Pasibaigus studijoms – į darbą
Anot CVonline atstovės Ritos Karavaitienės, studentai vasarą dažniausiai gręžiasi į šias darbo sritis: viešąjį maitinimą, turizmą, viešbučių veiklą, prekybą, klientų aptarnavimą, gamybą ir žemės ūkį.
„Šiemet dėl karantino gerokai susivėlino sezoninių darbų pasiūla turizmo ir viešbučių sektoriuje, tačiau pasibaigus karantinui ir sušilus orams vasaros darbuotojų paieška kurortuose įsibėgėjo greitai“, – pastebi specialistė.
R. Karavaitienė atskleidžia, kiek vidutiniškai vasaros metu užsidirba studentai: „Įprastai per mėnesį yra užsidirbama apie 600 eurų. Žinoma, yra uždirbančių ir daugiau, ir mažiau, atlyginimo intervalas įprastai svyruoja 500-1300 eurų ribose.“
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų birželį darbdaviai įregistravo 332 darbo pasiūlymus, kuriuose nurodė, kad įdarbintų studentus. 2019-aisiais per tą patį laikotarpį tokių pasiūlymų buvo pateikta daugiau nei 500.
Tarnyba praneša, kad dažniausiai darbdaviai studentus įdarbintų pagalbiniais darbininkais, nekvalifikuotais sezoniniais ūkio darbininkais, nekvalifikuotais augalininkystės ūkio darbininkais, padavėjais, pardavėjais, klientų informavimo tarnautojais, technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojais.
Šiemet dirbs Lietuvoje: arčiau namų ar pajūryje
Tiesa, karantinas pakoregavo ne tik siūlomų darbų paklausą – pasikeitė ir vietovės, kuriose norima dirbti.
Pasak R. Karavaitienės, ankstesniais metais studentai rinkdavosi, kur dirbti – Lietuvoje ar užsienyje, tačiau šįmet situacija kitokia: didžioji dauguma studentų darbų ieško Lietuvoje – arčiau namų arba kurortuose.
„Šįmet studentų akys nukreiptos į darbų pasirinkimą Lietuvoje, jaunuoliai imasi trumpalaikių darbų, darbo praktikos arba savanorystės. Panašu, studentai nenori prarasti vasaros ir siekia įgyti darbinės patirties ar bent kažkiek užsidirbti.“
Užsienyje atlyginimas kelissyk dosnesnis
„Anksčiau krypčių sąraše puikuodavosi Pietų ir Vakarų Europos šalys, taip pat Skandinavija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – išvardija CVonline atstovė.
„Į Pietų Europos valstybes studentai dažniausiai traukdavo tikėdamiesi gauti su turizmu, viešbučių veikla ar maitinimu susijusį darbą. Štai Vakarų Europos šalyse populiariausi darbai būdavo žemės ūkio, sandėliavimo ir gamybos srityse. Į Skandinaviją jaunuoliai skubėdavo dirbti statybose, o į JAV vykdavo su populiaria Work and Travel programa“, – sako R. Karavaitienė.
„Atlyginimai Vakarų Europos šalyse įprastai būna 2 kartus didesni nei Lietuvoje, Skandinavijos šalyse – apie 3 kartus didesni. Skaičiuojant darbo užmokestį svečiose šalyse, nereikia pamiršti, kad ten pragyvenimas yra gerokai brangesnis nei Lietuvoje“, – pastebi specialistė. Ji prideda, kad Pietų Europos šalyse atlyginimas yra panašaus lygio kaip ir Lietuvoje.
Jaunystė darbdavių akimis – privalumas
Kalbėdamas apie šiųmetinę vasarą, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigia, kad sezoninių darbuotojų paklausa yra sumažėjusi.
Tačiau įprastomis vasaromis situacija būdavo kitokia – dirbančiųjų trūkdavo, ypač kurortiniuose šalies miestuose. Paklaustas, kodėl studentai nenorėjo darbo pajūryje, D. Arlauskas atsako: „Mokantys užsienio kalbas ir tam tikrą amatą, studentai vasaros metu užsidirbti traukia į užsienį. Juk yra didžiulis skirtumas, ar priskinsi kilogramą braškių Lietuvoje, ar, pavyzdžiui, Danijoje.“
Anot jo, sezoniniuose darbuose jaunas dirbančiojo amžius yra itin vertinamas: „Jaunystė yra privalumas. Studentai žino, kur atėję, jie pozityvūs, o ir darbdavys žino, kad po kelių mėnesių jųdviejų keliai išsiskirs.“
Padavėjoms antrą atlyginimą sumoka klientai
Štai Delfi skaitytoja Vigilija dalijasi darbo bare sukaupta patirtimi: „Vieną vasarą dirbau Klaipėdos rajone, Priekulėje, esančiame bare „Mingė“. Visus tris mėnesius dirbau pilnu etatu.“ Merginos teigimu, ji kasdien namo parsinešdavo apie 30-50 eurų arbatpinigių, o savaitgaliais klientai būdavę dosnesni – Vigilija uždirbdavo 40-70 eurų.
Ar pavyko susitaupyti? „Didžiąją dalį uždirbtų pinigų išleisdavau kelionėms, įsigijau mobilųjį telefoną, naujų drabužių. Tačiau pinigų likdavo, juos atidėdavau tolesniam taupymui“, – prisiminimais apie darbą bare dalijasi pašnekovė.
Darbo užsienyje klasika – braškių skynimas
Pašnekovas Arnas prisimena vasaros metu važiavęs dirbti į užsienį: „2011-aisiais vykau į Švediją skinti braškių – nors man ką tik buvo suėjusi pilnametystė, labai norėjau užsidirbti pirmą rimtą atlyginimą.“
Arnas papasakoja ir apie skandinaviškoje šalyje atlikto darbo tvarką: „Darbą pradėdavome labai anksti, apie 5 valandą ryto jau stovėdavome prie braškių lysvių. Uogas skindavome į dėžes, o šioms prisipildžius tekdavo eiti nemažą atstumą, kad sukauptą darbą išsikeistume į kronas.“
„Braškių lauke dirbančiųjų buvo apie šimtą – tai mes, lietuviai, ir lenkai. Atvykę prie didelio braškių lauko, išsirinkdavome lysvę – vieniems kliūdavo sunokusiomis braškėmis gausios lysvės, kitiems, priešingai, derliaus tekdavo eiti ieškoti toliau arba įsibrauti į kito skinančiojo lysvę“, – šypteli į užsienį dirbti vykęs vyras.
Iš Švedijos Arnas parsivežė 3 tūkstančius litų. „Iš sutaupytų pinigų nusipirkau automobilį“, – pasididžiuodamas prisimena pašnekovas.
Į Ameriką viliojanti programa
2019-ųjų metų vasarą Delfi skaitytoja Kotryna išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ten mergina vyko su plačiai žinoma, keliones ir darbą suderinančia programa Work and Travel.
„Dirbau juvelyrikos parduotuvėje ir pardavinėjau papuošalus turistams. Kai parduotuvėje klientų nebūdavo, tvarkydavausi. Manau, kad man pasisekė - kitiems studentams teko dirbi du tris darbus“, – keliais sakiniais savo darbą Amerikoje apibūdina Kotryna.
„Į Ameriką vykau ne užsidirbti, o pamatyti šalį“, – sako mergina. Kotryna pasakoja, kad didžiąją užsidirbtų pinigų dalį ji išleido kelionėms - mat norėjo pamatyti kuo daugiau. Mergina prideda: „Manau, kad Amerikoje vasaros metu užsidirbti gali tik tie, kurie ten vyksta jau ne pirmą kartą.“
Kotryna vasaromis yra dirbusi ir Lietuvoje – Palangoje, Telšiuose ir Nidoje ji dirbo padavėja. „Šie darbai išmokė vertinti savo uždirbtus pinigus“, – šypteli pašnekovė.