Ilgą laiką galiojęs karjeros modelis šiandien jau praeitis

Kaip anksčiau buvo populiaru stoti į teisę ar vadybą, šiandien viena geidžiamiausių sričių laikoma IT. Kaip pastebi D. Misiūnas, visais laikais buvo „liaudies išmintis“, kas yra gera profesija ir ta sritis, į kurią reikėtų eiti, kuri garantuotų sėkmingą karjerą ir geras pajamas, tačiau pasirinkimas vis dėlto yra individualus.

„Anksčiau dominavo modelis, kartais vadinamas 4-40, kur tu 4 metus mokaisi, įgyji kažkokią profesiją, ir paskui 40 metų dirbi naudodamas tas žinias, kurias įgijai. Šis modelis jau yra praeitis, nes dabar daugiau kalbama apie naują karjeros modelį – 4x4x4, kuris reiškia, kad tavo įgūdžius reikia atnaujinti kas 4 metus. Tiek jos galioja, o po to jas keičia nauja informacija, nauji įgūdžiai“, – sako D. Misiūnas.

Kalbant apie pasirinkimo individualumą, pirmiausia svarbu suprasti, kad vadovavimasis aplinkoje skambančiais patarimais gali nuvilti, todėl pirmiausia reikia klausyti savęs.

„Žinau atvejus, kai vaikai, atsitiktinumo dėka nuėję atlikti praktiką greitosios medicinos stotyje, pakeitė savo sprendimą ir suprato, kad tai nėra man. Nesvarbu, kad tėvai sako, jog tai puiki profesija, nesvarbu, kad mano dėdė yra gydytojas – tai nėra man. Dėl to labai svarbu vaikams kuo anksčiau pamatyti tas profesijas. Dažnai renkamės profesijas, kuriose dirba mūsų tėvai, tačiau dalies profesijų net akyse nesame matę“, – pastebi D. Misiūnas.
Dalius Misiūnas

Jis taip pat pabrėžia, jog ir pati profesija, kaip koncepcija, keičiasi. Anot jo, nors ateityje ir dirbsime konkrečioje srityje, didelė dalis įgytų įgūdžių bus universalūs.

„Tie įgūdžiai, kuriuos turėsi ir būsi juose geras, bus pritaikomi visur. Todėl mes ir matome žmones, kurie mokėsi istoriją, o šiuo metu kuria IT kibernetinio saugumo sprendimus. Turime žmones, kurie studijavo dizainą, o galų gale sukūrė sėkmingas elektronines parduotuves. Žinios yra neišvengiamai reikalingos, ir jei esi chirurgas, turi žinoti, kaip veikia žmogaus kūnas, tačiau yra ir tie įgūdžiai, kurie yra labiau universalūs, kurių dažniausiai darbdavys ir tikisi“, – sako D. Misiūnas.

Geidžiamiausia savybe tampa darbuotojų lankstumas

Nors šiuo metu daug kalbama apie didelę informacinių technologijų specialistų paklausą, D. Misiūnas pabrėžia, kad darbo rinkoje visais laikais buvo reikalingos ne tik vadinamos kietosios, bet ir minkštosios kompetencijos, todėl tie, kurių šie mokslai netraukia, neturėtų nusiminti.

„Yra technologijos, ir yra žmonės. Beveik be išimčių visose situacijose galima rinktis ir technologijų, ir žmonių pusę, o sėkmingiausias būsi tada, kai galėsi apjungti abi puses. To labiausiai ir ieško darbdaviai – jie ieško žmonių, kurie supranta IT, tačiau gali ir vystyti produktą, kurį pirks žmonės. O tam, kad žinotume, ką jie pirks, reikia suprasti, kaip žmonės mąsto, o taip pat reikia suprasti ir technologiją, nes ją reikia pagaminti, išvystyti, kad ji būtų efektyvi kaštų prasme, kad daug nekainuotų“, – darbuotojų lankstumo svarbą ateities darbo rinkoje akcentuoja jis.
Darbas

D. Misiūnas tęsia, kad, norint turėti daugiau lankstumo, nepakanka mokytis vien programavimo – reikėtų savęs paklausti, ko dar galėtume išmokti greta savo pasirinktos srities.

„Galbūt po 10 metų nenorėsi sėdėti prie kompiuterio, o gal po 10 metų programavimą atliks pati programa, ir tavęs toje vietoje tiesiog nebereikės. Bet jei suprasi, kaip veikia ekonomika, ir mokėsi bendrauti su žmonėmis, greičiausiai atrasi save kitoje vietoje“, – pavyzdį pateikia D. Misiūnas.

Studijavimas tik dėl diplomo – beprasmė investicija

Studijų pasirinkimas turėtų būti ne tik individualus, bet ir sąmoningas sprendimas. D. Misiūnas pataria į tai žiūrėti kaip į investiciją, ir gerai apgalvoti, ar mokslams skiriama laiko investicija nenueis perniek. Taip pat jis kritikuoja ir studijavimą tik „dėl diplomo“, nepasvėrus, kuo studijuojama sritis galės mums būti vertinga.

„Dažnai žmonės traktuoja, kad pirma pabaigsiu studijas, nes reikia turėti diplomą, o tada galvosiu, ką daryti. Nemaža dalis abiturientų galvoja paskutinį pusmetį ir blaškosi, bet geriau sekasi tiems, kurie sugalvoja iš anksto, pratestuoja ir supranta, kas yra viena ar kita sritis, o tada daro pasirinkimą. Studijos yra investicija – net jei kas ir pasakys, kad mokslas nemokamas valstybiniame universitete, bet tai nebūtinai reiškia, kad investicijos vertė yra nulis. Tu investuoji savo laiką, o tais metais gali veikti ir kažką kito – dirbti, kurti savo verslą, galų gale, skaityti knygą. Bet nedarykite tos beprasmės investicijos“, – perspėja jis.

D. Misiūnas sureaguoja ir į dažniausius mitus, susijusius su studijomis. Vienas iš jų – nesvarbu, kur mokysiuosi, vis tiek gausiu darbą. Nors jaunimo nedarbo lygis šalyje ir nėra aukštas, o didelė dalis baigusių studijas dirba tai, ko mokėsi, D. Misiūnas kelia klausimus: ar jiems tai patinka, ir kiek jie uždirba? Remdamasis statistika, jis mato 30-40 proc. pirmosios algos skirtumą, o darbdaviai, atrinkdami geresnius darbuotojus, atsižvelgia ir į tai, kokį universitetą kandidatas yra baigęs.

„Yra ir kitas stereotipas – išvažiuosiu į Angliją, ten baigsiu studijas ir man tikrai bus geriau. Vargu, nes matome, kad tų diplomų daugėja, o nebūdamas Lietuvoje tu nekursi savo tinklo su savo kolegomis studentais, darbdaviais. To neturėdamas, grįši ir turėsi viską pradėti nuo nulio“, – sako jis.

Daugiau – laidos „Delfi rytas“ įraše.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)