Nauja metodika sėkmingai diegiama. Kolegijos kanclere Gabija Skučaitė sako, kad nėra kada stovėti vietoje ar dairytis į praeitį, tad ir nauji mokslo metai bus įdomesni.
Kanclerė pastebi, kad anksčiau labiau buvo akcentuojama kūrybinės kompetencijos, gebėjimai prognozuoti ateitį, gebėjimai žengti į priekį, drąsą. Prie šių kompetencijų pandeminis laikotarpis dar pridėjo kelias būtinas savybes, į kurias jau pasiruošta investuoti ateinančiais mokslo metais.
„Pandeminis laikmetis parodė, kad kiekvienam žmogui, ypač – jaunam žmogui, iškyla poreikis ir naujoms kompetencijom, kurias stengsimės integruoti jau nuo ateinančių mokslo metų. Tai labiau susiję su atsparumo ugdymu, su gebėjimu tokiose situacijose, kurios yra neprognozuojamos, nenuspėjamos, išlaikyti ramybę, pozityvumą, optimizmą, planavimą. Manau, tai šiuolaikinėje visuomenėje taps labai svarbia kompetencija ir turės būti integruota į ugdymo turinį. Mes, socialinių mokslų kolegija, skirsime išskirtinį dėmesį“, – apie studentų po vasaros laukiančias naujoves pasakojo pašnekovė.
Anot G. Skučaitės, praktika parodė, kad mokslas, pritaikytas per patirtį, grįstas realiais projektais bei jų įgyvendinimu, gali būti kelių krypčių.
Ar nuotolinis mokymas privertė studentus būti labiau savarankiškus? Anot pašnekovės, studijos turi ne tik duoti žinių, bet padėti pagrindus ir savarankiškiems sprendimams ateityje.
„Mes turime užtikrinti studentų įsitraukimą ir bendrą sąsają. Be abejo, dėstytojas ir turi būti vedlys, vedantis žmogų savarankiškumo keliu. Ir ypač tą žmogų, kuris jau yra aukštajame moksle, atėjęs po vidurinio mokslo ir jau su tam tikromis suformuotomis bazinėmis savarankiškumo kompetencijomis. Dėstytojas tampa kelrode žvaigžde, vedliu, švyturiu tam, kad pats žmogus judėtų į priekį. Ir svarbiausia, kad judėtų padedamas kitų bendramokslių, kolegų, kad išmoktų dirbti komandose. Kaip pasikeis šis mokymasis tame popandeminiame laikotarpyje? Aš tikiu ta mišria mokymosi integracija, manau, kad ji labai svarbi, tai yra – toliau taikyti modernias technologija, kurios įtraukia, kurios nėra vien tik socialinės medijos, kurios nėra tiktai vaizdo paskaitos transliacija ir tiesiog sėdėjimas ir jos stebėjimas, tam nes irgi skiriame dėmesį kurdami naują technologinį produktą. Visus metus skyrėme tyrinėjimui pačios edukacinių technologijų rinkos, kokie sprendimai iš esmės galėtų praturtinti mokymąsi, padaryti jį įtraukų internete virtualiu būdu“, – pasakoja G. Skučaitė.
Kolegijos kanclere priduria, kad net ir puikiai pritaikius technologijas, labiausia pasiilgstama gyvo bendravimo.
„Mes labai pasiilgome studentų, gyvai sugrįžtančių į paskaitas, į patalpas, kurias irgi kuriame labai modernias, šiuolaikiškas. Kaune baigiame pastato statybas ir atidarysime jas jau po keleto mėnesių. Turėsime dar vienas labai gražias patalpas, kuriose reikia gyvų žmonių, gyvybės, energijos. Per diplomų teikimo ceremoniją viena mūsų studentė, dabar jau absolventė irgi pasidalino tuo įspūdžiu, kad pats didžiausias kolegijos išskirtinumas ir didžiausia jos vertė – ne kažkokių valdymo organų, net ne dėstytojų, ne kažkieno, o visų kartu sukuriama sinergija. Ta sinergija, kuri geriausiu būdu vyksta kai mes visi kartu susitelkiame ir susieinama kartu į bendrą darinį“, – dalijasi pašnekovė.
„Bet koks progresas, ar technologinis, ar virusinis, jis sukelia tam tikras problemas. Tokia jau, matyt, pasaulio prigimtis. Mus pastato į nepatogias padėtis, sukuria tam tikras problemas, bet tik su tuo vieninteliu tikslu – kad tie, kurie protingi ir atsparūs, sugebėtų iš to pasimokyti. Ir švietime mes suvokiame taip pat, kad šis laikotarpis buvo kitoks, bet tuo pačiu labai ypatingas išmokstant naujas pamokas. Anksčiau buvo tam tikras planinis uždavinys diegti virtualias mokymo priemones. Mes patys kurdavome daug strategijų, planų, kaip tą padaryti. Atėjo pandemija ir padarėme per vieną dieną, nes nebuvo kitos išeities. Kartais tokios kritinės situacijos, ribinės rizikingos, mus pastato į tokias aplinkybes, kuriose nėra kitos išeities ir žmogus priverstas veikti greitai, išmaniai, sumaniai ir išmokti. Bent jau mes, socialinių mokslų kolegija, grįžtame su nauju suvokimu, su nauju išmokimu, – sako G. Skučaitė.
„Mes nenorime grįžti į kažkokią status quo, į kažkokią normalią būti, kuri buvo kažkada, todėl, kad aš netikiu tokiais dalykais. Neseniai skaičiau citatą, kad joks žmogus nėra toks turtingas, jog galėtų nusipirkti savo praeitį. Jos nereikia pirkti, tu turi išmokti judėti pirmyn, tai mes džiaugiamės, kad tie pokyčiai įvyko. Žinoma, jie sukėlė tam tikro nerimo, galbūt psichologinių įtampų, tai rodo, kad mes, galbūt, būti empatiškesni, daugiau dėmesio skirti tam tikrom asmenybinėmis psichologinėms kompetencijom lavinti, matyt, įdiegdami iškarto į studijų turinį tokius dalykus, kurie ugdys atsparumą, ugdys empatiją, ugdys gebėjimą susivokti bet kokiose situacijose. Ir tai bus labai svarbu kiekvienam žmogui“.