Nepaisant į viešumą iškilusių abiturientų priekaištų nuspręsta, kad lietuvių kalbos ir literatūros įskaita nuotoliniu būdu visgi bus organizuojama. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikino pasvėręs visus argumentus – norėta nepažeisti tų moksleivių lūkesčių, kurie šią įskaitą jau išlaikė.
Teigiama, kad yra sudarytos visos galimybės iki gegužės 4 dienos (jei reikės – ir vėliau) ją išlaikyti. Anot ministro, ši įskaita reikalinga. „Lietuvių kalbos kompetencija – ne vien tik literatūra, ne vien tik gebėjimas šnekėti ta kalba, bet kartu – kalbėti gyvai bei aiškiai reikšti mintis. Mokytojai ekspertai bei nemaža dalis abiturientų mano, kad tai yra svarbu, tikina, jog nereikia atsisakyti šios įskaitos“, – viename savo interviu aiškino ministras.
Sunku užtikrinti akademinį sąžiningumą
Tačiau mokslo bendruomenė susirūpino, jog nuotoliniu būdu vykdoma įskaita praras savo aktualumą. Negana to, ir anksčiau mokiniai esą ateidavo iš anksto žinodami temą ir ją išmokę atmintinai, o dabar dar ir mokytis nereikės – techninės galimybės leis tiesiog tekstą perskaityti. Be to, šios įskaitos rezultatas neturi jokios svarios galios stojant.
Mokytojams atstovaujančių organizacijų (Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos bei Lituanistų sambūrio) vadovai nesėkmingai bandė įtikinti atsakingus asmenis, kad įskaita šiuo ir taip įtemptu metu abiturientams yra tiesiog nereikalinga, kelianti papildomą stresą, kad jos būtina atsisakyti. Dirbant nuotoliniu būdu sunku užtikrinti akademinį sąžiningumą. Mokytojas negali būti tikras, kad mokinio darbas savarankiškas, tai diskredituoja visą vertinimo sistemą.
Tvarka (ne)atsakinga
Lituanistų sambūris ministrui ir kitiems atsakingiems asmenims išsiuntė kreipimąsi. Jame teigiama, jog 12 klasės lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos vykdymo tvarka nėra atsakinga.
Lituanistų sambūris siūlo teikti ekstremalios situacijos pataisą Švietimo įstatymui ir leisti abiturientams 2020 metais išimties tvarka laikyti valstybinius ir mokyklinius brandos egzaminus nelaikius kalbėjimo įskaitos. Nesant galimybės įskaitą vykdyti tiesiogiai, ją atšaukti arba apsvarstyti galimybę įskaitą vykdyti tiesiogiai gegužės-birželio mėnesiais.
Skaitmeninių knygų bibliotekos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris svarstydamas ministerijos ketinimą nuotoliniu būdu vykdyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą feisbuke užmezgė diskusiją. Jis bandė paskaičiuoti, kiek valandų mokytojai sugaiš beprasmiškai žlibindami į ekranus – spėjo, kad keliolika ar keliasdešimt tūkstančių.
Mokytoja ekspertė Regina Dilienė atsiliepdama į diskusiją pastebėjo, jog gaišti laiką įskaitai, kurios rezultatai neskaičiuojami nė į vieną aukštąją mokyklą – kvaila.
Įskaitai kalbą galima nusipirkti
Švietimo agentūros skyriaus vedėjas Rimas Stankevičius iškėlė dar vieną problemą – internete gausu skelbimų, kuriuose siūloma nusipirkti kalbas įskaitai. Ir tikrai – atidarius bet kokį skelbimų portalą gali rasti įvairiausių kalbėjimų pasiūlymų pagal potemę.
„Sveiki, jau penktus metus rašau kalbas ir jų planus 10 ir 12 klasių lietuvių kalbėjimo įskaitoms.
Esu baigusi lietuvių filologijos bakalauro ir magistro studijas, dirbu lietuvių kalbos mokytoja. Kalbėjimus rašau nebe pirmus metus, todėl turiu gana daug patirties ir užtikrintai atsakau ne tik už darbo kiekybę, bet ir kokybę taip pat galiu garantuoti, jog tos pačios kalbos antrą kartą nesiunčiu. Konfidencialumas garantuotas“, – rašoma portale „Skelbiu.lt“
Akivaizdu, paslaugos perkamos – po įrašu nutįso eilė teigiamų moksleivių atsiliepimų: „Kalbėdamas nesijaudinau, jog būsiu „prigautas“ pristatydamas ne savo jėgomis rašytą
kalbą“, – rašė vienas abiturientas. Kita moksleivė džiaugėsi, jog darbas buvo atliktas puikiai ir laiku, gyrėsi už kalbėjimą gavusi maksimumą.
Kiti paslaugos tiekėjai tikina viešąsias kalbas 10-12 klasės moksleiviams rašantys profesionaliai. Nenuostabu, teigiama, kad tokio rašymo patirtis – 9 metai. 12 klasės temų sąrašas esą vis pildomas, tai pat siūloma patyrinėti atsiliepimus.
Paskambinus nurodytais telefonais paaiškėjo, jog tekstą kalbėjimo įskaitai (su planu) galima įsigyti nuo 17 iki 30 eurų.
Gali tekti laikyti iš naujo
„Delfi“ informavo ŠMSM apie tokius atvejus ir paprašė pakomentuoti šią situaciją. ŠMSM atstovai atsakė, jog griežtai smerkia nesąžiningą akademinį elgesį ir kitus akademinės etikos pažeidimus. O akademinę etiką esą geriausiai užtikrinti gali mokytojai ir dėstytojai, kurie artimai bendraudami su mokiniais ir studentais iš arti vertina darbų originalumą bei taiko atitinkamas priemones už plagijavimą, autorinių teisių pažeidimus ar kitą neskaidrų akademinį elgesį.
ŠMSM paaiškino: paaiškėjus, kad mokinys ar buvęs mokinys per įskaitą atsakinėja ne su mokytoju sudaryta, arba ne savo parengta tema, to asmens kalbėjimas nutraukiamas, surašomas aktas. Tokiu atveju, kalbėjimas nevertinamas, nustatoma kita įskaitos vykdymo data. Jei tas pats pasikartotų ir antrą kartą, mokinys gali būti šalinamas iš įskaitos ir netekti teisės šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė sakė, jog Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnis Kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto pateikimas mokslo ir studijų institucijai kaip savo mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies), kito asmens vardu pateikto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto parengimas ir (ar) perdavimas, informacijos, skatinančios įsigyti mokslo ar studijų darbų projektus, skelbimas numato atsakomybę už kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto pateikimą mokslo ir studijų institucijai kaip savo mokslo ir studijų darbo.
Jeigu administracinį nusižengimą padaro asmuo, kuriam jau yra 16 m., atsakomybė jam taikoma asmeniškai.
Minėtame straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos nuo 100 eurų iki 3 000 eurų. Baudos dydis priklauso nuo to, kokia veikla ir kam nustatyta. Pavyzdžiui, už kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto pateikimą bauda yra nuo 200 eurų iki 500 eurų, o už mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto, kuris kito asmens buvo pateiktas, parengimą ir (ar) perdavimą – nuo 200 eurų iki 1800 eurų.
Tačiau atsakomybę už šį straipsnį gali taikyti tik Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (AEPKT).
Ar tokios priemonės gali būti taikoma mokyklose besimokantiems? Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Loreta Tauginienė teigė, jog moksleiviams Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio nuostatos netaikomos. Taikomas tik mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projektams, kurie rengiami mokslo ir studijų institucijoje – universitete, kolegijoje, mokslinių tyrimų institute.
Egzaminai vyks
Kaip jau buvo skelbta, pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d., pirmasis priėmimo etapas į aukštąsias mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d., papildomas priėmimas – iki rugsėjo 4 d. Šiuos siūlymus pateikė švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta planavimo grupė dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo, ministras tai patvirtino įsakymu. Siūlymai parengti atsižvelgiant į padėtį dėl karantino, kad būtų užtikrinta pakankamai laiko pasirengti egzaminams.
Pagrindinės brandos egzaminų sesijos, vyksiančios birželio 22 d. – liepos 21 d., rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d. Brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 d. Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieno laisvai pasirenkamo.
Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos laikymas vyksta mokyklos vadovo nustatytu laiku nuo 2020 m. vasario 25 d. – 2020 m. gegužės 22d.
Visą egzaminų grafiką galima pamatyti čia.