Simona, gal galite atskleisti, kur kosmoso tyrinėtojai yra šiandien ir kokie yra artimiausi iššūkiai jų laukia?
Didžiausias iššūkis yra nuolatos keliami vis didesni, ir kartais atrodo neįmanomi lūkesčiai. Tarkime, dabartinis vienas iš NASA tikslų yra leisti žmogų į Marsą. Tai yra netikėtinai sudėtingas uždavinys ir tų techninių klausimų, kuriuos reikia iššspręsti vien tam, kad žmogus sugebėtų išgyventi Marse bus tūkstančiai. Bus labai įdomu stebėti, kaip tai vyksta ir kaip mokslininkai susidoroja su visais tais iššūkiais.
Kokios svarbiausios naujienos iš Marso?
Marsaeigis praleido daugiau nei tris mėnesius Marse ir kol kas tai buvo pradinė fazė, kai yra testuojamos visos sistemos žingsnis po žingsnio, norint įsitikinti, ar skrydžio ir nusileidimo metu niekas nebuvo pažeista, ar viskas veikia taip, kaip buvo planuota. Per tą laiką buvo padaryta per 75 tūkstančius nuotraukų, pirmą kartą žmonijos istorijoje skrido straigtasparnis – nuo kitos planetos paviršiaus pakilo žmogaus sukurtas objektas. Taip pat buvo ištestuotas deguonies gaminimo prietaisas, kuris vadinasi „Moxi“. Tai yra labai svarbus žingsnis, nes buvo įrodyra, kad iš anglies dvideginio Marse NASA sugalvota technologija galima gaminti deguonį. Tai yra labai gera naujiena, galvojant apie žmogaus išsilaipinimą Marse. Tam, kad žmogus išgyventų reikia deguonies, taip pat, kad žmonės galėtų grįžti į žemę. Kad paleisti raketą, irgi reikalingas deguonis. Bet iš tikrųjų, tik dabar Maraseigis pradeda pačią misiją, nes pasibaigus testavimui, prasideda mokslinių duomenų rinkimo fazė. Žinių ir naujienų prasme, artimiausi keleri metai bus atradimų metai.
Kuomet klausia, ką veikiate gyvenime, kaip prisistatote?
Save pristatau kaip inžinerę, eksperimentinės fizikos atstovę. Mano darbas – kurti, tobulinti, naudoti intrumentus, kurie atlieka svarbią funkciją. Jų taikymas gali būti skirtingas, naudojamas įvairiose srityse. Pavyzdžiui, Marsaeigio kamera ar prietaisas, naudojantis lazerį akių operacijoms.
Ką konkrečiai tiriate šiuo metu?
Mano darbo tikslas yra įsigilinti į kažkokią nedidelę dalį instrumento. Šiuo metu dirbu konkrečiai su lazeriais. Mano darbas yra padaryti taip, kad ta dalis veiktų tobulai, todėl reikia žingsnis po žingsnio spręsti tam tikros srities tuo metu esančią nedidelę problemą. Labai dažnai reikia programuoti, atlikti vienokius ar kitokius matavimus, tuomet juos analizuoti, rūpintis mechaninėmis sistemos dalimis ir panašiai. Tai yra darbas, apimantis daug sričių vienu metu.
Kuri misija kelia didžiausią nuostabą ir kuri, jūsų manymu, turėtų būti verta didesnio įvertinimo?
Išskirti vieną misiją, keliančią nuostabą, sunku. Išsilaipinimo mėnulyje misija yra ypač vertinama. Tai pasiekti su tų laikų galimybėmis ir technikomis iš tikrųjų yra įspūdinga. Misijos, kurios daugiau dėmesio turėtų sulaukti žemėje neskamba taip egzotiškai, kaip marsaeigis, bet yra labai naudingos mums, gyvenantiems žemėje. Tai yra palydovai, kurie dalyvauja mūsų kasdieninėje veikloje, kuomet naudojamės navigacija, orų prognozėmis, stebimime vandens sroves, kur yra tarša ir panašiai.
Esate dirbusi ne prie vieno garsaus projekto. Kurie iš jų pačiai buvo ar yra įdomiausi?
Pats įspūdingiausias ir garsiausias projektas, prie kurio teko dirbti, tai buvo jau minėtas marsaeigis „Perseverance“. Dirbau su kamera, kuri fotografuoja uolienas. Projekte mano darbas buvo sukurti sistemą, leidžiančią išanalizuoti kamerą. Kuomet vyksta tokio masto, reikšmingumo ir tokius pinigus kainuojantys projektai, tai yra neįkainojama patirtis padirbėti tiek kalbant apie techninius dalykus, kuriuos aš galėjau išmokti stebint tą visą procesą, tiek apie patį darbo organizavimą. Žiūrint iš profesinės pusės, man taip pat labai įdomūs projektai, kurie nėra žinomi plačiajai visuomenei, daugiau siauram žmonių rataui, tam tikros srities mokslininkams. Tokia buvo mano disertacija fizikos srityje, kurios tikslas buvo sukurti prietaisą, kuris leistų ištyrinėti optinius filtrus, naudojamus palydovuose. Filtrų testavimo srityje sumušėme kelis rekordus.
Mokslo tyrinėjimai paprastiems mirtingiesiems neretai atrodo lėtoki. Kiek laiko reikia atrasti, ištyrinėti vieną ar kitą objektą?
Mokslas yra labai sudėtingas dalykas. Norint atsakyti į kokį nors klausimą, norint pradėti gilintis jau būnant išsilavinusiu. Prie projektų dirba daug žmonių, kurie labai didelę dalį savo laiko praleidžia tam, kad atsakyti į vieną ar kitą klausimą. Moksliniai tyrinėjimai užtrunka daug laiko, kiek tiksliai – sunku pasakyti. Tai priklauso nuo projekto masto – vieni gali trukti dešimtmečius ir ten dirba tūkstančiai žmonių ir yra projektai, prie kurių dirba trys žmonės ir jie trunka kelerius metus.
Kuris procesas trunka ilgiausiai?
Ilgiausia trunka dalis yra nuo pačios idėjos sugalvojimo iki įgyvendinimo tol, kol pradedi gauti rezultatus, kuriais gali pasitikėti. Tarkime, turi instrumentą, prietaisą, jį tyrinėji, atsakai į klausimus ir pradedi gauti tikslius duomenis. Žmonės dažnai mano, kad inžineriaus ar mokslininko darbas yra mygtukų spaudimas, matavimų darymas, atsakymo gavimas ir jo analizavimas. Iš tikrųjų, 95 procentai darbo yra sukonstruoti patį instrumentą, sukurti idėją, kaip tą klausimą išsiaiškinsi.
Moterys ir kosmosas – kaip pavadintumėte šį duetą? Kiek sutinkate moterų savo profesiniame kelyje?
Kai moterys nuoširdžiai atsiduria kokioje nors veikloje, man atrodo, kad jos tuomet yra 100 procentų tobulas duetas, nes jos viską daro labai profesionaliai. Mokslininkių moterų šiandien Lietuvoje yra apie 50 proc. Nors tyrinėjančių fizikos mokslus yra apie 15 proc., man teko laimė dirbti su nemažai moterų. Mano vadovės buvo ir šiandien yra moterys ir iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad turėjau ir turiu artimą ir gerą pavyzdį, iš kurio galiu mokytis ir tikiuosi, kad kuo toliau, tuo daugiau merginų stos į tiksliuosius mokslus ir mūsų tik daugės.
Moterų universitete „WoW“ meno ir mokslo kurse skaitysite paskaitą „Svarbiausios misijos žmonijos kosminėje odisėjoje“. Apie ką kalbėsite ir ką joje akcentuosite?
Mano tikslas yra kalbėti apie misijas, kurios stipriai praplėtė žmogaus suvokimą apie visatą arba žmogaus galimybių ribas. Kai kurios misijos, kurios buvo atliktos ir kurios vis dar yra atliekamos yra labai svarbios ne tik dėl istorijos, kad tai buvo, yra ar bus padaryta, bet lygiai taip pat jos svarbios, nes keičia kasdienį gyvenimą, daro įtaką mūsų veiksmams. Kosmoso misijos iš tikrųjų turėtų ne tik apie svajones ir galvojimą apie ateitį, kaip antai, keliones į Marsą, bet jos tarnauti žmogui turi kasdien. Praktinis aspektas yra labai svarbus.
Koks būtų patarimas, norint tapti kosmoso tyrinėtoju? Kokios savybės čia svarbiausios?
Nėra taip svarbu tapti kosmoso tyrinėtoju, bet svarbu sekti savo pomėgius ir jeigu jums patinka tikslieji mokslai – fizika, matematika, chemija, reikia eiti drąsiai pirmyn ir gali būti, kad vieną dieną skaičiuosite kokio nors skrydžio trajektoriją ar laiką Marse. Galbūt kursite prietaisą prie marsaeigio, arba kursite lietuviškus lazerius. Marsaeigio, kuris nusileido vasario 18 d. Marse, pavadinimas reiškia atkaklumą, esu tikra, kad tai svarbiausia savybė, norint kažko pasiekti, kaip ir motyvacija – tai yra tai, kas gali nuvesti jus ten, kur norite. Labai dažnai galvojame, kad norint tapti inžinieriumi, mokslininku tiksliųjų mokslų srityje, turime būti nepaprastai gabūs, suprasti per dešimtis sekundžių, apie ką eina kalba. Tad noriu pasakyti, kad čia užtenka labai didelio noro, motyvacijos ir paties veiksmo. Jeigu kažkas nesiseka, tikrai verta paieškoti pagalbos, tikrai yra tokių, kurie patars, padės, pamokys. Šiandien tikrai galima surasti ir nemažai skirtingų šaltinių, tik reikia drąsos pradėti, o kai jau pradėsite, tada bus labai aišku, kuria linkme judėsite toliau.
Prie kurio projekto svajotumėte padirbėti ir kokie jūsų pačios profesiniai lūkesčiai?
Su laiku atsiveria vis didesnės galimybės, tad ir pačiai įdomu, prie kurių projektų galėsiu dirbti. O mano pagrindiniai lūkesčiai yra tobulėti – noriu išmokti tiek, kad vieną dieną bučiau ta, prie kurios prieitų kolegos ir galėčiau padėti išspręsti kilusius iššūkius.