Europos Komisijos inicijuotas praėjusių metų „EU Justice Scoreboard“ tyrimas atskleidė, kad pagal teisininkų skaičių 100 tūkst. gyventojų Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių 2017 m. duomenimis yra vos šešta nuo galo. Tuo tarpu pagal naujausius įsidarbinamumo rodiklius, praėjus vieneriems metams po studijų baigimo teisės krypties absolventų įsidarbinamumo rodikliai buvo aukšti. Karjera.lt duomenimis, Mykolo Romerio universiteto absolventų – 78,91 proc., Vilniaus universiteto – 63 proc., Vytauto Didžiojo universiteto – 61,87 proc.

Lietuvos advokatūros pirmininkas prof. dr Ignas Vėgėlė neabejoja, kad visuomet trūksta išsilavinusių ir kvalifikuotų teisininkų. „Jei būtų ruošiama per daug teisininkų, tai Lietuvos advokatūra kasmet sparčiai augtų. O tas pokytis yra labai nedidelis. Pavyzdžiui, 2018 m. savo gretose vienijome 2213 advokatus, o 2019 m. šis skaičius išaugo tik 35 naujais nariais“, – įsitikinęs Lietuvos advokatūros pirmininkas.

Išsilavinimas – universalus

Pasak prof. dr. I. Vėgėlės, teisininko išsilavinimas yra labai universalus. O ir nederėtų teisininko profesijos susiaurinti iki klasikinės teisėjo, advokato, antstolio, notaro ar prokuroro profesijos.

„Teisinis išsilavinimas yra nepamainomas tiek versle, tiek bankų sistemoje ar draudimo sektoriuje, tiek valstybės tarnyboje. Vis daugiau teisinių žinių reikia sveikatos priežiūros sistemoje ar duomenų apsaugos srityje ir kitur. Ir tas laukas su naujausiomis technologijomis, poreikis reguliuoti vis sudėtingėjančius socialinius santykius auga ir didėja“, – įsitikinęs Lietuvos advokatūros pirmininkas ir priduria, kad pastaruoju metu pastebi ir didelį teisininkų poreikį.

Ignas Vėgėlė

Sparčiai Lietuvoje augančiam finansinių technologijų (arba kitaip fintech) sektoriui atsiranda nauji teisiniai santykiai bei teisinis reguliavimas, didėja poreikis specialistų, išmanančių ir teisę, ir finansų technologijų specifiką. Atitikties pareigūnai, pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos specialistai, naujųjų finansinių technologijų „detektyvai“ – tik keli naujų teisinių profesijų pavyzdžiai.

Net ir šalį užvaldžiusios pandemijos krizės metu pastebėta, kad nemaža dalis teisininkų turėjo daugiau darbo nei įprastai. Jau dabar pasigirsta, kad įmonės svarsto galimybę bylinėtis su valstybe dėl suvaržytų teisių bei ūkinės veiklos apribojimų galimai pažeidžiant Konstituciją ir sieks prisiteisti patirtą žalą.

„Teisininko profesiją galima lyginti su gydytojo profesija. Ji amžina, nes teisės paskirtis – išvengti konfliktų visuomenėje, o jiems kilus – padėti juos išspręsti. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad teisė yra visas mūsų valstybės pamatas ir nepriklausomai nuo įvairių vertinimų šios specialybės profesionalų visada reikės. Aš manau, kad savo srities profesionalas visada ras savo vietą, kad ir kokia ji bebūtų – siaura ar maža“, – sako prof. dr. I. Vėgėlė.

Nors kolegijos ruošia teisininkus, teisininko profesija reikalauja plataus išsilavinimo, o tokį teikia tik universitetai. Todėl labai svarbu, kad reguliuojamoms profesijoms specialistus ruoštų universitetai. „Tačiau advokatūroje turime pavyzdžių, kai specialistai buvo pradėję mokslus kolegijoje, tačiau juos tęsė universitete, o šiuo metu yra praktikuojantys advokatai. Visgi, studijos kolegijoje ir vėliau universitete paprastai užtrunka ilgiau“, – teigia Lietuvos advokatūros pirmininkas.

Vis labiau rūpinasi savo teisių gynimu

Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Švirinas, skaičiuojantis daugiau nei 20 metų trunkančią teisinę karjerą, pastebi, kad verslo segmente teisininkų poreikis nuosekliai didėja, kadangi verslas auga tiek apimtimi, tiek kokybine prasme.

„Verslo santykiai sudėtingėja, verslininkai vis labiau rūpinasi savo teisių gynimu ir apsauga, todėl didėja ir ginčų skaičius. Tai dalis priežasčių, kodėl teisinių paslaugų poreikis rinkoje vis auga“, – sako K. Švirinas, atstovaujantis klientams komerciniuose ginčuose tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teismuose ir komercinio arbitražo institucijose.

Be to, kaip pastebi „Sorainen“ partneris, augantis specifiškumas versle reikalauja gilesnių teisinių žinių vienoje ar kitoje srityje. „Specializacijai augant, didėja ir teisinių paslaugų kokybė. O tai yra neabejotinai teigiama tendencija. Čia kaip gydytojo darbe, jeigu netinkamai gydysi – pasekmės skaudžios“, – teigia K. Švirinas.

Gali įgyti specializuotų teisės srities žinių

Kaip pasakoja Mykolo Romerio Universiteto (toliau – MRU) Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė MRU galima įgyti ne tik klasikines teisines profesijas, bet ir naujų, specializuotų teisės srities profesinių žinių, kurios yra aktualios šiandien.

„Šiais metais MRU startuojanti nauja bakalauro programa „Teisė ir finansinės technologijos (fintech)” buvo sukurta kartu su beveik dešimt Lietuvos verslo įmonių bei tarptautinių teisės žinynų pirmaujančiomis Fintech srityje pripažintomis advokatų kontoromis, kurios dalyvaus teisininkų su finansinių technologijų specializacija parengime“, – teigia prof. dr. Lyra Jakulevičienė.

Lyra Jakulevičienė

Pasak profesorės, teisininkų parengimo kokybę MRU užtikrina ne tik aukščiausio lygio teisės praktikai bei mokslininkai, bet ir mentorystės programos, dirbtinio intelekto panaudojimo teisėje diegimas, darbdavių ir kitų socialinių partnerių dalyvavimas studijų procese. MRU teisės mokykla taip pat vykdo 7-ias magistro studijų programas užsienio kalba, sulaukia didelio užsienio studentų skaičiaus.

„MRU teisės mokykla yra pripažinta tarptautiniu mastu ir jau antrus metus patenka tarp 250 geriausių pasaulio teisės mokyklų QS dalykiniame reitinge teisės kryptyje. Baltijos regione MRU teisė vienintelė patenka į šio prestižinio reitingo pirmuosius šimtukus, Lenkijoje – tik du teisininkus rengiantys universitetai“, – sako prof. dr. Lyra Jakulevičienė.

Kokybiško parengimo klausimas universitetinį teisinį išsilavinimą įgijusiems absolventams nekyla. Be to, vien tik tapatinti teisininką su klasikinėmis teisinėmis profesijomis – teisėjo, advokato, notaro, prokuroro ar antstolio – nederėtų. Teisinis išsilavinimas yra itin universalus ir paklausus ir kitose srityse, o tai, kad didėja naujų – specializuotų teisininkų paklausa darbo rinkoje turėtų paskatinti rimčiau apsvarstyti, teisės studijų galimybę.