Dėl mokytojų trūkumo jau spaudžia aliarmo signalą: štai kiek iš tiesų jie uždirba

Nors darbo skelbimų pedagogams padaugėja prieš mokslo metų pradžią, mokyklų vadovai reikalingiausių mokytojų tikslingai ieško visus metus. Tyrimai rodo, kad jau netrukus pradės drastiškai trūkti daugybės dalykų pedagogų, daugiausiai matematikos, fizikos, chemijos, biologijos. Švietimo įstaigos tikisi, kad situacija netaps kritinė, nes ugdymo mokslai savo populiarumu stipriai šoko į viršų - per paskutinius trejus metus norinčių studijuoti padaugėjo daugiau nei dvigubai.

Daugėja mokytojauti norinčių vyrų

Išaugo ir švietimo darbuotojų atlyginimų vidurkis. Nors teigiamų pokyčių yra, tapti prestižine profesija vis dar nepavyksta. Tam, pasak specialistų, trukdo ne tik aiškios strategijos nebuvimas, bet ir nuolatinės švietimo sistemoje vykstančios pertvarkos, destabilizuojančios situaciją.

„Į ugdymo mokslus pateiktų pageidavimų skaičiai nuolat auga (2018 m. – 456, 2019 m. – 541, 2020 m. – 1011), tačiau vis dėlto tai dar nėra pakankamas skaičius mokytojų trūkumo problemai spręsti“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Pedagogikos krypties studijose daugiausia studijuoja merginos (nuo 75 iki 80 proc.). Pasak prorektorės, pradinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogėmis ketina tapti išskirtinai tik moterys, tačiau situacija pamažu keičiasi, šiemet į mokomojo dalyko pedagogiką priimta net 40 vyrų. Jie daugiausia rinkosi istorijos, geografijos, fizinio ir sveikatos ugdymo specialybes.

Būsimi pedagogai stoja iš visos Lietuvos: net iš 44 Lietuvos miestų, tačiau daugiausia stoja iš didžiųjų miestų – Kauno ir Vilniaus.

„Kadangi priėmimas į pedagogines studijas VDU pradėtas tik 2018 metais, negalime atsakyti, kiek iš jų tęs studijas magistrantūroje. Tačiau išaugęs susidomėjimas magistrantūros Švietimo vadybos programa, kuomet kandidatuoja daugiau kaip 100 kasmet. Tai rodo, kad mokytojų poreikis baigti magistrantūros studijas ir įgyti aukštesnio lygio kompetencijų yra nemažas“, – sako S. Plikienė, paklausta, ar yra daug norinčių siekti magistro laipsnio.

Jau dabar trūksta daugiau kaip 300 specialiųjų pedagogų

Pasak universiteto prorektorės, šiuo metu paklausiausios sritys (vertinant pagal tai, kokias studijų programas renkasi) yra pradinio ugdymo pedagogika, anglų ir kitos užsienio kalbos, istorijos ir geografijos, muzikos, fizinio ir sveikatos ugdymo pedagogika.

Artimiausiu metu tikimasi, kad išaugs paklausa specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijoms. „Specialiųjų pedagogų ir logopedų Lietuvoje ypač stinga, o specialiosios pedagoginės pagalbos specialistų, pasirengusių ugdyti autizmo spektro turinčius vaikus, taip pat regos sutrikimų bei klausos sutrikimų turinčius vaikus, iki šiol sistemingai nerengė ir šiuo metu nerengia nė viena Lietuvos aukštoji mokykla. Augant vaikų, turinčių individualiųjų poreikių, skaičiui, šių specialistų poreikis tik didės“, – teikia S. Plikienė.

2021 m. VDU mokslininkų atlikto tyrimo Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio ekspertinis vertinimas duomenimis, jau šiuo metu 28 proc. bendrojo ugdymo mokyklų neturi specialiojo pedagogo, t. y. trūksta daugiau kaip 300 specialiųjų pedagogų.

Labiausiai trūks tiksliųjų mokslų mokytojų

VDU mokslininkų atliktas tyrimas 2019 m. pabaigoje parodė, kad tik kas trečioje šalies mokykloje dalyką nuolatos dėsto tos specializacijos mokytojas. Tyrime dalyvavo beveik 1 000 mokyklų vadovų, kurie nurodė, kad per artimiausius 3–5 metus didžiausias trūkumas bus šių dalykų mokytojų: matematikos (213), fizikos (213), anglų k. (167), pradinio ugdymo(167), chemijos (151), lietuvių (140), biologijos (103) ir kt.

„Šio tyrimo rezultatai koreliuoja su šiais metais STRATA atliktu tyrimu, kuriame pažymima, kad modeliuojant pedagogų poreikį pagal tris scenarijus, didžiausias trūkumas numatomas chemijos, fizikos, matematikos, biologijos mokytojams. Taip pat išlieka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo pedagogų poreikis“, – sako prorektorė.

Švietimo srities darbuotojų atlyginimo vidurkis išaugo 12 proc.

Atlyginimų tyrimo portalo manoalga.lt duomenimis, mokytojų atlyginimai pagal stažą pasiskirstę taip: turinčiųjų iki 1 metų darbo patirtį mokytojų atlyginimo vidurkis – 890 Eur į rankas, 3-5 metų darbo patirtį turinčiųjų – 970 Eur į rankas, 6-10 metų patirtį turinčiųjų – 1144 Eur į rankas.

„Žinoma, mokytojų atlyginimų intervalai rinkoje yra gerokai platesni, nuo 550 iki 1600 Eur į rankas, tačiau bendrai paėmus 2020 metų švietimo srities darbuotojų atlyginimo vidurkis buvo 898 Eur ir tai 12 proc. daugiau nei 2019 metais (799 Eur), o nuo 2015 metų švietimo srities darbuotojų atlyginimai vidutiniškai paaugo 45 proc. Nors procentinis atlyginimų augimas švietimo srities darbuotojams buvo bene didžiausias, palyginus su kitomis darbo sritimis, tačiau jų atlyginimai vis dar yra vieni mažiausių rinkoje. Mažiau už švietimo srities darbuotojus uždirba meno/kultūros, vertimo paslaugų, turizmo, paslaugų sektoriaus, tekstilės pramonės darbuotojai ir nekvalifikuota darbo jėga“, – sako Rita Karavaitienė, „CV Online” marketingo vadovė.

Reikia galvoti apie mokytojų pritraukimą į regionus

Pasak R. Karavaitienės, darbo pasiūlymų švietimo srities darbuotojams, palyginus su kitomis sritimis, nėra tiek daug, tačiau tai yra viena didžiausių ekonominių veiklos sričių pagal užimtumą: švietimo srityje dirba apie 135 000 darbuotojų. „Dažnu atveju švietimo srities darbuotojai vienoje įstaigoje dirba ne kelis metus, o dešimtmečius. Todėl jau dabar reikia rūpintis, kas juos pakeis – užsiauginti ateities pedagogus. Taip pat didmiesčiuose yra daugiau darbo pasiūlymų mokytojams, o regionams sunkiau prisikviesti specialistus, todėl žiūrint į ateitį, reikia galvoti, ar turėsime pakankamai pedagogų dirbti ne tik Vilniuje, ar Kaune, bet ir kituose miestuose, bei miesteliuose“, – įsitikinusi „CV Online“ atstovė.

Mokytojų paieška, pasak R. Karavaitienės, dažniausia būna sezoniška, aktyviau mokytojų ieškoma prieš prasidedant naujiems mokslo metams, tačiau, žinoma, ir mokslo metų bėgyje mokymo įstaigos pateikia darbo pasiūlymų. Mokymo įstaigos ieško matematikos, informacinių technologijų, gamtos mokslų, lietuvių kalbos, anglų kalbos, pradinių klasių mokytojų.

Prestižine profesija dar netapo, bet teigiamų pokyčių yra

„Sunku vertinti, ar jau tapo prestižine profesija. Klausimas, ar apskritai buvo numatyti kokie nors kriterijai, pagal kuriuos bus galima pamatuoti? Jei matuoti pagal atlyginimą – tai dar ne, jei matuoti pagal visuomenės požiūrį į šią profesiją – taip pat dar ne, bet matome teigiamų pokyčių, pvz., skatinama (suteikiama finansinė parama) besirenkantiems pedagogikos studijas“, – sako R. Karavaitienė.

Pašnekovės nuomone, norint, kad ši profesija taptų prestižine, reikėtų daugiau laiko ir aiškios strategijos bei taktikos, kaip to bus siekiama, nes nuolatinės švietimo srityje vykstančios reorganizacijos, pertvarkos ir stabilumo trūkumas neleidžia siekti šio tikslo.