Miškininkystės studijos balansuoja ant pavojingos ribos
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius pastebi, jog pastaraisiais 10 metų susidomėjimas miškininkystės studijomis krenta, tačiau būtent pastarieji treji metai kelia itin didelį nerimą – balansuojama ant ribos, kuomet šios krypties studentų grupė gali net nesusidaryti.
Jis prisimena, kad šiame laikotarpyje studentų skaičiumi buvo kiek gausesni 2013-2015 metai, kuomet miškininkystės studijos pritraukdavo po 75–80 studentų. Nuo to laiko skaičiai pradėjo mažėti – štai, pastaruosius trejus metus miškininkystės studijose susirenka 10–15 studentų grupės.
„Skirtumas yra labai ženklus. Universitete dalyko studijos vykdomos tuomet, kai surenkama 10 studentų grupė. Labai tikiuosi, kad šiais metais didelis būrys gamtą mylinčių abiturientų pasirinks miškininkystės studijas“, – su viltimi kalba E. Bartkevičius.
Tad kas lėmė tokį susidomėjimo miškininkystės studijomis smukimą? Atsakydamas į šį klausimą, E. Bartkevičius teigia matantis ne vieną priežastį, kurios rodo, jog mažesnį studijų skaičių lemia ne tiek mažėjantis susidomėjimas, kiek ir „techninės“ kliūtys įstoti.
„Viskas prasidėjo nuo švietimo reformos, įvestos švietimo ir mokslo ministru dar būnant Gintarui Steponavičiui. Jis įvedė vadinamuosius studentų „krepšelius“, kurių žemės ūkio studijoms duota nedaug, o ir dėl jų tekdavo konkuruoti su kitomis biomedicinos mokslų studijų kryptimis, kaip medicina, farmacija ir kt. Nepaisant to, miškininkystės studijų programa buvo populiari – dalis studentų stodavo į mokamas vietas, kaina nebuvo tokia didelė, o ir apribojimų nebuvo tiek, kiek šiandien.
Vis dėlto, didžiausią miškininkystės studijų krypties studentų skaičiaus smukimą jis sieja su augančiu minimaliu konkursiniu balu, kurį apie miškininkystę svarstantiems abiturientams darosi vis sunkiau pasiekti. E. Bartkevičiaus manymu, tai yra didelė problema, mat apie šias studijas dažniau galvoja regionų abiturientai, kuriems stojimo į universitetines studijas kartelė iškelta per aukštai, atsižvelgiant į įprastus miškininkyste besidominčiųjų mokyklinius rezultatus.
„2015 metais buvo įvestas minimalus konkursinis balas – vienetas. 2016 metais jis kilo iki dvejeto, 2017 metais – iki trejeto. Taip kasmet augęs, pastaruosius dvejus metus minimalus konkursinis balas siekia jau 5,4 ir daugumos regionų mokyklų vaikai paprasčiausiai jo nepasiekia. Daugiausia stojančiųjų į miškininkystės ir kitas žemės ūkio studijų kryptis būtent ir sudaro regionų mokiniai – būkim biedni, bet teisingi, tačiau miestiečiai „šimtukininkai“ šiuos mokslus renkasi retai“, – teigia Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.
Ateityje gali kilti problemų dėl specialistų trūkumo
Pasak jo, stebima tendencija nerimą kelia ne tik universitetams, bet ir pagrindiniams nykstančių specialistų darbdaviams – šiems mažėjantis stojančiųjų į miškininkystę skaičius reiškia miškininkystės specialistų „senėjimą“, sunkumus ieškant tinkamų specialistų ateityje.
Paklaustas, kas šiuo metu daroma, kad ateityje nebūtų susiduriama su miškininkystės specialistų trūkumu, E. Bartkevičius įvardija skirtingas priemones, tarp kurių – politikų raginimas taikyti konkursinio balo išimtis žemės ūkio studijoms. Kasmet Europos šalių miškininkystės fakultetų dekanų susitikime dalyvaujantis profesorius teigia nematantis kitos šalies, kurioje būtų sudaromos tokios kliūtys reikiamiems specialistams rengti.
„Nė vienoje Europos šalyje nėra tokių apribojimų, kurie neleistų abiturientui įstoti. Kiekvienas universitetas pagal tam tikrą metodiką atsirenka geriausius kandidatus iš tų, kurie stoja, tačiau pas mus uždėta kartelė, neleidžianti norintiesiems net praeiti. Jeigu niekas nesikeis, ilgainiui pajusime pasekmes – sustos miškininkystė, nebeliks aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Turbūt tik tada, kai visiškai nebeliks miškininkystės specialistų, bus svarstoma, kaip atkurti aukštąjį miškininkystės mokymą“, – sako profesorius.
Jo manymu, dabar vienas iš svarbiausių uždavinių – kelti miškininko profesijos prestižą, kuris nukentėjo vykdant valstybinių miškų valdymo reformą: svarbu kalbėti apie tai, kad miškininkai ne tik kerta, bet ir augina, atkuria miškus, juos tvarko taip, kad miškai teiktų kuo didesnę naudą visuomenei, būtų tinkami žmonių poilsiui, rekreacijai. Reikia aiškinti visuomenei, kad dabartiniai puikūs Lietuvos miškai – tai šimto metų miškininkų nuoširdaus darbo rezultatas.
Paklausus, kas šiandien laukia miškininkystės studijas baigusių absolventų, E. Bartkevičius patikina, kad darbo šioje srityje netrūksta, o absolventai laukiami trijose skirtingose srityse – valstybinių miškų, privačių miškų, saugomų teritorijų sistemoje ir kitur.
„Didžiausias miškininkų darbdavys buvo urėdijos, kurios dabar sujungtos į vieną valstybinių miškų urėdiją. Į ją patenka didžioji dalis absolventų, o kita dalis jų dirba smulkesnėse įmonėse, aptarnaujančiose privačių miškų savininkus. Nemaža dalis miškininkų dirba saugomose teritorijose, nes miškininkystė artima gamtosaugai. Galiu drąsiai patikinti, kad miškininkystės studijų absolventams bedarbystė negresia. Didžioji dalis Miškų ir ekologijos fakulteto studentų įsidarbina pagal profesiją jau studijuodami.
Yra ir daugiau gerų žinių. Ateityje studentams gali būti teikiamos papildomos stipendijos ar sumokama už mokslą – ieškome visų būdų, kad sugrąžintume miškininko specialybės prestižą ir į studijas pritrauktume motyvuotus absolventus“, – teigia E. Bartkevičius.
Šiemet VDU Žemės ūkio akademija pradeda įgyvendinti ir išskirtinę pasirengimo studijoms programą. Ji skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su žemės ir miškų ūkiu, verslu, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas, jiems trūksta studijoms reikiamų žinių.
Parengiamųjų studijų metu asmenims bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, žemės ir miškų ūkio sektoriumi, įgyti žinių, reikalingų studijoms. Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems stoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje.
Rasti miškininkystės srities darbuotoją – didelis iššūkis jau šiandien
Puslapyje manoalga.lt nurodomas vidutinis miškininkystės srities darbuotojų atlyginimas apima nuo 635 eurų (minimalus darbo užmokestis atskaičius mokesčius) iki 1354 eurų (didžiausias vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius, faktinis maksimalus atlyginimas yra didesnis).
Pavyzdžiui, girininko (-ės) Troškūnų girininkijoje, Anykščių regioniniame padalinyje ieškanti Valstybinių miškų urėdija už šį darbą siūlo darbo užmokestį nuo 1350 iki 1620 eurų (bruto). Medžioklės plotų prižiūrėtojui (-ai) Jurbarko regioniniame padalinyje žadamas darbo užmokestis nuo 800 iki 1040 eurų (bruto), o eiguliui (-ei) Kražių girininkijoje, Raseinių regioniniame padalinyje, siūlomas darbo užmokestis nuo 800 iki 960 eurų (bruto).
Vis dėlto, „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad darbo pasiūlymų miškininkystės srities darbuotojams nėra tiek daug, palyginus su „didžiosiomis“ sritimis, tokiomis kaip prekyba ar kitos didelio užimtumo sritys. Specialistų paieška ieškantiems miškininkystės srities darbuotojų taip pat nebūna lengva, nes jų paprasčiausiai trūksta.
„Jei jau prireikia miškininkystės darbuotojų, juos itin sunku surasti, nes jų rinkoje nėra tiek daug, o juk dirbant tokį darbą reikalingos specifinės žinios ir patirtis. Pavyzdžiui, galima palyginti, kad kiekvieną mėnesį paskelbiame apie 1000 IT srities specialistams skirtų darbo pasiūlymų ir iki 10 pasiūlymų miškininkystės srities darbuotojams“, – teigia R. Karavaitienė.
Susidomėjimą nulemia ir vyraujančios mados, įvaizdis, prestižas
Didelį stojančiųjų trūkumą „CV-Online“ marketingo vadovė pastebi ne tik miškininkystės, bet ir kitose agro srities studijose. Nors tai ne vienintelės sritys, kuriose kasmet pritraukiama nepakankamai studentų, ateityje dėl šio trūkumo gali būti nepatenkinama darbo rinkos paklausa, o ypač R. Karavaitienę neramina nepakankamas stojančiųjų į su technologijomis ir inžinerija susijusias sritis kiekis.
„CV-Online“ marketingo vadovė pastebi įvairių priežasčių, dėl kurių miškininkystės sritis kasmet sulaukia vis mažesnio susidomėjimo. Anot R. Karavaitienės, nepakankamam studentų kiekiui miškininkystės srityje įtakos gali turėti ne tik ribotos moksleivių galimybės susipažinti su specialybių įvairove, bet ir vyraujančios mados, įvaizdis ir prestižas.
„Apie įvairias studijų kryptis turime išankstinę nuomonę, įsivaizdavimą, kokį darbą galima dirbti baigus vienokias ar kitokias studijas, ir tai nebūtinai būna tiesa. Todėl aukštosios mokyklos turėtų rūpintis teigiamo studijų įvaizdžio formavimu, moksleivių švietimu, informavimu apie studijas, profesijas, būsimus darbus bei karjerą, ir, žinoma, pasirūpinti studijų reklama, taikant į tikslinę auditoriją“, – teigia R. Karavaitienė.
Pasak jos, būtų labai paprasta ir lengva, jei patys mokiniai savaime suprastų vienų ar kitų studijų prasmę, vertę, naudą, ir patys iš niekur nieko jas pasirinktų. Tačiau taip nėra.
„Norint, kad mokiniai pasirinktų tam tikras studijas, reikia ir Švietimo ministerijos įnašo, ir aukštųjų mokyklų bei mokyklos karjeros specialistų įdirbio. Kad atsirastų ryškus pokytis, kokioms studijų kryptims bus teikiamas prioritetas, gali prireikti ne vienerių metų. Moksleiviai vis dar renkasi lengvesnį kelią – socialinius ir humanitarinius mokslus, o štai į inžinerinius, technologijų mokslus pritraukti moksleivius ne taip ir paprasta“, – problemą pastebi „CV-Online“ marketingo vadovė.