Vasarą dalis studentų ir vyresniųjų klasių mokinių nori užsidirbti pinigų ir ieškosi darbo. Paprastai dar patirties neturintys jaunuoliai šiltuoju metų laiku galimybių padirbėti rasdavo baruose, restoranuose, prekybos, aptarnavimo sferose.
Ko jaunuoliams tikėtis šią vasarą, ar po karantino verslas turės ką pasiūlyti darbščioms jaunimo rankoms? Kaip atrodys darbo rinka po karantino ir ar joje atsiras vietos patirties neturintiems jaunuoliams?
Penkmetį neregėtos aukštumos
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, jau šiuo metu trečdaliu daugiau jaunimo (16-29 m.) ieško darbo, nei pernai tuo pačiu metu. Be to, jaunimo nedarbo lygis pasiekė penkmetį neregėtas aukštumas: balandžio mėnesį fiksuota 6,9 proc. darbo ieškančio jaunimo nuo bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Tai didžiausias nedarbo lygis jaunimo gretose nuo 2015-ųjų sausio.
Balandžio 21 d. duomenimis, darbo ieškojo 36,3 tūkst. jaunuolių – tai yra 4,7 tūkst. (14,8 proc.) daugiau, palyginti su balandžio 1 d. ir beveik 10 tūkst. daugiau, nei 2019 m. balandį (26,4 tūkst., arba 37,5 proc. daugiau nei prieš metus).
Apskritai balandžio 20 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota daugiau nei 190,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 11,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 29,8 tūkst. arba 18,6 proc., iš jų – 4,7 tūkst. asmenys nuo 16 iki 29 metų.
Ieško galinčių tvarkyti aplinką
Įsidarbinti tampa vis sunkiau įvairaus amžiaus žmonėms, ne tik jaunimui.
Karantino laikotarpiu šalies darbdaviai registruoja mažiau laisvų darbo vietų visuose sektoriuose – iš viso nuo kovo 16 d. Užimtumo tarnyboje įregistruota 8,2 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 1,4 tūkst. sezoniniam ar terminuotam darbui.
Balandžio 13–19 d. darbdaviai pateikė 1,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų – 280 vietų (21,7 proc.) sezoniniam ar terminuotam darbui. Daugiausia laisvų darbo vietų registravo įmonės iš apdirbamosios gamybos (18,8 proc. visų darbo pasiūlymų), administracinės ir aptarnavimo veiklos (13,4 proc.) bei transporto ir saugojimo (8,6 proc.) sektorių.
„Stebint tendencijas tikėtina, kad terminuotas įdarbinimas mažės, ir į darbo rinką įsiliejantis jaunimas konkuruos su paslaugų sektoriuje darbo netekusiais asmenimis.
Šiuo metu sunku vertinti, kas vyks darbo rinkoje pasibaigus karantinui, tačiau įmonėms sustabdžius plėtros planus, darbuotojams paskelbus prastovas, tikėtina, kad jaunimui, neturinčiam darbo patirties, įsidarbinti bus sunkiau, nes darbdaviai galės rinktis iš labiau kvalifikuotų, tačiau dėl ekstremalios situacijos darbo netekusių asmenų“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Prasidėjus sezonui, laisvos darbo vietos daugiausiai skirtos aplinkai tvarkyti – pagalbinių darbininkų ieškojo seniūnijos šiukšlėms ir lapams rinkti, užterštoms teritorijoms valyti, smulkiems želdiniams tvarkyti.
Darbininkų ieškoma istorinių ir turistų lankomų vietų aplinkai sutvarkyti, žolei pjauti, gatvėms ir keliams tiesti, taip pat žemės ūkyje. Specialistams daugiausia darbo pasiūlymų buvo logistikos vadybininkams – jų ieškoma aktyviai vežėjų ir klientų paieškai, krovinių judėjimo organizavimui, pasiūlymų bei kitų dokumentų ruošimui.
Retas nurodo, kad priimtų moksleivį ar studentą
Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas, kurios nėra atskirai išskiriamos pagal amžiaus grupes, pavyzdžiui, tik jaunimui. Sąrašuose šiuo metu tik 11 darbo pasiūlymų, kuriuose darbdaviai nurodė, kad į darbą priimtų moksleivį ar studentą. Tai darbai pagalbiniams darbininkams ir valytojams.
2019-aisiais šalies darbdaviai studentams pateikė beveik 1,6 tūkst. darbo pasiūlymų, moksleiviams – 253. Jiems daugiausiai laisvų darbo vietų, kaip įprastai, buvo paslaugų sektoriuje – vasaros sezonui darbdaviai laikiniems darbams ieškojo padavėjų, barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, pardavėjų, nuomos darbuotojų, kambarių tvarkytojų.
Vasaros sezono metu didžiausias darbo jėgos paklausos augimas buvo fiksuotas šalies pajūryje – Palangoje, Neringoje ir Klaipėdoje. Dauguma įmonių priėmė į darbą norinčius nuo 18 metų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, moksleiviai gali tikėtis nekvalifikuoto, nereikalaujančio didelės atsakomybės darbo – ledų pardavėjų, apželdinimo darbininkų, valytojų, slaugytojų padėjėjų, padavėjų padėjėjų, pagalbinio pobūdžio darbų augalininkystės ūkiuose, maitinimo, prekybos sektoriuose.
Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, įsidarbinti didesnes galimybes turi 18 metų turintys moksleiviai. Darbo saugos reikalavimai, mažesnė darbo laiko trukmė, materialinė atsakomybė ir kiti veiksniai – darbas įmonėse pamaininis (ledų fabrikai, kepyklos) arba kavinės (jei prekiaujama alkoholiu), arba reikia gyventi ten, kur dirbama (poilsiavietės) – riboja nepilnamečių įdarbinimą.
Taip pat Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriai bendradarbiauja su savo aptarnaujamos teritorijos ūkininkais ir ūkiais, kurie kiekvienais metais įdarbina moksleivius vasaros atostogų metu, ypač tai aktualu rajonuose gyvenančiam jaunimui, kur mažiau darbo pasiūlymų.
Šalyje veikia 45 Užimtumo tarnybos jaunimo darbo centrai (JDC), kurie teikia informaciją, konsultacijas jaunimui ir moksleiviams apie įsidarbinimą vasaros atostogų metu bei laisvas darbo vietas, o darbdaviams – apie galimybę įdarbinti moksleivius vasaros atostogų metu.
CV antplūdžio nejaučia
Karantino metu analogų neturinčius skaičius fiksuoja darbo paieškos portalai. Štai darbo paieškos portalas „CV Online“ skelbė dvigubai mažiau darbo pasiūlymų nei pernai tokiu pačiu metu.
„Beprecedentė situacija. Įprastai tais normaliais laikais jaunimas dažniausiai sugebėdavo derinti darbą ir studijas. Dažnu atveju rinkdavosi darbą aptarnavimo, prekybos, viešo maitinimo sferose, taip pat – pagalbinius darbus.
Dabar visos šios sferos patenka į juodąją zoną, kur darbo pasiūlymų žymiai sumažėjo. Jaunimui belieka tai, kas liko: sandėliai, gamyba, žemės ūkis, logistiniai darbai, susiję su prekių pristatymu, išvežiojimu. Taip pat paprastesnės, žemesnės kvalifikacijos pozicijos – prekių atrinkimas, rūšiavimas, pakavimas. Štai tokios pozicijos šiuo metu gali būti prieinamos jaunimui“, – kalbėjo darbo paieškos portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Nors nedarbo lygis auga, gyvenimo aprašymų bedarbiai neskuba talpinti darbo paieškos svetainėse.
„Tiek darbdaviai pristabdė veiksmus, tiek ir ieškantys darbo. Daug atsargiau vertina šią situaciją abi pusės ir neskuba kol kas imtis kardinalių pokyčių. Gal ir buvo galima tikėtis, kad pradės plūsti ieškančių darbo CV, tačiau taip tikrai nėra.
Žmonės yra atsargūs, kol nesibaigė karantinas, žmonės neskuba priimti kažkokius sprendimus. Aktyviausi, labiausiai portalą lankanti auditorija – 25-34 metų amžiaus grupė. Tokių žmonių šansai didesni, jie jau turi darbinės patirties, taiko į aukštesnes pozicijas, tokių pasiūlymų portale ir yra daugiau“, – kalbėjo „CV Online“ marketingo vadovė.
Mato optimistinių prielaidų
CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis pastebi ir atsigavimo ženklus, po Velykų darbo skelbimo skaičius auga.
„Darbo pasiūlymų pobūdis CVbankas.lt portale iš esmės nepasikeitė. Pats skelbimų skaičius šiek tiek mažėjo prasidėjus karantinui, tačiau jau nuo Velykų jaučiamas tam tikras darbdavių atsigavimas – darbo skelbimų skaičius pamažu auga.
Su darbo ieškančiaisiais matoma panaši tendencija: prasidėjus karantinui lankomumas ir kandidatavimų skaičius sumažėjo, tačiau per pastarąsias savaites stebėjome augimą ir šiuo metu bendras kandidatų skaičius jau viršija praėjusių metų lygį. Tačiau antplūdžiu to tikrai negalime pavadinti, darbo ieškančiųjų aktyvumas vis dar yra kiek mažesnis nei šių metų pradžioje prieš karantiną“, – teigė CVBankas.lt vadovas T. Toleikis.
„CV Bankas“ portalo vadovas T. Toleikis mano, kad vasarą verslas atsigaus ir jam reikės darbščių jaunuolių rankų.
„Didelė dalis jaunimo sezoninių darbų yra prekybos, maitinimo srityse, kurios šiuo metu yra smarkiai apribotos karantino suvaržymų, taigi ir darbuotojų neieško. Tačiau karantinas jau dabar yra palaipsniui švelninamas, ir šie verslai vasarai greičiausiai atsidarys ir jiems bus reikalingi darbuotojai.
Negana to, nemažai sezoninių jaunimo darbų yra turizmo srityje, kurortiniuose Lietuvos miestuose. Šią vasarą Lietuvos gyventojams gali ir nebūti galimybių keliauti užsienyje, taigi atostogas žmonės leis Lietuvoje – tai vėlgi gali padidinti turizmo paslaugų Lietuvoje apimtis bei darbuotojų poreikį. Apibendrinant: kol kas tiksliai nėra aišku, kokios bus jaunimo įsidarbinimo vasarai galimybės, tačiau yra prielaidų, kad jos bus geros“, – prognozavo T. Toleikis.
