Kaip sako „KALBA“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis, nors pandemija per pastaruosius metus gerokai pristabdė judėjimą tarp skirtingų šalių, Lietuvos abiturientų noras stoti į užsienio aukštąsias mokyklas nei kiek nesumažėjo, visgi, šiuo metu yra šiek tiek sudėtingiau išsirinkti norimą universitetą.
„Anksčiau pasirinkimas buvo labai paprastas. Dalis abiturientų rinkdavosi Jungtinę Karalystę, kita dalis – likusias pasaulio šalis. Dabar, tos galimybės šiek tiek susiaurėjo, todėl būsimi studentai renkasi daugiau Europos Sąjungos šalis. Tačiau dėl skirtingų stojimo sąlygų ir kitų niuansų, jaunimui neretai būna sunku atlikti pasirinkimą, suprasti, ko iš jo nori konkretūs universitetai, todėl stengiamės jiems padėti išsirinkti naują kryptį, kuria jie galėtų džiaugtis“, – sako P. Jakuitis.
Būtent skirtingos įstojimo sąlygos, pasak specialisto, abiturientams kelia daugiausiai klausimų ir keblumų. Štai, jei Lietuvoje didžiąją dalį sėkmingo įstojimo lemia galutinis egzaminų balas, tai užsienyje, anot P. Jakuičio, tai dažniausiai nėra pagrindinis faktorius.
„Yra užsienio universitetų, kurie naudojasi lietuvišku modeliu, tačiau yra ir tokių šalių, pavyzdžiui, Olandija, kurios aukštosios mokyklos suteikia galimybę stoti visiems ir abiturientus vertina ne pagal jų bazines žinias, o pagal motyvaciją ir norą mokytis. Bendra tendencija tokia, kad užsienyje yra reikalingi ne geri egzaminų balai, bet geri konkrečių dalykų pažymiai ir bendra motyvacija, kuri išreiškiama motyvaciniu laišku“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, vertėtų paminėti ir tai, kad stojimo sąlygos labai priklauso ir nuo studijų krypties. „Jei stojama, pavyzdžiui, į kūrybines studijas, svarbiausias kriterijus yra kuriančio žmogaus CV, paprastai kalbant – kūrybiniai darbai. Na, o egzaminų rezultatai užsienyje dažniausiai yra vertinami priimant ir ruošiant teoretikus – mokytojus, mokslininkus tyrėjai ir panašiai“, – aiškina P. Jakuitis.
Pastaraisiais metais Lietuvos netyla kalbos apie matematikos brandos egzaminą, kurį būtina išlaikyti siekiant gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. P. Jakuičio nuomone, šis egzaminas turėtų būti reikalaujamas tik iš tų žmonių, kurie siekia profesijos, susijusios su matematika. Būtent tokia praktika, kaip pasakoja pašnekovas, veikia ir dauguma užsienio universitetų.
„Matematikos egzamino reikia ten, kur ji bus aktyviai naudojama: kompiuterija, inžinerija ir panašiai. Tačiau net ir tokiais atvejais yra tam tikri universitetai, kurie prašo vieno „science“ (liet. mokslinio) egzamino, todėl visa nebūtina laikyti matematikos brandos egzamino. Galbūt, moksleiviui geriau sekasi fizika ar chemija, todėl jis ir renkasi laikyti būtent tuos egzaminus“, – sako studijų užsienyje plėtros vadovas.
Stebint užsienio universitetų veiklą, yra pastebimos ir naujos tendencijos. Štai vienos dažniausių lietuvių abiturientų krypčių – Jungtinės Karalystės universitetai, šaliai išstojus iš ES, savo fakultetus perkelia į kitas ES šalis.
„Tokią situaciją galima būtų prilyginti su Lietuvos universitetais, kurie savo fakultetus turi įvairiuose šalies miestuose. Ši „judėjimą“ lėmė ne tiek „Brexit“, kiek finansavimo ir vizos klausimai, todėl fakultetai ir pradėjo atsidarinėti kitose Europos šalyse tam, kad studentai galėtų pasinaudoti ES privalumais.
Šiandien, pavyzdžiui, labai populiarus Lankasterio universitetas turi savo padalinį Vokietijoje, kurioje galima neribotai dirbti ir gauti pilną valstybės finansavimą. Tuo metu Koventrio universitetas, kuris buvo labai dažnas praktikos ieškančių lietuvių pasirinkimas, atidarė fakultetą Lenkijoje. Taip pat matome galimybių studijuoti įvarius dalykus, susijusius su vandens logistika, Graikijoje, Pirėjo mieste, tiksliuosius, kompiuterijos mokslus – toje pačioje Vokietijoje, tad rinkdamiesi tokias šalis abiturientai ne tik gali pasinaudoti ES galimybėmis, bet ir įgyti tokį pat išsilaviną, kokį įgytų Didžioje Britanijoje“, – pasakoja P. Jakuitis.
Kalbėdamas apie studijų kainas užsienyje, pašnekovas sako, kad jaunimą mokytis kitose šalyse kartais atgraso manymas, kad svetur mokslas yra kur kas brangesnis nei Lietuvoje, tačiau, pasak specialisto, iš tiesų užsienyje netrūksta vietų, kuriose studijų kainos yra labai panašios kaip ir mūsų šalyje, kai kur mažesnės, o kartais mokslas yra visiškai nemokamas.
„Danija, Švedija – garsiausios nemokamų studijų kryptis, tačiau ta pati Olandija, kurioje vidutiniškai mokslas kainuoja apie 500 eurų už metus, tikrai gali pasigirti kokybiškomis, tačiau nebrangiomis studijomis. Vėliau studijų kaina auga priklausomai nuo šalių bei to, ką abiturientas nori mokytis. Pavyzdžiui, Belgijoje galima studijuoti ir už 1000 eurų per metus, tuomet seka Vokietija ir Airija, kuriose mokslas ir kainuoja, tačiau ji finansuojama. Todėl spektras yra labai platus ir variantų tikrai gali rasti įvairių finansinių galimybių žmonės“, – tikina P. Jakuitis.
Tačiau, pasak jo, netrūksta ir abiturientų, kurie nori mokslus tęsti ir už Europos ribų.
„JAV yra viena populiariausių tokių krypčių. Žinoma, koronavirusas šiek tiek sumaišė kortas, tačiau dabar JAV, atsižvelgdamos į Jungtinės Karalystės situaciją, bando pasinaudoti savo privalumais. Kaip pavyzdys, mūsų dukterinė įmonė „Ego perfectus“ siūlo unikalią galimybę – jei studentas gauna pilną finansavimą, JAV mokytis jis gali vos už 6–7 tūkstančius eurų per metus. Taip pat populiarus pasirinkimas yra Australija ir Naujoji Zelandija, tačiau atstumas šiek tiek gąsdina jaunimą“, – sako P. Jakuitis.
Pabaigai, pašnekovas sako, kad nors birželio mėnesis jau įpusėjo, galimybių šiais metais pretenduoti į užsienio universitetus abiturientai tikrai turi.
„Galbūt, tik Danijoje durys yra praktiškai užvertos, nes joje bus organizuojamas papildomas stojimas vasarą, todėl neaišku, kiek laisvų vietų yra likę. Tačiau visos kitos šalys yra atvirtos, ypatingai Jungtinės Karalystės fakultetų kitose ES šalyje variantas. Iki liepos vidurio, o kai kur net ir vėliau galimybių tikrai yra“, – teigia P. Jakuitis.