Pasak specialistų, karantino sušvelninimas buvo labai laukiamas, visais būdais buvo siekiama nepaleisti sportininkų pagauto ritmo. Klausiame trenerių, kaip sportininkai atsigauna po karantino ir kaip jų darbas atrodo dabar?
Kaip sportas vyko karantino metu?
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė tikina, kad karantino metu sąlygos visiems buvo vienodos, taip pat ir sportininkams, kurie ilgesnę laiko dalį turėjo praleisti namie, o ne salėje. Viceministrės teigimu, daugelis sporto bazių karantino metu buvo uždarytos, tad iki priimant atskirą Vyriausybės sprendimą, kad aukšto meistriškumo sportininkams galima pradėti treniruotes, jie sportavo tik individualiai lauke arba savo asmeninėse erdvėse.
„Sportininkai grįžę iš įvairių užsienio šalių lygiai taip pat laikėsi saviizoliacijos. Treniravimas buvo visiškai sustojęs. Prasidėjus karantino švelninimo etapams aukšto meistriškumo sportininkai buvo vieni iš pirmųjų, kuriems buvo leista pradėti treniruotis uždarose erdvėse. Mes skatinome protingą taisyklių laikymąsi, kad treniruotės iš karto nevyktų daugeliui žmonių ar bendroms komandoms. Sportininkai pradėjo treniruotis nuo pratimų darymo, fizinio krūvio, o komandinės treniruotės įvyko vėliau“, – buvusią situaciją aiškina ji.
Karantino atlaisvinimas buvo labai lauktas
Pašnekovė užtikrina, kad karantino atlaisvinimas aukščiausio meistriškumo sportininkams buvo labai lauktas, kadangi kontaktas su treneriu, technikos išdirbimas jiems be galo svarbus. K. Tiesneytė palygina, kaip muzikantui sunku po kurio laiko prisėsti prie instrumento, taip ir sportininkui nelengva grįžti į salę, ant kilimo ar į baseiną.
„Pradžioje kai kurie sportininkai skundėsi, kad neturi informacijos, neaišku dėl ateities. Visi vienodai laukėme sprendimo, ar varžybos yra nukeliamos, kada planuojama jas atnaujinti. Ta pradžia visiems buvo toks laukimas, bet po truputį įsivažiavome. Sportininkai yra kantrūs žmonės, jie puikiausiai suprato, kad turi laikytis saviizoliacijos. Jie viešojoje erdvėje rodydavo, kad pasilieka namuose, laikosi taisyklių ir treniruojasi individualiai“, – džiaugiasi ji.
Sportas greitai persiorientavo
Pasak K. Tiesnesytės, karantino metu buvo labai populiarios online treniruotės. Ji tikina, kad sportas pakankamai greitai persiorientavo, treneriai susijungė į grupes, darydavo fizinio pasirengimo treniruotes online būdu. Specialistės teigimu, sunkiausia dalis dabar tai, kad visos pasirengimo, atrankos varžybos yra nukeltos.
„Dalis varžybų jau prasideda, rudenį sportas labiau atsigaus. Dabar pagrindinis laukimas yra Olimpinių žaidynių. Tarptautinis Olimpinis komitetas yra priėmęs sprendimus, kad kiekviena sporto šakos federacija organizuoja savo atranką. Yra duotas terminas, iki kada visos atrankos turi įvykti“, – pabrėžia ji.
Sportininkams mokamos stipendijos
Pasak K. Tiesnesytės, ramybės į sportininkų gyvenimą atnešė žinia, kad aukšto meistriškumo sportininkams, kurie dėl pandemijos negalėjo dalyvauti atidėtose olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, bus ir toliau mokama valstybės stipendija.
Valstybės stipendijų mokėjimas aukšto meistriškumo sportininkams kaip tik baigėsi karantino laikotarpiu, kitiems būtų pasibaigęs vasaros pabaigoje. Valstybės stipendija būtų buvusi pratęsiama su sąlyga, jeigu sportininkas būtų parodęs gerus rezultatus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasiūlė tokią Sporto įstatymo pataisą norėdama užtikrinti stabilumą sportininkams, kad jie galėtų koncentruotis į pasiruošimą būsimoms varžyboms, treniruotes“, - sakė viceministrė.
Sportininkai jau laukia pirmųjų startų
Pašnekovės teigimu, tvarkaraščiai po truputį aiškėja, tarptautinės federacijos jau dėliojasi, priiminėja sprendimus. Anot jos, jau yra atvykstančių sportininkų, o klubai, kurie yra nusipirkę žaidėjus, grįžo į treniruotes ir varžybos jau vyksta. K. Tiesnesytė tikina, kad yra sudarytos sąlygos atvykti iš užsienio sportininkams, treneriams ir kitiems specialistams.
„Visose sporto bazėse yra pasirūpinta dezinfekciniais skysčiais, valomos salės. Skiriamas didelis dėmesys higienos reikalavimams. Atvirose ir uždarose erdvėse šiuo metu renginiai yra galimi, atvirose erdvėse gali dalyvauti 1000 žiūrovų, o nuo rugsėjo mėnesio nėra nustatyta jokių skaičių sporto renginių žiūrovams.
Kad saugotume gyventojų sveikatą, laikinai bus privaloma naudoti apsaugos priemones. Turime daug vykstančių varžybų, kai kurios jau ir vyko. Gyvenimas po truputį grįžo į vėžes. Kai kurie sportininkai jau laukia pirmųjų startų, o kiti juos jau turėjo“, – situaciją komentuoja K. Tiesnesytė.
Alternatyvos gali įgauti pagreitį
Anot jos, ateityje treniravimuisi ypatingų pokyčių galbūt ir nebus, daugiausia pasikeitimų pajausime per masinius susibūrimus.
„Yra sporto šakų, kurios išbandžiusios čempionatų organizavimą online būdu. Tačiau tai tikrai nepavyksta visoms sporto šakoms. Tendencija buvo ir iki karantino, kad sporto šakos ieško būdų kaip pritraukti daugiau žiūrovų ir pasirenka kažkokias rungtis, kur dalyvauja mažiau sportininkų. Vienas iš pavyzdžių – krepšinis 3 prieš 3. Ši tendencija buvo prasidėjusi šiek tiek anksčiau ir panašu, kad ji gali įgauti kažkokį pagreitį“, – prognozuoja ji.
Pradėjo treniruotes gegužės pradžioje
Imtynių rinktinės vyriausiasis treneris Mindaugas Ežerskis teigia, kad dėl karantino viskas nuskėlė. Jis pasakoja, kad prasidėjus pandemijai rinktinė buvo paskutiniame pasiruošimo etape atrankos turnyrui į Olimpiadą, tad suskubo namo, kad neuždarytų sienų.
„Grįžome čia porai mėnesių, visi išsiskirstėme po namus. Siuntėm individualias užduotis, planus, kas ką turi daryti. Siuntėme pavyzdžius, kad reikia formą palaikyti per tą laiką. Kas kaip galėjo, tas taip ir dirbo.
Tai truko maždaug porą mėnesių. Dėkojame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kadangi ji suteikė sąlygas rinktinei treniruotis Europos ir pasaulio čempionatams. Gegužės pradžioje rinktinei leista treniruotis, nors buvo apribojimų, ant kilimo tik po vieną porą, bet bent galėjome pradėti dirbti. Nuo gegužės mėnesio rinktinė jau dirba”, – aiškina jis.
Grįžo pasiilgę veiklos
Trenerio teigimu, nėra aiškumo kaip bus su varžybomis, kol kas dar nėra aišku, kam rinktinė ruošiasi. Anot jo, nors šių metų startų nebus, tačiau laukia kiti metai, tad vis tiek reikia dirbti. Jis aiškina, kad rinktinė darbus atlieka, ruošiasi, o kai sužinos kada bus varžybos, tada ruošis tikslingiau.
„Pirmieji ES karantino metu pradėjome treniruotis ant kilimo. Ministerija mums pateikė visus nurodymus. Visų pirma, ačiū „Sportimai“, kur treniruojamės, kadangi čia labai gerai suveikė dezinfekcija, prieš ir po treniruotės išvalydavo salę, sutikrindavo temperatūras. Salėje treniruodavome ne daugiau kaip 4 žmones, viename gale viena, kitame kita pora. Treneriai viską žiūrėjo su kaukėmis, taip ir dirbome po truputį. Buvo sunkoka, bet per savaitę ar dvi įpratome. Patys vyrai buvo pasiilgę imtynių, vyriško pasimušimo“, – tikina jis.
Kai kam karantinas išėjo į naudą
Pasak pašnekovo, rinktinės sportininkas Mantas Knystautas buvo traumuotas, tad jam karantinas išėjo į naudą. Pasak trenerio, jei Olimpiadą būtų šiemet, tai sportininkas niekaip nebūtų ten spėjęs, kadangi dabar ji nusikėlė, po traumos M. Knystautas atsistatė.
„Aš manau, kad mūsiškiam tas Olimpiados nukėlimas metams išėjo į naudą, kadangi tai jauna rinktinė. Jeigu rinktinė būtų vyresni 33 ar 34 metų, kai galvojama apie paskutinę Olimpiadą, tada galbūt viskas būtų kitaip. Mūsų atžvilgiu, graikų – romėnų imtynių atžvilgiu, tai jauna rinktinė, tad viskas gerai. Rinktinė nusiteikus puikiai, nuotaikos geros ir ruošiamės varžyboms”, – optimistiškai kalba jis.
Pagrindinė užduotis – išlaikyti formą
Trenerio teigimu, pagrindinė užduotis, kurios jie prašė rinktinės, tai išlaikyti formą, rodiklius, fizinį ir kardio pasiruošimą. Anot jo, rinktinės nebuvo reikalaujama atlikti 2 treniruočių per dieną, buvo prašoma daryti tik vieną, kad po poros mėnesių viskas nebūtų išbalansuota ir nereikėtų 3 mėnesių komandai vėl grįžti atgal į formą.
„Aišku, grįžo su pilvukais, bet nieko, jau praėjo beveik du mėnesiai ir viskas tvarkoje. Į naudą yra tai, kad imtynininkai 4-5 metus sportuoja be pertraukų, baigiasi vienas etapas ir prasideda kitas. Tie du mėnesiai gavosi kaip priverstinis poilsis“, – teigia jis.
Sportininkai grįžo psichologiškai pailsėję
Pašnekovas tikina dabar pastebintis, kad kai kurie sportininkai tikrai grįžo psichologiškai pailsėję, labiau nusiteikę ir pasiruošę darbui. M. Ežerskio teigimu, būdavo matyti, kad žmonės pavargsta nuo tų stovyklų, kelionių bei rutinos.
„Man pačiam įdomu, kaip viskas atrodys ateityje. Manau, kad turėsime išmokti gyventi su tuo, virusas niekur neišnyks, visada bus tarp mūsų. Galbūt atsiras vakcina, kažkokie vaistai. Kaip tai atrodys artimoje ateityje, kitų metų Olimpiadoje, aš neįsivaizduoju. Sportas be žiūrovų nelabai užvedantis. Tikimės, kad viskas turėtų grįžti į vietas, nors žvelgiant į dabartinę situaciją, nuotaikos nėra tokios geros“, – teigia M. Ežerskis.
Darė viską, kas įmanoma izoliacijos sąlygomis
Ieties metikės, nacionalinės čempionės Livetos Jasiūnaitės trenerė Teresė Nekrošaitė pasakoja, kad karantino metu sportas vyko įvairiai, tačiau joms šiek tiek pasisekė, nes pandemijos pradžioje jos spėjo grįžti iš Turkijoje vykusios stovyklos.
„Buvo momentas, kai priėmė įsakymą, kad nieko negalima neišleisti iš oro uosto. Tada mes jau veikėme per ministeriją, federaciją, kad jie suorganizuotų visus į vieną krūvą, sudarytų sąlygas, jog tikrai sportininkams netektų gyventi viešbutyje po 9 asmenis. Viską labai gerai suorganizavo ir mumis labai gerai rūpinosi.
Tenai turėjome sąlygas, pasiskirstydami galėdavome kažką paveikti. Darėme viską, kas buvo įmanoma izoliacijos sąlygomis“, – pasakoja ji.
Laukia rimtesnių varžybų
Pasak jos, vos pradėjus treniruotis buvo dėvimos kaukės, dezinfekuojami paviršiai, kad viską būtų galima tvarkingai perduoti kitam sportininkui. Ji aiškina, kad sportininkams labai padėjo federacija, kadangi reikėjo nupirkti pilnavertišką štangą. Anot jos, federacija ieškojo, siuntė variantų, kad tik sportininkui būtų arčiau to įprasto krūvio.
„Sportininkai dar tikrai negrįžo į buvusį krūvį, yra praleisti etapai. Aš visada sakau, kad yra 7 etapai, o praleidome kokius 2. Kompensavome, pakeitėme kai kuriuos dalykus, vis tiek ne tas krūvis. Lengvaatletės sako, kad starto nėra, tai ramiai bėgioja krosus, ruošiasi kitiems metams. „Po Naujų metų mes tikrai išėjome į gana gerą lygį, labai gerai įeidinėjome į darbinę formą. Šiuo metu esame patenkinti, turėsime tokius rimtesnius startus“, – planus atskleidžia ji.
Dabar jau įsibėgėjama su startais
Ji tikina, kad visada norisi pasitikrinti jėgas su varžovais. Anot pašnekovės, dabar tik įsibėgėjama su startais.
„Žiūrėsime, kaip praeisime pasiruošimo sezoną. Pagal visus rodiklius mums matysis, kiek užauginome jėgos, šoklumo, sprinto ir pagal suvestines žinosi, kokiame lygyje esame, ar pasivijome ano laikotarpio rezultatus, ar reikia dar vytis.
Tikimės, kad nebus antros viruso bangos, nors ruduo mums nėra toks svarbus, bet vis tiek ta izoliacija slegia. Yra daug veiklų, reikia nepaleisti, dirbti ir išeiti iš tos būsenos“, – aiškina ji.