„Visiškai neįvertinau savo finansinių galimybių prieš išsikeliant iš tėvų namų. Nė neįsivaizdavau, kad viskas taip brangiai kainuoja. Pradėjusi gyventi Vilniuje norėjau nuomotis butą, kuriame nereiktų stumdytis pečiais su kitais studentais. Taip pat su naujais draugais dažnai išeidavome pasilinksminti. Po 2 savaičių sostinėje jau teko skambinti mamai ir sakyti, kad neužtenku duotų pinigų. Tada pradėjau atsakingiau vertinti savo finansines galimybes“, – pasakoja šiuo metu jau trečiame kurse esanti studentė Gabrielė. Tokia istorija – visai ne išskirtinė. Dažnas studentas savarankiško gyvenimo pradžioje susiduria su finansiniais sunkumais. Kad pavyktų jų išvengti, verta pasidomėti, kiek gi gali reikti pinigų naujai gyvenimo pradžiai.
Studijos – naujas gyvenimo etapas
Pasiruošti kraustymuisi į kitą miestą tiesiog būtina. Kiekvienas didmiestis turi savus pliusus ir minusus, tad neretai jauni žmonės, rinkdamiesi studijų programą, didelį dėmesį skiria ir miestui, į kurį reiks važiuoti gyventi.
„Naujas gyvenimo etapas jauniems žmonėms kelia ne tik jaudulio, streso, bet ir finansinių iššūkių. Pragyvenimo išlaidos didmiestyje yra gerokai didesnės, lyginant su regionais. Pastebima, kad moksleiviai iš nepasiturinčių šeimų dažnai net nestoja į aukštąją mokyklą arba meta studijas anksti ir neįgyja aukštojo išsilavinimo. Tai įvyksta todėl, kad jie neturi finansinių galimybių pragyvenimui. Džiaugiamės tuo, kad prieš porą metų Vilniaus universitete studentams buvo padidinta socialinė stipendija, kuri sugretinta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD). Taip pat Vilniaus universitetas yra įsteigęs VU 450-mečio stipendiją, skirtą būtent būsimiems studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Siekiant mažinti Lietuvoje opią socialinės atskirties problemą, pirmuosius studijų metus – nuo rugsėjo iki birželio mėnesio – stipendija yra mokama net 100 gabiausių, tačiau finansų stokojančių studentų. Papildomai VU studentams yra suteikiama vienkartinė parama kriziniais atvejais, nutikus nelaimei“, – pasakoja Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė.
„Turbūt didžiausias pokytis, kuris atsiranda persikėlus į kitą miestą ir pradėjus studijuoti – gyvenimas tampa daug savarankiškesnis nei anksčiau. Greta studentiško gyvenimo laisvumo, reiktų nepamiršti ir brandos. Daug lengviau viską susitvarkyti padeda asmeninių finansų planavimas. Žinant, kiek kam galiu skirti, mėnesio eigoje tampa daug lengviau planuoti išlaidas. Iš anksto suskaičiavus būtinąsias pragyvenimo išlaidas, galima žinoti, kiek galiu skirti studentiškam laisvalaikiui“, – pataria Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentė Kristė Skaudaitė. Pasak jos, kalbant apie asmeninių finansų valdymą, norisi nepamiršti, jog studentiški metai yra ypatingas laikotarpis. Laisvalaikį galima praturtinti prisijungiant prie įvairių organizacijų veiklos, būnant savanoriu prasmingose veiklose. Būtent jos dažnai leidžia pažinti save ir savo talentus skirtingose aplinkose, tad tai – investicija į save, kuri ne tiek daug ir kainuoja pinigais, bet atsiperka su kaupu patirtimi bei žiniomis.
Išlaidos, kurių išvengti nepavyks
Atvykus studijuoti į didmiestį teks susirasti, kur gyventi, pirkti maistą bei važinėti viešuoju transportu. Kiekviename mieste šios išlaidos skiriasi.
„Pagrindinės pragyvenimo išlaidos susideda iš mokesčio už bendrabutį ar būstą, viešojo transporto ar automobilio, bei maisto ir pramogų. Klaipėdos universiteto bendrabučio kaina mėnesiui svyruoja nuo 50 Eur iki 90 Eur, taip pat įtakos turi, kokiame kambaryje norite gyventi – vienvietyje ar dvivietyje. Pastarajame galite gyventi vienas, tačiau tai kainuos daugiau. Asmeniškai man bendrabutyje gyventi neteko, kadangi nuo pirmojo kurso nuomojuosi būstą, kuriam išleidžiu apie 230 Eur į mėnesį (mokesčiai neįskaičiuoti), butas miesto centre. Klaipėdoje butų kainos gerokai pakilo pandemijos laikotarpiu. Pažvelgus į rinką, 1 kambario buto nuoma šiuo metu kainuoja iki 200 Eur, 2 kambarių buto nuomos kaina prasideda nuo 200 Eur iki 300 Eur. Galima pastebėti, kad reikalingas 2 mėnesių užstatas. Daugiausiai mokesčių tenka sumokėti žiemą – jie gali atsieiti apie 150 Eur“, – pasakoja Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Studentų atstovybės pirmininkas Tautvydas Benetis.
Sostinėje pragyvenimas studentui kainuos šiek tiek daugiau. „Bendrabučių kainomis VU studentai gali pasidžiaugti – jie yra vieni pigiausių Vilniuje. Kambario nuomos kainos svyruoja nuo 44 iki 100 eurų. Mokestis priklauso nuo kambario tipo, ar studentas gyvena vienas, ar su kitais. Bendrabučiuose pirmenybė apsigyventi suteikiama ne tik iš už Vilniaus teritorijų atvykstantiems studentams, bet ir socialiai pažeidžiamiems ar netekusiems globos – tiems, kuriems pagalba savarankiškam gyvenimui yra būtiniausia“, – teigia Vilniaus universiteto atstovė.
Brangiausiai už gyvenimą bendrabutyje teks sumokėti studijas pasirinkus Kaune. „Studentams, atvykstantiems iš kitų miestų, pagrindinės išlaidų sritys pragyvenimui turbūt yra apgyvendinimas ir maitinimas. Kauno technologijos universiteto bendrabučių kainos svyruoja nuo 60 iki 150 eurų. Mokesčio dydis priklauso nuo kambario tipo, kelių vietų kambaryje norima gyventi, infrastruktūros išplanavimo. Kiekvienas gali pasirinkti kambarį pagal norimą komfortą ir finansines galimybes. Įsikūrus Kauno mieste, rekomenduočiau naudotis viešuoju transportu. Viešojo transporto infrastruktūra yra gerai išvystyta, patogi ir greita keliauti miesto ribose. Naudojantis Lietuvos studento pažymėjimu (LSP) viešajam transportui taikoma net 80 proc. nuolaida, tad keliauti mieste tampa visai nebrangu“, – vardija KTU atstovė.
Darbas neturi kenkti studijoms
Universitetų atstovai vieningi – dirbti studijų metais įmanoma, tačiau, prieš pradedant darbuotis, būtina viską gerai apsvarstyti. Svarbu, kad darbas nekenktų mokslams.
„Nemaža dalis studentų Lietuvoje studijų laikotarpiu dirba. Vilniaus universiteto studentai – ne išimtis. Tačiau tai, jog studentai tam, kad pragyventų, apskritai turi dirbti studijų laikotarpiu, yra nemenka problema. Ypač, kai darbas nėra susijęs su studijų kryptimi ir neatneša pridėtinės vertės studijoms, o tik atima dalį laiko, kuris turėtų būti skirtas mokslams. Tyrimai rodo, kad studentams dirbant, sumažėja jų įsitraukimas į studijas, o tai turi įtakos akademiniams pasiekimams. Idealiu atveju studentai neturėtų būti atitraukiami nuo savo studijų, o universitetas skatintų ir suteiktų galimybes įsidarbinti įvairiuose projektuose, laboratorijose, ar užsiimti kita moksline veikla“, – teigia N. Žutautaitė.
„Tikiu, jog nuoširdžiai norint įsidarbinti – susirasti darbą nėra sunku. Tačiau prieš pradedant dirbti tikrai svarbu būtų įsivertinti darbo ir studijų suderinamumo aspektą. Svarbu, jog darbas nekenktų studijoms, o jas papildytų įgyta patirtimi, tad atsiradus galimybei, galbūt antrame ar trečiame kurse, rekomenduočiau ieškoti darbo, susijusio su studijų kryptimi. Remiantis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimo duomenimis, studentai pradeda dirbti, siekdami finansinio stabilumo. Dėl šios priežasties dauguma studentų ieško su specialybe nesusijusio ir daug išankstinės patirties nereikalaujančio darbo (pvz. padavėjai, pardavėjai ir t.t.). Vis dėlto, to paties tyrimo rezultatai parodė, jog dirbantys studentai skiria daugiau laiko darbui nei studijoms. Kyla grėsmė, jog, pradėjus dirbti, studijoms liks mažiau laiko, tad šį sprendimą reikėtų priimti atsakingai“, – pasakoja K. Skaudaitė. Universiteto atstovė priduria, kad KTU vertina aktyvią studentų mokslinę bei visuomeninę veiklą.
„Kauno technologijos universitete studentams suteikiame galimybę gauti gana didelę stipendiją, pvz. universiteto Talento stipendijos dydis siekia 250 Eur/mėn. Universitetas taip pat skatina studentus jau nuo pirmo kurso rinktis apmokamas ar neapmokamas su specialybe susijusias praktikas, kurių metu studentai galėtų įgyti jiems reikiamos patirties bei susikurtų sau darbo vietą. Tikiu, jog kitos aukštosios mokyklos taip pat skatina studentus šiam žingsniui“, – teigia Studentų atstovybės prezidentė.
Asmeninės patirtys, kurios padėjo tobulėti
Kiekvienas jaunas žmogus atvykęs į didmiestį susiduria su įvairiais iššūkiais. Skirtinguose miestuose gyvenantys pašnekovai – ne išimtis.
„Kadangi esu kilęs iš Kretingos, sužinojus, kad įstojau į universitetą nusprendžiau gyventi savarankiškai ir nuomotis būstą. Jo ieškoti pradėjau gana anksti, tad pasisekė rasti tinkamą variantą. Už 2 kambarių butą tuo metu mokėjau 200 Eur. Labai daug padėjo seneliai, kurie parėmė daiktais, tad išlaidos teko tik būstui (nuomos mokestis ir mokesčiai) ir maistui. Iki susirandant darbą nepatyriau labai daug išlaidų. Susiradus darbą, pradžioje nebuvo labai lengva laviruoti tarp darbo grafiko ir paskaitų, tačiau dėstytojai į dirbančius studentus žvelgia palankiai. Priklausomai nuo darbo gaunamų pajamų, tenkinant asmeninius poreikius pragyvenimui užtenka. Maistas bei pramogos – labai individualus dalykas, kiekvienas renkasi pagal savo poreikius, turimus finansus, o pramogas – pagal pomėgius. Asmeniškai savo mitybai išleidžiu nuo 100 Eur iki 150 Eur. Tačiau manau, kad didžioji kainų už maistą dalis, didžiuosiuose miestuose daugmaž panaši ir neturi didelio skirtumo, ypatingai pagrindinių maisto produktų. Viešasis transportas taip pat tenkina – turint studento pažymėjimą (LSP) suteikiamos lengvatos naudotis viešuoju transportu. Galima įsigyti keleivinę kortelę, kuri pildoma pasirinktina suma arba bilietą, kurio kaina su pažymėjimu tesiekia 50 Euro centų“, – pasakoja Klaipėdos universiteto atstovas.
„Labai gerai atsimenu tuos pirmus kartus, kuomet reikėdavo pačiai gamintis maistą... Būdavo, jog praleidžiu pusę valandos parduotuvėje, svarstydama, ką vis dėlto norėčiau ar galėčiau pasigaminti. Todėl mano patarimas būtų iš anksto planuotis pirkinių sąrašą. Kalbant iš finansinės pusės, manau, jog studentiškas gyvenimas labai gerai išmoko susidėlioti prioritetus – pirmiausia, pasirūpinti stogu virš galvos ir maistu, o jau paskui skirti kažkiek išlaidų ir pramogoms. Nors neneigsiu, kartais yra sunku nepasiduoti vienai ar kitai pagundai išeiti kavos ar išleisti pinigų kitiems patinkantiems, bet nebūtiniems dalykams, tačiau, tinkamai planuojantis biudžetą, tikrai atradau galimybių išpildyti visus savo poreikius. Studijų metais nusprendžiau nedirbti papildomo darbo, gaudavau universiteto stipendiją, kurios užteko pilnai save išlaikyti finansiškai, tad savo laiką galėjau skirti studijoms ir savanorystei. Šis laikas ir patirtys tikrai mane užaugino, tad tokių studijų metų, skirtų asmeniniams atradimams, linkėčiau kiekvienam!“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto atstovė.
Kiekvienam jaunam žmogui studijų metai – iššūkių kupinas etapas, kuris pareikalauja pozityvaus nusiteikimo bei finansinio raštingumo. Tam, kad netektų mėnesio viduryje skambinti tėvams ir prašyti pinigų – verta savo išlaidas atsakingai planuoti.