Pandemija pakeitė sezoninio darbo tendencijas: ko tikėtis šiemet?
Anot R. Karavaitienės, įprastai sezoninio darbo paieškos prasideda balandžio mėnesį, tačiau šiemet dėl pandemijos situacija – visai kitokia:
„Sezoninio darbo pasiūlymų kiekis gerokai atsilieka nuo įprastų sąlygų. Greičiausia pasiūlymų padaugės maždaug gegužės – birželio mėnesiais. Gali pasikartoti pernykštė situacija – pernai kovą ir balandį buvo ramu, gegužės pabaigoje prasidėjo sezoninių darbuotojų paieška ir bene aukščiausią piką pasiekė birželio pradžioje.“
Šių metų darbo rinkos situacija priklausys nuo karantino atlaisvinimų, nes, anot R. Karavaitienės, didžiausias sezoninių darbų poreikis įprastai būna pajūryje, susijęs su klientų aptarnavimu, viešuoju maitinimu, turizmu, prekyba. Kita kryptis, kurioje taip pat nemažai sezoninio darbo pasiūlos – gyvenamojoje aplinkoje, pvz., nekvalifikuoti darbai žemės ūkyje, augalininkystėje, sodininkystėje, gamybos ar prekybos srityse.
Iki pandemijos, kalba pašnekovė, dažnas jaunuolis, artėjant vasarai, rinkdavosi – dirbti Lietuvoje ar užsienyje. Tuo tarpu šiemet greičiausiai bus ne tik daugiau ribojimų, bet ir pačių studentų dvejonių, ar verta vykti dirbti svetur:
„Abejonės dėl to, kokios karantinavimosi sąlygos kitose šalyse, kiek apskritai kainuoja išvykimas, ar darbdavys apmoka Covid-19 testavimą. Susideda daug veiksnių ir gali būti, kad studentams bus daugiau galimybių Lietuvoje nei užsienyje“.
Vis dėlto, R. Karavaitienės manymu, galimas ir dar vienas scenarijus – didelė dalis studentų ar moksleivių pasirinks savanorystę, mat darbo pasiūlymų nėra tiek daug ir neretu atveju darbdaviai linkę rinktis turinčius patirties darbuotojus. Savanorystė Lietuvoje, anot pašnekovės, vis labiau populiarėja, o ir vėliau padeda lengviau integruotis darbo rinkoje, nes yra laikoma rimta darbine patirtimi.
Žemės ūkis – šios vasaros „arkliukas“
Kol kitos sritys, kasmet siūlančios daugybę sezoninių darbų, dabar suvaržytos karantino ribojimų, žemės ūkis veikė ir tebeveikia, tad tikėtina, kad čia vasarą išties bus darbo: „Galimybių tikrai yra ir užsidirbti galima. Darbdaviai stengiasi prisitaikyti prie jaunimo, užtikrina sąlygas, įstatymo numatytą darbo laiką“, – pasakoja CV Online marketingo vadovė.
Anot R. Karavaitienės, jei darbai žemės ūkyje ar pagalbinėje gamyboje – nereikalaujantys kvalifikacijos, vyraujantis atlyginimas – 600 Eur.: „Skalė platesnė – nuo minimalaus atlyginimo iki 800 Eur, tačiau vidurkis – apie 600 Eur. Kiek uždirbsi, dažnu atveju priklauso nuo to, kiek pats stengsiesi ir nuo darbo rezultatų. Beveik visose srityse yra tas pats.“
Žemės ūkio, sodininkystės, augalininkystės srities darbdaviai, sako ekspertė, sunkiai prikviečia darbuotojus, jų dairomasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tad jaunimui tai – puiki galimybė užsidirbti vasarą.
Moksleiviams, teigė R. Karavaitienė, susirasti darbą – dažnai sudėtingiau nei studentams, mat galioja nemažai įstatymų ribojimų dėl moksleivių darbo laiko ir pobūdžio. Vis dėlto, pasak R. Karavaitienės, darbdaviai ypač vertina žmonių atkaklumą, todėl verta skambinti, domėtis ir parodyti norą dirbti.