Mokyklos jau ruošiasi kitų metų scenarijams: neatmetama galimybė, kad ir rugsėjį gali tekti mokytis nuotoliniu būdu

Sušvelninus karantiną mokykloms leista atverti duris, visgi ne visos šiam žingsniui pasiryžo. Didžiųjų miestų savivaldybės rekomendavo mokslo metus pabaigti nuotoliniu būdu, tad daugelis ugdymo įstaigų šiuo patarimu pasinaudojo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, jog nuotoliniu būdu mokslo metus nusprendė užbaigti apie 80 proc. mokyklų. Likusios išbando mišrų mokymo būdą – dalis veiklų vyksta mokykloje.

Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko teigimu, tokiam mokyklų apsisprendimui įtakos turėjo ir išmoktos sėkmingos nuotolinio mokymo pamokos, ir artėjanti mokslo metų pabaiga – grįžtama būtų tik kelioms savaitėms.

„Ministerija skatino mokyklas kartu su mokyklų tarybomis, steigėjais įsivertinti poreikį bei galimybes grįžti, skirti daugiau laiko konsultacijoms mokiniams, kuriems liko neaiškumų, kuriems sunkiau sekėsi nuotolinio mokymo metu“, – aiškino A. Aldakauskas.

Ruošiasi pandemijos scenarijams

Svarbiausia, pasak jo, yra vaikų ir mokytojų saugumas, sveikata, juolab kad nuotolinis mokymas vyko gana sėkmingai. „Rugsėjo scenarijus svarstome, ruošiamės galimam variantui, kad ir toliau gali tekti mokytis karantino sąlygomis“, – tokios galimybės neatmetė pašnekovas.

Baigiantis mokslo metams, birželio viduryje ŠMSM numato surengti apibendrinamąją konferenciją, kur su suinteresuotomis grupėmis bus aptartos nuotolinio mokymo praktikos, tobulinimo galimybes. „Šalia bus rengiama skaitmeninio ugdymo strategija ir artimajam periodui, ir orientuojantis į tolimesnę ateitį. Svarbu išsaugoti, panaudoti didžiulį nuotolinio mokymo įdirbį, gerąją patirtį ir vėliau, ne tik karantino metu“, – apie permainas kalbėjo A. Aldakauskas.

Nuotolinis mokymas esą galėtų pasitarnauti ir kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, konsultuojant mokinius individualiai ar grupėmis, atliekant projektines veiklas. „Per šiuos du mėnesius švietimas žengė didžiulį žingsnį pirmyn, tad turime šį potencialą auginti“, – dar kartą pabrėžė jis.

Sprendimus dėl ugdymo, švietimo įstaigų darbo rugsėjį priims Vyriausybė, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją. Jei vaikai turės likti namuose, atitinkamai bus sprendžiama ir dėl jų priežiūros.

„Delfi“ kalbintas Akmenės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Rekis sakė, jog šio regiono bendrojo ugdymo švietimo įstaigos mokslo metus taip pat nusprendė baigti nuotoliniu būdu – sudarydamos sąlygas gyvai, esant poreikiui, konsultuotis abiturientams.

„Kontaktinis mokymas grįžo į neformalaus ugdymo įstaigas. Tiesa, muzikos mokyklos taiko mišrų būdą, leisdamos tėvams su vaikais patiems pasirinkti pamokos formą“, – atskiras ugdymo sritis išskyrė jis.

Kalbėdamas apie kitus mokslo metus, D. Rekis minėjo, jog bus tariamasi su įstaigų vadovais, modeliuojami įvairūs variantai, numatant taipogi ir nuotolinio ugdymo galimybę, – kad rajono švietimo bendruomenės karantino situacija nebeužkluptų netikėtai.

„Suprantame, kad nuotolinis mokymas negali visiškai lygiaverčiai pakeisti kontaktinių pamokų, tačiau tinkamai organizuojamas laikinai yra pakankama alternatyva“, – sakė D. Rekis.

Nuotolinis mokymas gyvo bendravimo nepakeičia

Jis pripažino, kad nuotolinis mokymas tampa vis labiau praktikuojamas ir ateityje bus taikomas kaip papildoma mokymo(si) forma, tačiau visiškai pakeisti gyvo bendravimo, kontaktinių pamokų neturėtų – ypač kalbant apie ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė vaizdo konferencijoje-refleksijoje „Kaip organizuojame ugdymo procesą birželio mėnesį?“ keleto mokyklų atstovų prašė pasidalinti konkrečia patirtimi. A. Ranonytė pastebėjo, jog antrus metus iš eilės birželio mėnuo tampa iššūkiu.

„Tie iššūkiai, reikia pripažinti, yra nepriklausantys nuo mūsų, ateinantys iš išorės. Jei pernai išgyvenome karščius ir poreikį perdėlioti ugdymo procesą, šiemet – turime bandymą grįžti į tradicinį ugdymo procesą, po ilgo laikotarpio, po nuotolinio mokymo“, – sakė ji.

ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė tiesioginės transliacijos metu pastebėjo, jog karantino pradžioje švietimo bendruomenei teko patirti šoką ir spręsti begales klausimų, tačiau pedagogai surėmę pečius išmoko drąsiai kalbėti apie kylančias problemas, dalytis patirtimi.

Pasigirsta nuomonių, jog birželio mėnesį jau ne laikas grįžti į mokyklas. Tačiau su tokia mintimi J. Navickaitė nesutinka – sako, jog laukia net kelios savaitės intensyvaus darbo. Mokslo metus baigė pradinukai, o vyresnių klasių mokiniai atostogauti pradės nuo birželio 19 d. Tuo metu kaip tik prasidės egzaminų sesija abiturientams.

„Kaip dėl pandemijos gyvensime rugsėjį – naujas iššūkis, gali būti visko. Kita vertus, įgijome tiek daug geros patirties, kad jos negalime prarasti, turime integruoti į ugdymo procesą. Reikia galvoti, kaip tuos privalumus, kuriuos suteikė nuotolinis mokymas galėtume panaudoti toliau ateityje“, – optimistiškai kalbėjo J. Navickaitė.

Birželį – dėmesys vaikams iš socialiai jautresnės aplinkos

Juodšilių Šilo gimnazijos direktorė Rasa Agintienė pripažino susidūrę su įvairiomis problemomis
– turi ilgosios gimnazijos statusą, tad iššūkiai seka vienas po kito. „Nenuostabu, vykdome visas programas – nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo. Noriu pasidžiaugti pedagogais – nuotolinis mokymas parodė, koks yra brandus ir kolegialus kolektyvas“, – pozityviai žvelgė R. Agintienė.

Ji pastebėjo nuotolinio ugdymo(si) pliusų: pastebėti tie moksleiviai, kurie klasėse įprastai yra nematomi. Yra ir kita pusė – gimnazijoje mokosi nemažai romų tautybės mokinių, nuotoliniu būdu dirbti buvo sudėtinga. Tačiau susitarimo prieita, bendradarbiavimas nenutrūko. Birželio mėnesį romai lankys konsultacijas, suderintos atvykimo - parvykimo galimybės.

R. Agintienė neslėpė, jog didesnių problemų, susijusių su technologijomis pavyko išvengti – dar rugsėjo mėnesį gimnazija dalyvavo modernizavimo programoje. Skaitmeninės mokymosi platformos nebuvo naujiena.

Mokslo metus Juodšilių Šilo gimnazija planuoja baigti birželio18 d. Stengsis jog iki atostogų visi vaikai aktyviai dalyvautų ugdymo procese, juolab kad tai įgyvendinti leidžia gimnazijos aplinka – ugdymo įstaigą supa šešių hektarų teritorija, aplink šilas.

Juodšilių Šilo gimnazijos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėja Jurgita Mackevičiūtė teigė, jog bus stengiamasi užtikrinti įvairią vaikų poreikius užtikrinančią veiklą – didesnį dėmesį skiriant vaikams iš socialiai jautresnės aplinkos. „Manau, kad birželio mėnuo yra puikus laikas lavinti įvairius vaikų įgūdžius, ne tik žinias. Moksleiviai ilgą laiką praleido prie kompiuterių – metas stiprinti vaikų sveikatą, emocinę būseną taip pat“, – pabrėžė ji.

Kokios veiklos vyks? Pradinukams bus organizuojama nemokama dviejų savaičių stovykla iki birželio18 d. Aplinka saugi, veiklos suplanuotos lauke. Juodšilių Šilo gimnazija – STEAM tinklo narė. STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) ugdymas – integralus, orientuotas į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą. „Veiklos bus vykdomos gamtinėje aplinkoje, nes gimnazijai svarbios gamtamokslinio ir patyriminio ugdymo vertybės“, – dėstė J. Mackevičiūtė.

5-11 klasių moksleiviams vyks ir pamokos, ir konsultacijos, ir projektinė veikla. „Pasirinkome įvairius kelius, vieno sprendimo nėra“, – tikino ugdytoja.

Gyvena realų mokyklinį gyvenimą

Anot jos, daug kas priklausys nuo to, kaip moksleiviai suspėjo išeiti programas, kaip mokytojams pavyko optimizuoti ugdymo turinį. Dvyliktokai jau baigė ugdymo procesą, tačiau visą birželio mėnesį bus teikiamos konsultacijos kontaktiniu būdu, pagal sudarytą grafiką.

Vienos didžiausių šalies ugdymo įstaigų, Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijoje mokosi 1280 mokinių. 1-4 klasių komplektų yra net 30; 5-8 klasių – 24 komplektai. „Bandome įveikti iššūkius, stengiamės gyventi normalų, komfortišką, gyvą, tikrą, realų mokyklinį gyvenimą. Negalėjimas tiesiogiai susitikti – ne ta kliūtis, kuri trukdytų mokytojams dirbti kūrybiškai“, – teigė progimnazijos direktorė Audra Galvanauskienė.

Darbas praėjusių metų birželio mėnesį, anot direktorės, buvo iš anksto suplanuotas ir aptartas, tai padėjo įveikti iškilusius iššūkius. „Birželį nesėdėjome klasėse – per karščius būtų buvę sudėtinga, mūsų mokykla keliaujanti – vaikus visur vežamės, vedamės. Pamokos vyko bažnyčiose, nacionaliniuose, regioniniuose parkuose... Patyriminės veiklos mokiniams davė daug naudos, buvo realios, vaikai įgijo kompetencijų žinių, gerų emocijų“, – pasakojo A. Galvanauskienė.

Šių metų veikla taip pat aptarta: pirmiausia su mokytojais, tėvų bendruomene, socialiniais partneriais. „Mūsų ugdymo planas pakito minimaliai. Nuo birželio pradžios vyksta visos neformaliojo švietimo veiklos – nenuotolinės, gyvos, laikomės visų reikalavimų, saugome visų sveikatą“, – sakė A. Galvanauskienė.

Pažvelgusi pro langą ji pasakojo matanti sportuojančius moksleivius – aikštynas pilnutėlis, o technologijų kabinete vyksta robotikos užsiėmimai, atvira ir biblioteka – dirbs visą vasarą. „Mokytojai teikia konsultacijas gabiems, specialius poreikius turintiems ar besimokant nuotoliniu būdu sunkumus patyrusiems moksleiviams. Pedagogai ruošiasi savanoriauti, organizuoja įvairias stovyklėles“, – kalbėjo progimnazijos direktorė.