reikia?
- Manau, kad tai ypač svarbu, nes iš to ir kyla pagrindinis klausimas – ar gyventojai pasitikės teisėsaugos institucijomis? Manau, kad pasitikėjimas yra tikrai didesnis, kai pareigūnai yra gerai pasirengę, išsilavinę, ir tai tikrai ne tik raumenų galia, o proto bei teisingų vertybių rinkinys, leidžiantis teisingai bendrauti su piliečiais. Priklausomai nuo to, kaip pareigūnai elgiasi su civiliais, šie savo ruožtu vertina valstybę ir jos saugumo institucijas. Tad, manau, kad pirmoji priemonė neturėtų būti automobiliai ar įranga, o investicijos, skirtos švietimui.
- Kartais pasigirsta kalbų, kad universitetinis išsilavinimas yra nereikalingas, ruošiant policijos pareigūnus. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
- Aš tikiu, kad tai yra teisingas mokymosi būdas ir jo atsisakyti tikrai nereikėtų. Dabar tiek nacionalinė, tiek pasaulinė saugumo ir apsaugos aplinka kiekvieną dieną tampa vis sudėtingesnė. Dėl šios priežasties vien praktinių mokymų nepažįstamoms grėsmėms ir iššūkiams spręsti nepakanka. Teisėsauga turėtų vadovauti naujovėms, o ne nuo jų atsilikti. Taigi manau, kad universitetinis išsilavinimas yra labai svarbus, tačiau jis kartu turi būti orientuotas į praktiką ir kompetenciją.
- Kaip Jūs matote Lietuvos viešojo saugumo sistemą? Ar ji veikia teisingai? Galbūt, turime ir galime kažko pasimokyti iš Estijos?
Mes, estai, labai didžiuojamės savo skaitmeniniais el. sprendimais, įskaitant ir el. policiją, kuri mūsų piliečių gyvenimą daro žymiai patogesnį ir tuo pačiu didina policijos darbo bei organizavimo efektyvumą. Žinau, kad visos Baltijos šalių policijos organizacijos dažnai keičiasi praktika, ir nemanau, kodėl vienas Estijoje taikomas sprendimas negalėtų veikti ir Lietuvoje, ir atvirkščiai. Visgi, tikiu, kad bendradarbiavimui galėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Tokiu atveju, Baltijos šalims prireiktų daugiau bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, kad būtų galima sujungti išteklius bei sukurti bendrą vertę. Viena iš tokių perspektyvų – universitetinis pareigūnų ruošimas. Tada mes, EASS, turėtume konkretų partnerį bendradarbiauti keičiantis žiniomis ir praktika. Mokymasis visada vyksta abipusiai.