Sezoninio darbo pasiūlymų pikas – jau nuo šio mėnesio: kaip tendencijas koreguos pandemija?
Anot Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, darbdaviai sezoninių darbuotojų įprastai aktyviai ieško balandžio ir gegužės mėnesiais, ypač tuo laikotarpiu pagyvėjimas jaučiamas paslaugų sektoriuje:
„Apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos srityse veikiančios įmonės vasaros sezonui aktyviai laikiniems darbams ieško pardavėjų, salės darbuotojų, kasininkų didžiuosiuose prekybos centruose ir gatvėse įrengtose mažose prekybos vietose, ledų, vaisvandenių, įvairių suvenyrų pardavėjų, dviračių, riedžių, riedučių nuomos punkto darbuotojų, kavinių ir restoranų darbuotojų.“
Kurortuose, sako M. Jankauskienė, vyrauja paslaugų sektoriaus sezoninio darbo pasiūlymai: „Pajūryje ieškoma maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų darbuotojų, virėjų, padavėjų, barmenų, indų plovėjų, viešbučių administratorių, kambarinių, pagalbinio personalo. Įprastai čia įsidarbina nemažai ir studijuojančio jaunimo.“
Dažniausiai, anot Užimtumo tarnybos atstovės, darbdaviai jaunimą įdarbina pagalbiniais darbininkais, nekvalifikuotais sezoniniais ūkio, augalininkystės ūkio darbininkais, padavėjais, pardavėjais, klientų informavimo tarnautojais, technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojais.
Visgi, šios vasaros situaciją komentuoti kol kas sudėtinga, mat pandemijos laikotarpiu įsidarbinimo galimybės priklauso nuo epideminės situacijos šalyje ir LR Vyriausybės apribojimų: „Jei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla bus ribojama, tai įsidarbinimo galimybės jaunimui irgi bus mažesnės, nes šia veikla užsiimančios įmonės sezono metu pateikia daugiausiai darbo pasiūlymų“, – kalba M. Jankauskienė.
Atlygis priklauso nuo srities: vidurkis nesiekia 1000 Eur iki mokesčių
Šių metų kovą, anot M. Jankauskianės, darbdaviai įregistravo daugiau kaip 21 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 1 proc., tai yra 222 darbo vietos, skirtos sezoniniams darbams. Daugiausia sezoninių pasiūlymų – nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės ir ūkio darbininkams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams, prekių fasuotojams, pagalbiniams darbininkams, miško sodintojams ir miškų ūkio darbininkams.
Kiek jaunimas vasarą gali užsidirbti Lietuvoje? Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, jei darbui atlikti nereikalinga kvalifikacija ir specifiniai įgūdžiai, darbo užmokestis paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose prasideda nuo minimalios mėnesio algos, tačiau gali priklausyti ir nuo pasiektų darbo rezultatų, o kavinių ir restoranų darbuotojai kartu su darbo užmokesčiu papildomai gauna arbatpinigių.
„Pernai studentams siūlomų darbo vietų užmokesčio vidurkis siekė 808 Eur prieš mokesčius. Didesnis nei 1000 Eur darbo užmokestis prieš mokesčius buvo siūlomas metalinių konstrukcijų montuotojui, programuotojui, auditoriaus padėjėjui, svetainės administratoriui, transporto priemonių dažytojui“, – teigė pašnekovė.
Finansų ir IT srityje jaunimas – itin laukiamas
Patirtis – vienas populiariausių darbdavio lūkesčių. Anot M. Jankauskienės, šiuo metu darbo ieško 277 tūkst. šalies gyventojų, todėl jaunimui be patirties darbo paieška tampa dar sudėtingesnė:
„Studentai dažniausiai neturi darbo patirties, todėl gali pretenduoti į nekvalifikuotus darbus. Paprastai daugiausiai pasiūlymų registruojama padavėjams, virtuvės pagalbininkams, parduotuvių pardavėjams ir salės darbuotojams, baseino prižiūrėtojams, viešbučio klientų priėmimo ir aptarnavimo darbuotojams, pagalbiniams darbininkams statybų sektoriuje. Vasarą įdarbina gyvulininkystės, daržininkystės ar sodininkystės ūkius turintys ūkininkai.“
Vis dėlto, pasak pašnekovės, paklausių profesijų studentus, pavyzdžiui, studijuojančius informacines technologijas, dažnai jau studijų metais noriai įdarbina IT sektoriaus darbdaviai.
„Finansų paslaugas teikiančios įmonės taip pat neretai užsiaugina darbuotojus, priimdamos studentus ne tik vasarai, bet ir nuolatiniam darbui. Noras siekti karjeros jau studijų metais priklauso ir nuo jauno žmogaus užsibrėžtų tikslų, motyvacijos, kūrybiškumo, lankstumo, noro mokytis darbo vietoje“, – sako M. Jankauskienė.