S. Skvernelis dar trečiadienio vakare savo feisbuko paskyroje pranešė, kad vaikai ir jų tėvai gali ramiai ruoštis Rugsėjo pirmosios šventei, mat mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų.
Anot jo, su epidemiologais yra numatytos sąlygos, kada mokymasis vyks įprasta tvarka, o kada būtų įvedamos kaukės ar svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė, S. Skvernelio teigimu, kol kas rizikingos ribos nesiekia nė viena Lietuvos savivaldybė.
„Ugdymo įstaigos veiks ir užtikrins mokinių bei mokytojų saugumą. Įsivedame aiškius kriterijus, kuriais remdamiesi organizuosime ugdymo procesą vertindami situaciją kiekvienoje savivaldybėje“, – teigė premjeras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį taip pat sakė, kad mokslo metus planuojama pradėti įprastu būdu, tačiau laikantis didesnių saugumo reikalavimų. Anot jo, nuotolinis mokymosi būdas galėtų būti taikomas iš dalies vyresnėse klasėse, tuo tarpu siekiama, kad ikimokyklinis bei pradinis ugdymas vyktų tiesiogiai.
Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose prasidės rugsėjo 1 dieną, tačiau aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentams mokslo metų pradžią rekomenduojama vėlinti, galbūt rugsėjo 14 d., nes dėl vėliau vykusios brandos egzaminų sesijos šiemet priėmimas į universitetus ir kolegijas baigsis tik rugpjūčio pabaigoje, o paskutinės sutartys bus pasirašomos rugsėjo pradžioje.
Ragina lyginti uniformas
Rugsėjo 1-osios ugdymas vyks įprastu būdu, bet laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų ir nuo šios savaitės bus vertinama besikeičianti situacija.
„Jeigu kyla klausimas ar lyginti mokiniui uniformą – tai taip, mokslo metai prasidės įprastai“, – ketvirtadienio rytą sakė A. Monkevičius.
Jis teigė, kad situacija keisis pagal du nustatytus rodiklius.
„Siūloma atsižvelgti į tuos kriterijus, kuriuos nustatys epidemiologai. Bus nustatyti du slenksčiai – A atvejis, kai užsikrėtusių savivaldybėje yra 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, ir kitas rodiklis, jei bent 10 procentų naujų atvejų nebus susiję su lokalizuotais, valdomais ar įvežtiniais atvejais, bus svarstoma dėl privalomo kaukų dėvėjimų ir kitų reikalavimų“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Jis įvardijo ir konkrečius skaičius, kada būtų pereinama prie nuotolinio ugdymo.
„Kitas slenkstis yra aukštesnis – jei konkrečioje savivaldybėje esant 25 užsikrėtimams 100 tūkst. gyventojų, tada bus vertinama galimybė pereiti prie nuotolinio mokymo konkrečioje savivaldybėje, gal lokaliai, tuose taškuose, kur bus nustatyta“, – kalbėjo ministras.
„Kol kas šių kriterijų neatitinka nei viena Lietuvos savivaldybė“, – naujausią informaciją pristatė jis.
„Mokslo metų pradžia rugsėjo 1-osios šventės yra skatintinos, jos turi vykti, bet prašysime laikytis tuo metu galiojančių reikalavimų dėl renginių organizavimo. Rekomenduojame šventes sutikti lauke, kiek galima mažiau jos turi vykti uždarose patalpose“, – apie pokyčius pasakojo A. Monkevičius.
Darbas mokyklose keisis
ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė pristatė, kokių reikalavimų turės laikytis ugdymo įstaigos.
„Noriu pažymėti, kad rugsėjo 1-ąją mes sugrįžtame į mokyklas, ugdymo procesas bus kiek kitoks – turėsime laikytis visų nustatytų reikalavimų, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas saugiai“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministerijos atstovė.
Ji teigė, kad skirtingų klasių mokiniai turėtų kuo mažesnį kontaktą mokyklose, laikytis grupių izoliacijos principo, stebėti mokinių ir darbuotojų sveikatą.
„Kaip ir dabar yra draudžiama ugdymo procese dalyvauti karščiuojantiems ar turintiems kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių vaikams, tiek darbuotojams“.
Nuo mokslo metų pradžios, turėtų būti taikomas principas, kad mokytojai turėtų vaikščioti po klases, ne mokiniai, jie turės būti vienoje patalpoje.
„Galvojant tai, kad mokiniai turėtų dirbti jiems paskirtose klasėse, labai rekomenduojame mokykloms taip planuoti mokinių darbus, kad skirtingų klasių, skirtingo amžiaus mokiniai būtų skirtingose koridoriuose, gal dalyje, gal išdėlioti klases skirtingais aukštais“, – pasiūlymus vardijo J. Navickaitė.
Mokyklos turėtų naudoti ir specialias schemas mokinių judėjimui mokyklose – į valgyklą, tualetą ir panašiai. Raginama į mokyklas patekti ne per vieną įėjimą, apsvarstyti ir skirtingus pamokos pradžios ir pabaigos laiką.
Ugdymo įstaigos taip pat raginamos atidžiai sudaryti pamokų tvarkaraščius.
„Rekomenduojama mokykloms planuojant pamokų tvarkaraštį, kad jis būtų lengvai pertvarkomos, jei dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos reikėtų keisti ugdymo būdą į nuotolinį. Tai leis išvengti tam tikrų nesusipratimų“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovė.
Klasės gali būti skeliamos
Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius teigė, kad kol kas reikalavimų pakankama, bet jei situacija blogės, klasės gali būti skeliamos per pusę.
„Turėsime laikytis tų reikalavimų, kurie bus nustatyti. Manau, kad šiuo metu tie reikalavimai yra tokie – laikytis higienos, vėdinti patalpas, nemaišyti srautų. Orientuojantis į dabartinę situaciją, manome, kad to pakanka. Bet jei bus peržengti sergamumo rodikliai, toje vietovėje (…), tai bus sprendžiama kaip reguliuoti tiek srautus, tiek vaikų proporcijas klasėje. Jeigu prireiktų, klases dalinti į dvi dalis – tam reikėtų lėšų, esame pasiskaičiavę – tai gali svyruoti mėnesiui tarp 16-17 milijonų eurų, jei tai reikėtų daryti visoje šalyje, aišku, to nebus“, – apie papildomas priemones kalbėjo A. Monkevičius.
Ministro teigimo, reikalavimai galioja visoms ugdymo įstaigoms.
„Bendrieji reikalavimai yra tokie patys visur, visose švietimo įstaigose, tie patys reikalavimai galios ir neformaliam ugdymui“, – tikino ministras.
Visi ministerijos išvardinti reikalavimai ugdymo įstaigoms bus aptarti kitos savaitės Vyriausybės posėdyje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius teigė, kad kol kas reikalavimų pakankama, bet jei situacija blogės, klasės gali būti skeliamos per pusę.
„Turėsime laikytis tų reikalavimų, kurie bus nustatyti. Manau, kad šiuo metu tie reikalavimai yra tokie – laikytis higienos, vėdinti patalpas, nemaišyti srautų. Orientuojantis į dabartinę situaciją manome, kad to pakanka. Bet jei bus peržengti sergamumo rodikliai, toje vietovėje (…), tai bus sprendžiama kaip reguliuoti tiek srautus, tiek vaikų proporcijas klasėje. Jeigu prireiktų, klases dalinti į dvi dalis – tam reikėtų lėšų, esame pasiskaičiavę – tai gali svyruoti mėnesiui tarp 16-17 milijonų eurų, jei tai reikėtų daryti visoje šalyje, aišku, to nebus“, – apie papildomas priemones kalbėjo A. Monkevičius.
Ministro teigimo, reikalavimai galioja visoms ugdymo įstaigoms.
„Bendrieji reikalavimai yra tokie patys visur, visose švietimo įstaigose, tie patys reikalavimai galios ir neformaliam ugdymui“, – tikino ministras.
Visi ministerijos išvardinti reikalavimai ugdymo įstaigoms bus aptarti kitos savaitės Vyriausybės posėdyje. Mokykloms rekomenduojama dar prailginti ilgąsias pertraukas, taip būtų spėjama ne tik išvėdinti patalpas, bet ir papietauti srautais. Todėl gali būti, kad diena mokykloje baigsis truputėlį vėliau.
Vykdo priežasčių analizę dėl matematikos
Ministras, kalbėdamas apie šių metų prastus matematikos egzamino rezultatus, teigė, kad beveik visą informaciją dėl to jau pateikė Nacionalinės švietimo agentūros atstovai ir teigė, kad duoti atsakymai buvo pakankamai išsamūs.
Vis dėlto jis pakartojo, kad turi remtis analize, ją aptarė ir numatė veiksmus, kurių bus dėl to imtasi.
„Tie dalykai turi tam tikrą inerciją, kadangi visi ugdymo turinio pakeitimai negali vykti per vienerius metus. Iš tikrųjų, jie jau prasidėjo, nuo rugsėjo mėnesio bus pradėti išbandymai parengtų programų projektų, kurie bus pradėti diegti ir atitinkamos priemonės – mokytojų kvalifikacija, vadyba, švietimo pagalba, bet numatėme ir kitą veiksmų planą jau nuo rugsėjo 1-osios dienos“.
Anot A. Monkevičiaus, jau galvojama, kaip reiktų padėti tiems, kurie ruošiasi kitų metų matematikos egzaminui t. y. vyresnių klasių moksleiviams, kuriems su matematika arba kitu dalyku sekasi prasčiau.
„Čia yra keletas dalykų , mes norėtume pasitelkti universitetus atlikti nacionalinę analizę, bet jau matome, ką turime daryti, kad galėtume padėti tiems vaikams“.
Pirmiausia nurodė pagalbą mokytojų kvalifikacijai ir paminėjo, kad šiuo metu ugdymo turinys taip pat yra geras, tačiau kai kurie dalykai yra susiję su socialiniais-psichologiniais dalykais ir taikoma atvejo analizė kiekvienam vaikui, jį matant ir bandant įveikti atotrūkius.
„Lietuvoje matome puikiai išlaikančių tuos egzaminus, turinčių gerų pasiekimų, bet ženkli dalis to nepasiekia“, – sakė jis.
Taigi, aiškino ministras, turi sisteminį planą ir turi planą, kaip padėti kitų metų abiturientams.
Surplys: karantinas mokyklose gali būti įvestas per dieną
Po ministro pasisakymo Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys sakė, kad karantinas mokyklose gali būti įvestas vos per vieną dieną.
„Per vieną dieną gali būti paskelbtas karantinas ir mokslus mokiniai tęs iš namų“, – teigė G. Surplys.