„Esame viena populiariausių programų Lietuvoje jau nemažai metų. Kurį laiką atrodė, kad užleisime pozicijas, bet pastarųjų kelerių metų priėmimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad esame lyderiai. Aišku, tuo džiaugiamės, prisiimame atsakomybę ir kartu didžiuojamės tuo, kad pernai buvo pati pirmoji Lietuvoje visų studijų tarpe programa. Matyt, kažką gerai darome, kad mums sekasi, kad pasitikėjimo rodikliai yra tokie, juo labiau, kad ne viena teisės studijų kryptis yra“, – sako docentas dr. H. Šinkūnas.
Tiesa, kiek tiksliai studentų siekia teisinio išsilavino, pašnekovas sako informacijos neturintis, tačiau lyderystę diktuoja bendrasis studentų priėmimo nemokamų vietų skaičius.
Studijų tikslas – kad jas pabaigę studentai susirastų darbą pagal specialybę. Anksčiau kurį laiką buvo bandoma vesti statistiką, tačiau to buvo atsisakyta. Anot dr. H. Šinkūno, tiksli statistika išties būtų vertinga, mat išlieka nemaža terpė interpretacijoms.
„Labai gerai būtų, jei tai būtų skaičiuojama. Kažkada buvo bandoma tą darysi, tačiau labai daug naudos tai neatnešė. Maždaug prieš porą dešimtmečių buvo pradėjusi dominuoti nuostata, kad rinka viską sudėlios į savo vietas – jei mūsų absolventas neras darbo, tai tarsi paties absolvento, o ne mūsų, aukštųjų mokyklų, kurios ruošia teisininkus, problema. Teisės studijos vienu metu buvo pradėtos vadinti perteklinėmis. Dalis žmonių tikrai gali prisiminti, kai kuriam laikui uždarė teisės studijų programas, lyg nelabai ką ir prarastume. Šalia buvo minimos ekonomikos ir kitų studijų programos, bet, žinote – spekuliacijoms yra labai daug galimybių, net jei pati studijų sistema labai gerai sudėliota. Mano žiniomis, yra nauji dokumentai, teisės studijų aprašai sudėliojami, teisės studijų kartelė yra keliama į viršų“, – sako pašnekovas.
Vilniaus universiteto docentas paaiškina, kad statistika ne visuomet atspindi realybę.
„Lengviau prisiminti tuos nerandančius darbo teisininkus, nes girdime labai daug įvairiausių dalykų, nors per pastaruosius porą metų girdime mažiau. Tačiau pasižiūrėkime, kas yra tie vadinamieji teisininkai-bedarbai. Pagal Lietuvos teisės profesijos reikalavimus, beveik visais atvejais tam, kad galėtum gauti darbą pagal teisinį išsilavinimą, profesiją, turi būti baigęs ne tik teisės studijų bakalauro, dargi – universitetinę programą, turi būti baigęs universitetinę magistratūros programą. Tai reiškia, kad jei yra jaunuoliai, kurie yra baigę teisės studijas kolegijose, ne universitetinių tipų aukštosiose mokyklose, jie automatiškai atsiduria šios profesijos užribyje. Jie gali dirbti labai paprastus darbus, kurių teisininkai net nevadina teisiniais darbais. Ką reiškia tokia situacija? Kai apskaitoma statistika ir pateikiama informacija profesija kiek ir kokių profesijų atstovų yra bedarbių, kiek ir kokių profesijų atstovų yra darbo biržoje, mes kartais matome didelius teisininkų skaičius, bet reikėtų iškarto klausti kokie ten yra teisininkai: ar jie pabaigę universitetus, ar kolegijas, ar jie yra turintys bakalauro laipsnį, ar jie magistrai. Čia labai daug dalykų. Mes esame Valstybės reguliuojama profesija, kaip ir medicina. Juk jei tris ar keturis kursus pabaigęs medicinos studentas, atsidurtų darbo biržoje, mes juk nesakytume, kas jis yra negalintis gauti darbo medicinos srityje, o apie teisininkus, deja, taip kalbama. Yra dalykų, kurie turi būti plačiau aptarinėjami“, – sako docentas.
Studentai, kurie renkasi teisės studijas, dažniausia siekai ne notaro kabineto ar teisėjo mantijos.
Prodekanas studijoms sako visuomet turi patarimą tiems abiturientams, kurie renkasi būsimą profesiją.
„Aš visą laiką sakau, kad į bet kurią profesiją stojančiam žmogui: sudėtinga įstoti ne tik į teisės studijų programas. Nors, tarp kitko, į teisės studijų programas nėra taip sudėtinga įstoti, yra kur kas sudėtingiau prieinamų programų. Bet vienas palinkėjimas – reikia labai norėti ir stengtis. Ir jei tikrai norėsi, padarysi viską, sėkmė šypsosis. Kartais vadovaudamiesi prielaidomis padarome negerus sprendimus, išsigąstame, bijome kažko, nepriimame sprendimų. Reikia drąsiau žiūrėti į savo ateitį. Profesija yra tai, ką tu įgyji visam gyvenimui“, – padrąsina pašnekovas.
Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju dirbęs docentas sako, kad teisės sritis yra nepaprastai įdomi profesija ir atveria daug kelių gyvenime.
„Teisė neuždaro žmonių kažkokiame kvadrate ar uždarame rate, labai apribotoje erdvėje. Galima rinktis labai įvairias sritis – yra ir žurnalistų, yra ir politikų, yra ir teisininkų, advokatų, prokurorų, notarų ir ne tik. Yra ir puikiai veikiančių versle. Tai profesija, kuri suformuoja labai gerą mastymo būdą – čia, sakyčiau, pats didžiausias mūsų privalumas“, – atvirauja Vilniaus universiteto docentas, prodekanas studijoms.